Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. spalio 15 d. 9.30 val. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118 ir 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2023 m. gegužės 2 d. buvo priimtas pranešimas apie numatomą inicijuoti MB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimą registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK 2.70 straipsnį, 2023 m. rugpjūčio 14 d. – sprendimas inicijuoti juridinio asmens ( t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“) likvidavimą (CK 2.70 straipsnis), o 2024 m. rugpjūčio 19 d. – sprendimas likviduoti juridinį asmenį (CK 2.70 straipsnis). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis dalyvis ir vadovas. Iš pateiktų VĮ „Regitra“ registracijos liudijimų nustatyta, kad automobilių Lexus RX450h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), Lexus ES300h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas yra MB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos A. T. 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad šiuo metu klausimas, kam atitinka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Minėto projekto 7 straipsnis numato, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad „ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų“. Taigi, teismas neturi pagrindo vadovautis šiame sprendimo punkte nurodytu teisės aktu dėl kelių priežasčių: visų pirma, jis iki šiol nėra priimtas; antra, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Konstitucijai (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. e2-1271-921/2022).

CK 1.8 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 30 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad likviduojamos mažosios bendrijos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Po atsiskaitymo su likviduojamos mažosios bendrijos kreditoriais likęs turtas padalijamas likviduojamos mažosios bendrijos nariams proporcingai jų įnašų dydžiui, buvusiam sprendimo likviduoti mažąją bendriją priėmimo dieną. Narys, kuris sprendimo likviduoti mažąją bendriją priėmimo dieną nėra įvykdęs savo įsipareigojimo dėl įnašo, gali gauti likviduojamos mažosios bendrijos turto, kurio vertė butų proporcinga jo įnašo, perduoto mažajai bendrijai iki sprendimo likviduoti mažąją bendriją priėmimo, dydžiui.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 24 d. priėmęs nutarimą Nr. KT7-N3/2015, kuriame analogišku atveju pažymėjo, jog likvidavus akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, kurios akcijos (dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime) nuosavybės teise priklausė valstybei, likęs turtas, proporcingas valstybės turėtų akcijų nominaliai vertei, atitenka valstybei.

Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis minėta Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 30 straipsnio 11 dalimi ir minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir į nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjo patikslintą pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise po MB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo priklauso transporto priemonės: 1) Lexus RX450h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini); 2) Lexus ES300h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini); 3) Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), 4) SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), likvidavimo, transporto priemonės: 1) Lexus RX450h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini); 2) Lexus ES300h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) J(duomenys neskelbtini); 3) Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), 4) SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui A. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.