Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J. J. ir Sauliaus A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24021-475/2015 pagal pareiškėjų J. J. ir Sauliaus A. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., V. S. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis R. B. vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovų J. J. ir S. A. J. priklausančiam turtui sumoje 52 577,91 Eur atsakovo V. S. reikalavimų užtikrinimui (vyk. b. 0085/13/01833, Nr. 0085/13/01834 ). Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovų J. J. ir S. A. J. turtui, nustatęs, kad ieškovai sumokėjo visą 2014 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistą turtinę ir neturtinę žalą. 2015 m. liepos 27 d. antstolis R. B. priėmė patvarkymus Nr. S-6546 ir S-6547, kuriais nutarta išieškoti iš ieškovų J. J. ir S. A. J. vykdymo išlaidas.

Antstolis R. B. 2015 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu skundo netenkino, skundą su vykdomosiomis bylomis perdavė Kauno apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl vykdymo išlaidų, atsiradusių antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimo.

Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro faktinės piniginės išlaidos, turėtos nagrinėjant bylą ir vykdant teismo sprendimą. Šių išlaidų sąrašas pateikiamas CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, pagal nurodytą straipsnį inter alia priskiriamos išlaidos, susijusios su teismo sprendimų vykdymu (4 p.), taip pat išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (8 p.). Minėtas sąrašas nėra baigtinis. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad nurodytoms išlaidoms, be 1-8 punktuose išvardytų konkrečių išlaidų rūšių, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ar šios išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, nustato teismas. Išlaidos turi būti ne tik susijusios su bylos nagrinėjimu, bet ir būtinos bei racionalios, be to, pagrįstos įrodymais.

Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kaip ir visos bylinėjimosi išlaidos, yra kompensacinio pobūdžio. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnyje. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis atlygina šias išlaidas laimėjusiai šaliai.

Sprendimų vykdymo išlaidos atlyginamos teisės aktų nustatyto dydžio ir šių aktų nustatyta tvarka (CPK 97 str. 3 d.). Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo iš skolininko tvarka nustatyta CPK 610 ir 611 straipsniuose, Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Instrukcijos 38 punkte nustatyta, kad jeigu laikinosios apsaugos priemonės taikomos proceso šalies iniciatyva, vykdymo išlaidas apmoka ši šalis. Tačiau ši norma turi būti aiškinama kartu su Instrukcijos 33 punkto nuostata, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Instrukcijoje išimčių dėl vykdymo išlaidų, sumokėtų vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išieškojimo nenustatyta, todėl jos turi būti išieškomos iš skolininko.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio R. B. žinioje yra dvi vykdomosios bylos Nr.0085/13/01834 ir Nr. 0085/13/01833 pagal 2013 m. rugpjūčio 29 d. išduotą Kauno apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovų J. J. ir S. A. J. priklausančiam turtui sumoje 52 577,91 Eur atsakovo V. S. naudai. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 18 d. nutartimi panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovų J. J. ir S. A. J. turtui, kadangi ieškovai sumokėjo visą 2014 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priteistą turtinę ir neturtinę žalą. 2015 m. liepos 27 d. antstolis R. B. priėmė patvarkymus Nr. S-6546 ir S-6547, kuriais nutarta išieškoti iš ieškovų J. J. ir Sauliaus A. J. vykdymo išlaidas. Pareiškėjai J. J. ir S. A. J. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2015 m. liepos 27 d. priimtus patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-6546 ir S-6547. Antstolis R. B. 2015 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų skundą atmetė, tuo tarpu pareiškėjai nesutikdami su priimtu teismo procesiniu sprendimu pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą iš esmės, turėjo pasisakyti ir dėl išlaidų, kurios buvo patirtos, taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo, kadangi šios išlaidos yra priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, kurių atlyginimo klausimą sprendžia bylą, dėl kurios sprendimo užtikrinimo šios priemonės buvo pritaikytos, iš esmės nagrinėjantis teismas, vadovaujantis CPK 93 straipsnyje įtvirtintomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis.

Kaip nustatyta, antstolis priimtais patvarkymais Nr. S-6546 ir S-6547 nutarė išieškoti iš ieškovų J. J. ir Sauliaus A. J. vykdymo išlaidas, kurios susidarė vykdant vykdomąsias bylas Nr. Nr.0085/13/01834 ir Nr. 0085/13/01833 dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi antstolis vykdydamas minėtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, patyrė vykdymo išlaidas, kurių apskaičiavimas yra pateiktas vykdomosiose bylose. Nors apeliantai teigia, kad šios išlaidos turėjo būti priteistos vadovaujantis CPK 93 straipsniu, kadangi jos traktuotinos kaip bylinėjimosi išlaidos CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria apeliantų atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo buvo užvestos dvi vykdomosios bylos – skolininko S. A. J. ir skolininkės J. J. atžvilgiu, kurias administravo ir jų metu patirtas vykdymo išlaidas apskaičiavo antstolis – R. B.. Dėl nurodytų priežasčių, darytina išvada, kad vykdymo proceso metu antstolio patirtos vykdymo išlaidos nėra traktuotinos kaip šalies patirtos išlaidos, todėl jos negali būti priteistinos vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, o turi būti išieškomos pagal priimtą antstolio patvarkymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno apylinkės teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės, laikinosios apsaugos priemonės skolininkų S. A. J. ir J. J. atžvilgiu vis dar galiojo, todėl tuo metu net ir negalėjo būti žinomos visos antstolio dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo patirtos išlaidos. Pažymėtina, kad civilinė byla dėl ginčo esmės yra baigta, priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tuo tarpu ginčo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos siekiant užtikrinti patikslino priešieškinio reikalavimų įvykdymą, kuriuos patenkinus, S. A. J. ir J. J. pripažintini skolininkais, todėl vykdymo išlaidos, kaip tą ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, turi būti apmokamos vadovaujantis CPK 610 straipsniu ir išieškomos vadovaujantis CPK 611 straipsniu.

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjų J. J. ir S. A. J. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.