Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui T. P.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui T. P. ir advokatui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 9 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. 4, pagal kurios 1.1. punktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2012 m. gruodžio 31 d. paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 56 000 USD (1 t., b. l. 18-19). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 20 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. gegužės 9 d. paskolos sutarties, kuriuo iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas (1 t., b. l. 10).

Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. kovo 17 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2014-03-17 (toliau – ir ginčo sutartis) bei 2014 m. kovo 17 d. Priedas Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2014-03-17 (1 t., b. l. 47). Minėtos sutarties 1.1. punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinį įsipareigojimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 9 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 4 ir papildomus susitarimus prie jos 80 165,56 Lt sumai (1 t., b. l. 16-17).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2295/260/2015 buvo iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 8-9).

Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl dviejų actio Pauliana sąlygų (ne)egzistavimo: 1) atsakovės (ne)sąžiningumo sudarant ginčo sandorį; 2) ieškovės kreditorių teisių (ne)pažeidimo ginčijamu sandoriu. Teismas plačiau pasisakys dėl kiekvienos iš šių sąlygų atskirai.

Dėl atsakovės sąžiningumo

Iš į bylą pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuoto perspėjimo matyti, kad 2013 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas atsakovei už perduotas prekes ir suteiktas paslaugas buvo 74 165,56 Lt (1 t., b. l. 20-21). Teismo posėdyje atsakovės atstovai paaiškino, kad reikalavimo teisę didesnei sumai (80 165,56 Lt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei perdavė dėl to, kad į šią sumą buvo įtraukta netesybų suma bei skolos išieškojimo išlaidos. Teismas vertina, jog minėtą atsakovės poziciją patvirtina ginčo sutarties Priedo Nr. 1 punktas 1. 1., kuriame, be kita ko, nustatyta, kad „Pagrindinis kreditorius turi teisę išskaičiuoti iš Skolos visas išlaidas ir/ar nuostolius, kuriuos jis patyrė vykdydamas Sutartį“ (1 t., b. l. 47).

Teismas vertina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas, kuris patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, yra skirtumas tarp Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. galutiniu sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos sumos ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šį teismo sprendimą ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų 10 400,00 Eur (1 t., 93-94). Teismas dėl ieškovės argumento, jog atsakovė pasitvirtino finansinius reikalavimus tiek BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje plačiau nepasisako, nes vertina, jog tai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

Teismas vertina, jog ginčo sandoris yra atlygintinis, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo sandoriu siekė atsiskaityti su atsakove pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas buvo suėjęs. Ginčo sandoriui esant atlygintiniam, ieškovei teko pareiga įrodyti atsakovės nesąžiningumą sudarant ginčo sandorį.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog trečiasis asmuo laikomas nesąžiningu, jei jis žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).

Ieškovės atstovai argumentavo, kad atsakovė pretenziją dėl 74 165,65 Lt įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateikusi dar 2013 m. lapkričio 8 d. (1 t., b. l. 104), todėl 2014 m. kovo 17 d. ginčo sandorio sudarymo metu atsakovei buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą. Teismas vadovaudamasis žemiau nurodytais motyvais šiuos argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

2017 m. vasario 13 d. teismas protokoline nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti į bylą turimus įrodymus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ginčo sandorio sudarymo dieną (2014 m. kovo 17 d.) (1 t., b. l. 121-123). Ieškovė minėtų įrodymų nepateikė. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ Administratorės veiklos ataskaitos 8 ir 9 punktuose administratorė, įvertinusi įmonės Didžiosios knygos duomenis ir įmonės balansus už 2013-2015 metus, konstatavo, kad įmonė nemokia tapo 2015 m. liepos 1 d. (1 t., b. l. 49-61). Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie ankstesnę bendrovės tapimo nemokia datą. Bankroto administratorės į bylą pateiktos suvestinės, patvirtina, kad 2013 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš debitorių gautinos sumos (218 409,83 Eur) buvo apie penkis kartus didesnės, nei kreditoriams mokėtinos sumos (43 852,75 Eur) (1 t. b. l. 113-114). UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kasos knygos duomenys patvirtina, kad nuo 2014 m. sausio 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. bendrovėje buvo atliekamos finansinės operacijos, t.y., periodiškai buvo mokami darbo užmokesčiai darbuotojams, taip pat buvo daromos įvairios išlaidos, nesusijusios su darbo užmokesčio mokėjimu, bendrai 28 718,43 Lt sumai (2 t., b. l. 4-29). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (1 t., b. l. 62-67), daro išvadą, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokia tapo 2015 m. liepos 1 d.

