Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis - (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas 4 kartus, paskutinį kartą – 2012 m. spalio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, bei iki 2013-01-23 atlyginti nusikalstama veika padarytą civ. ieškovui turtinę - 95,19 Lt žalą, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku, turėdamas išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą, jis buvo užėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur nuo lentynos buvo paėmęs įvairius kvepalus bei nesusimokėjęs už prekės buvo išėjęs į lauką. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojos J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad vyras paėmęs kvepalus greitų žingsniu pasišalino iš parduotuvės. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojos parodymais bei abejoti jos objektyvumu. Be to, A. P. kaltę įrodyta ir kitais bylos duomenimis: 2023-12-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo A. K. pranešimu; 2024-01-05 Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1Pk vyr. tyrėjo A. K. tarnybinio pranešimo duomenis; 2024-01-04 įvykio vietos apžiūros protokolu bei 2024-01-05 vaizdo įrašo duomenimis, kuriame užfiksuotos kvepalų vagystės aplinkybės.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos – karfentaniliu, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis A. P., apklausiamas bylos teisinio nagrinėjimo metu, pripažino neteisėto narkotinių medžiagų disponavimo faktą. Tai, kad 2023-12-21, apie 15.57 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), folijos lankstinuką su 0,000475 gramo narkotinės medžiagos karfentanilio piniginės apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai patvirtina 2023-12-21 tarnybinio pranešimo duomenis; 2023-12-21 liudytojo V. S. apklausos protokolas; 2024-07-31 PD prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados duomenis, kad baltos spalvos nevienalytės medžiagos iš folijos lankstinuko (vokas Nr. 1), rasto ir paimto pas įtariamąjį A. P. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,000475 g (0,1 %). Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo draudžiama medžiaga.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Tokia išvada būtų nepagrįsta įvertinus paties kaltinamojo parodymus, jog jis vartoja narkotinės medžiagas, surastų draudžiamų medžiagų kiekį, jų suradimo aplinkybes. Be to, jokių išankstinių operatyvinių duomenų apie tai, kad A. P. šias ar panašias medžiagas platino ar galėjo platinti byloje nėra. Policijos pareigūnai minėtas medžiagas aptiko atsitiktinai, atliekant kratą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje. Tai, kad kaltinamasis neturėjo tikslo platinti šias uždraustą medžiagą patvirtina ir 2024-02-07 VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje užfiksuota, kad A. P. šlapime rasta 3-chlorometkatinono (3-CMC), difenhidramino, karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas skirdamas A. P. bausmė, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 straipsnio 5 dalis, BK 12 straipsnis) bei vieną nusikalstamą veiką, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertė.

A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 4 kartus, teistumas išnykęs (1 tomas, b. l. 153-155). A. P. baustas administracinė tvarka, pagrinde už KET reikalavimų nesilaikymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (tomas 1, b. l. 156-159). A. P. „Sodros“ duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Taigi jis nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis darė nusikalstamas veikas, nes tuo metu vartodavo narkotinės medžiagas. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. P. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad A. P. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje paskyrus 25 parų arešto bausmę; - už padarytą nusikalstamą veiką nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje paskyrus 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu – skirtinos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne 60 parų arešto bausme apimant švelnesnę 25 parų arešto bausmę, ir A. P. skirtina subendrinta 60 parų arešto bausmė. A. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. P. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes kaltinamasis pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Be to, teismo vertinimu, A. P. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesiams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu) be intensyvios priežiūros. Teismas, atidėdamas A. P. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria įpareigojimus: 1) gydytis priklausomybės ligą (narkotinėms medžiagoms) (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas); 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Taip pat tikslinga A. P. paskirti įpareigojimą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, b. l.124-125), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 239,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 86).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinio ieškinio dydis atitinka A. P. pagrobto turto (kvepalų) vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, jo neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir civiliniam ieškovui patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas ir priteisiamas iš kaltinamojo A. P..

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė prašymą priteisti turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio jos atstovu byloje pagal susitarimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio proceso metu, paslaugoms apmokėti, kurios bendroje sumoje sudaro 121,- Eur sumą, kurias nukentėjusiojo atstovas pagal susitarimą-advokatas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti.

BPK 106 str. 2 d. yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl vagystės pagal BK 178 str., advokatas U. P., pateikdamas advokato orderį, pagal susitarimą pradėjo atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus byloje tiek viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi ikiteismini Civilinės ieškovės patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms apima užmokesčio už civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teikiant prašymus ir kitus procesinius dokumentus, todėl, atsižvelgiant tiek į nusikaltimo padarymo pobūdį, aplinkybes ir nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į paties kaltinamojo, turtinę padėtį, laikytina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje patirtos išlaidos advokato, dalyvavusio jos atstovu byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės, atitinka protingumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų dydžių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. sausio 22d. nutarimu Nr. 69(2016m. balandžio 13d. nutarimo Nr. 364 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje), kurios nepažeidžia ir paties kaltinamojo teisių ir teisėtų interesų, todėl šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje tenkinant pilnai BPK 106 str. 2d. pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su objektais ir jų pakuotėmis perduotas saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą (tomas 1, b. l. 80-81), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Mobilaus ryšio telefonas „Huawei P20“, pakvitavimu grąžintas įtariamojo motinai L. G. (tomas 1, b. l. 80).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė bausmę;

padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme apimant švelnesnę 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę, ir A. P. skirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 straipsniu, 5 dalies 5 punktu, 6 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. visą bausmės laiką gydytis priklausomybės ligą (narkotinėms medžiagoms) (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas); įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytą 239,00 Eur turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti uždarajai akcinei bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš A. P. 239,00 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. P. 121,- Eur.(vieno šimto dvidešimt vieno eur ir 00 eur/ct.) sumą turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, paslaugoms apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su objektais ir jų pakuotėmis perduotą saugoti į daiktinių įrodymų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) turi atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 602 11 222) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.