Kita vertus, teismas laiko, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą ir/ar nemokumą atsakovė būtų galėjusi spręsti tik turėdama objektyvią ir išsamią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimą turtą bei įsiskolinimus. Vien ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo atsiskaityti su atsakove, pati savaime nesudarė pagrindo vienareikšmiškai atsakovės išvadai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad į bylą pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2007-2013 metus Juridinių asmenų registrui buvo pateikti tik 2014 m. lapkritį, t.y. jau po ginčo sandorio sudarymo (1 t., b. l. 146147). Vadinasi, atsakovė ginčo sandorio sudarymo metu neturėjo objektyvios galimybės pasitikrinti duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį Juridinių asmenų registre. Į bylą pateiktas banko išrašas patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei 2013 m. birželio 7 d. atliktą apmokėjimą 7800,38 Lt sumai (1 t., b. l. 148-149), nors ankstesnių sąskaitų (mažesnei sumai) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu atsakovei dar nebuvo apmokėjusi. Vadinasi, ginčo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nors nesavalaikiai, tačiau savo pinigines prievoles vykdė. Teismo nuomone, ši aplinkybė taip pat pagrindžia atsakovės argumentą, kad jai negalėjo būti žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinį nemokumą.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad ginčo sutarties 4.1.2. punktu pradinis kreditorius patvirtino ir garantavo, jog „tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į Reikalavimą, Reikalavimas nėra įkeistas, areštuotas, jis nėra teisminio ginčo objektas, taip pat nėra jokių Lietuvos Respublikos įstatymų ar bet kurios kitos valstybės įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų apribojimų perleisti Reikalavimą“. Aptariamos sutarties 4. 2. 3. punkte taip pat nustatyta, kad šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, jog „atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios Sutarties sudarymui ir jos vykdymui, ir sąmoningai nepateikė viena kitai jokios klaidinančios informacijos“ (1 t., b. l. 16-17). Teismas sutinka su atsakovės atstovų pozicija, kad sandorio šalys minėtomis nuostatomis iš esmės aptarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kitų galimų kreditorių pretenzijas į minėtą reikalavimo teisę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtomis sutarties nuostatomis patvirtino atsakovei, kad ginčo sandoris jokių trečiųjų asmenų (įskaitant ir kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius) interesų nepažeis. Teismas vertina, jog ieškovės pateikti įrodymai apie 2014 m. liepos ir gruodžio mėnesiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistas sumas buvusiems kreditoriams, nepateikus neginčijamų įrodymų apie tai, kad atsakovė apie šiuos teisminius procesus žinojo, nesudaro pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu sudarant ginčo sandorį. Kita vertus, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėti teismo procesai prasidėjo dar iki ginčo sandorio sudarymo (1 t., b. l. 108-112). Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sandorio sudarymo metu atsakovė būtų žinojusi apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Teismas sprendžia, jog atsakovė laikėsi įprastos verslo praktikos, buvo pakankamai aktyvi ir dėjo protingas pastangas jai prieinamomis priemonėmis įsitikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtine padėtimi (mokumu) bei ginčo sandorio teisėtumu.

Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį.

Dėl ieškovės ir/ar jos kreditorių teisių pažeidimo

Sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo sudarant ginčijamą sandorį pažymėtina, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Teismas konstatavo, kad nemokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo 2015 m. liepos 1 d., t.y. sandorio sudarymo metu bendrovė dar nebuvo nemoki, todėl nėra pagrindo spręsti, kad būdama nemokia ji suteikė atsakovei pirmenybę prieš kitus kreditorius. Teismas vertina, jog ieškovė taip pat neįrodė, kad ginčo sandorio sudarymas lėmė ieškovės nemokumą. Šią išvadą, teismo nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, kad į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius kreipėsi tik 2015 m. liepos 28 d., t.y. praėjus metams ir daugiau nei keturiems mėnesiams nuo ginčo sandorio dienos (1 t., b. l. 13-15). Tuo tarpu, bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta praėjus 1,5 m. nuo ginčo sandorio dienos. Ši faktinė aplinkybė iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-451/2014 faktinių aplinkybių, kadangi minėtoje byloje teismas sprendė, jog aplinkybė, kad ginčijamą reikalavimo teisę perleidusiai įmonei praėjus mėnesiui nuo sandorio sudarymo buvo iškelta bankroto byla, patvirtina išvadą, kad ir ginčo sandorio dieną ji jau buvo nemoki. Minėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi ir tuo, kad joje buvęs bankrutavusios įmonės vadovas pripažino, kad ginčo reikalavimo teisės perleidimo sandoris nulėmė įmonės nemokumą. Teismas, nustatęs, kad ieškovės cituotos bylos ir nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės yra skirtingos, šia nutartimi nesivadovauja.

Ieškovė nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų gavusi pagal ginčo sandorį 10 400,00 Eur, kuriuos būtų galėjusi skirti visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas pažymi, jog pagal ginčo sandorį gera valia UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos nemokėjo. Atsakovė buvo priversta inicijuoti teisminį procesą ir tik teismui tenkinus atsakovės reikalavimą, 2015 m. birželio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį ginčo sandoriu perleisto reikalavimo sumos sumokėjo atsakovei. Iškart po to, t.y. 2015 m. birželio 26 d. Šiaulių apygardos teismas iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas ieškovės argumentą, kad, tuo atveju, jei nebūtų buvęs sudarytas ginčo sandoris, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų gavusi 10 400,00 Eur, vertina kaip hipotetinį ir nepagrįstą objektyviais įrodymais (nėra aišku, ar ieškovė būtų kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, kiek būtų užtrukęs teismo procesas, ir ar būtų realiai atgauta skola ir/ar jos dalis).

Ieškovė remiasi Lietuvos Apeliacinio Teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-236/2016. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aukščiau minėtoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. O būtent, nagrinėjamoje byloje, priešingai nei cituojamoje byloje, nėra konstatuota, kad ieškovė jau sandorio sudarymo metu buvo nemoki. Be to, cituojamoje byloje atsakovė pripažino žinojusi apie sandorio sudarymo metu buvusius pradelstus įsipareigojimus kitiems reikalavimo teisę perleidusios nemokios įmonės kreditoriams. Dėl nurodytų motyvų teismas aptarta nutartimi nesivadovauja.

2015 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2295-260/2015 patvirtinti keturi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 3-iosios eilės kreditoriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio finansinis reikalavimas – 3 735,38 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio finansinis reikalavimas – 14 755,61 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio finansinis reikalavimas – 78,45 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio finansinis reikalavimas – 15 372,94 Eur (1 t., b. l. 119-120; 49-61).

Sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo nebuvo patenkinti anksčiau, t. y. būtina išsiaiškinti, ar bankroto byloje patvirtinti reikalavimai nėra atsiradę jau po ginčijamo sandorio sudarymo. Vien to fakto, kad kuris nors kreditorius sandorio sudarymo metu turėjo reikalavimą ir to paties kreditoriaus reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, dar nepatvirtina nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimo, nes tai gali būti skirtingi reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tik faktas, jog ieškinį pateikęs kreditorius buvo kreditorius ir sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininką sieja nevienkartiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Ieškovė, be kita ko, įrodinėjo, kad ginčo sandoriu buvo pažeisti pirmesnės eilės kreditoriaus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) interesai. Viena vertus, bylos duomenys patvirtina, kad minėtam kreditoriui bankroto byloje patvirtintas didžiausias finansinis reikalavimas – 21 872,41 Eur. Kita vertus, šio kreditoriaus reikalavimas formavosi iš periodinių įmokų. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo VSDFV nurodė, kad mokestinė skola ėmė didėti nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2015 m. liepos 1 d. (1 t., b. l. 13-15). Teismas kartu pabrėžia, jog VSDFV 5 847,22 Eur kreditorinis reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu (1 t., b. l. 52; 106-107). SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina aplinkybę, kad VSDFV nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. spalio 27 d., t.y. jau po ginčo sandorio sudarymo, nusirašė 23 797,73 Lt (1 t., b. l. 115-118). Be to, byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad VSDFV ketino sudaryti ginčo sandorį, jei jis nebūtų sudarytas su atsakove. Dėl nurodytų motyvų teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo sandoris būtų tiesiogiai pažeidęs VSDFV kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus interesus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. birželio 26 d. sutarties pagrindu buvo įgijęs reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 30-32). Iš į bylą pateikto Kauno apylinkės teismo Sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-26763-615/2014 matyti, kad iš priklausančių sumokėti 40 000,00 Lt (11 567,38 Eur), 2014 m. gruodžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likęs skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3735,38 Eur, t.y. buvo sumokėjęs apie 70 proc. skolos (1 t., b. l. 111-112).

Kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo pagrindas – 2013 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra 3076,75 Lt sumai (897,32 Eur) (2 t., b. l. 41). Minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintas 78,45 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinis reikalavimas. Vadinasi, iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo šio kreditoriaus reikalavimai buvo patenkinti apie 91 proc. (78 Eur x 100 proc. /897 Eur). Tuo tarpu, atsakovei iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo buvo sumokėta apie 50 proc. skolos.

Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimo teisė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado jau po ginčo sandorio sudarymo (1 t., b. l. 113).

Įvertinus visų trečiosios eilės kreditorių pirminių reikalavimų dydį santykyje su bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų dydžiu, nėra pagrindo išvadai, kad ginčo sandoris būtų pažeidęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesų pusiausvyrą.

Teismas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su atsakove įprastu būdu, tačiau perdavė reikalavimo teisę į savo skolininką. Sandorio šalys įvertino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai pagal reikalavimo perleidimo sandorį nesumokės atsakovei geruoju, todėl skolos išsiieškojimas galimai užtruks. Nustatyta, kad atsakovei pagal ginčo sandorį pavyko atgauti tik apie pusę sumos, kurią jai buvo skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad 2014 m. kovo 17 d. buvo kitų tokioje pačioje situacijoje buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, turėjusių ketinimų sudaryti analogišką ginčo sandorį (CPK 178 str.). Vadovaujantis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos ir siekė suteikti pirmumą vienam iš kreditorių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

Nenustačius dviejų iš penkių būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti sandorio negaliojimo teisinius padarinius. Visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas atmeta ieškinį, kaip neįrodytą (CPK 178 str.).

Dėl ieškinio senaties

Ieškovės advokatas nurodė, kad apie ginčo sandorį bankroto administratorė sužinojo 2015 m. spalio 16 d., kai atsakovė pateikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorei prašymą įtraukti ją į kreditorių sąrašą bei nurodė esant sudarytą ginčo sandorį (1 t., b. l. 11-12). Ieškovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas domenų apie minėtą sandorį bankroto administratorei nebuvo pateikęs. Atsakovė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apie ginčo sandorį ieškovė būtų sužinojusi dar iki 2015 m. spalio 16 d. į bylą nepateikė. Atsakovės advokato argumentą, kad iš 2015 m. rugsėjo 29 d. elektroninio susirašinėjimo su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi ieškovė turėjo sužinoti apie ginčo sandorį, teismas atmeta, kaip neįrodytą (2 t., b. l. 45-51). Ieškinys teismui pateiktas 2016 m. spalio 11 d. Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovė yra pažeidusi 1 metų ieškinio senaties terminą.

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Į bylą pateikta atstovavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir advokato D. B. (1 t., b. l. 39).

Į bylą pateikti atsakovės advokato prašymas priteisti 847,00 Eur advokato pagalbos išlaidas, išlaidų detalizacija bei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (1 t., b. l. 85-87).

Advokatas parengė atsiliepimą, atstovavo teismo posėdžiuose. Prašoma priteisti suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus dydžius, yra pagrįsta ir įrodyta, todėl priteistina iš ieškovės.

Iš ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), bankroto administravimui skirtų lėšų 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.