Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-797/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-04-29
Bylos Nr.: 2A-797/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Donatas Šernas, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
Atsakovas: Kretingos rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas: individualios įmonės „Laiko sprendimai“
Advokatai: Tomas Juodys

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-797/2011Procesinio sprendimo kategorija 35.4, 42.11.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant ieškovo atstovams Zenonui Šalnai, advokatui Tomui Juodžiui,atsakovo atstovei Virginijai Šoblinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1984-460/2010 pagal ieškovo individualios įmonės „Laiko sprendimai“ ieškinį atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos už projektavimo rangos darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai kreipėsi ieškovas IĮ „Laiko sprendimai“ ir prašė: 1) nutraukti 2008 m. lapkričio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą detaliųjų planų parengimo sutarties Nr. SI-894 dalį dėl Imbarės karjero, esančio Imbarės seniūnijoje, Kretingos rajone, ir Nausodžio karjero, esančio Žalgirio seniūnijoje, Kretingos rajone, detaliųjų planų parengimo; 2) priteisti iš atsakovo 112 515,71 Lt už atliktus žemės sklypų Imbarės karjero, esančio Imbarės seniūnijoje, Kretingos rajone, ir Nausodžio karjero, esančio Žalgirio seniūnijoje, Kretingos rajone, detaliųjų planų rengimo darbus; 3) priteisti iš atsakovo 2 000 Lt nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė, apmokėdamas išlaidas už teismo eksperto išvadą; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad, laimėjęs supaprastintą atvirą konkursą, su atsakovu 2008 m. lapkričio 17 d. sudarė detaliųjų planų parengimo sutartį. Joje buvo numatyta, kad ieškovas, vadovaudamasis pateiktomis planavimo užduotimis, parengs detaliuosius planus Kretingos rajone Imbarės ir Žalgirio seniūnijose esantiems Imbarės ir Nausodžio karjerams ir teritorijai Vydmantų kaime. Detaliųjų planų minėtiems karjerams planavimo užduotyje suformuotas planavimo tikslas - suformuoti sklypą, skirtą naudingoms iškasenoms eksploatuoti. Tačiau teritorijos, kuriose atsakovas organizavo detaliųjų planų rengimą naudingųjų iškasenų naudojimo tikslais, teisės normų aktu nustatyta tvarka nėra detaliai ištirtos ir aprobuoti jose esantys žemės gelmių ištekliai. 2009 m. gegužės 5 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti planuojamose teritorijose atliktų žemės gelmių tyrimo ir jų aprobavimo duomenis, o, jų nesant, informuoti, kaip tęsti ir užbaigti detaliųjų planų rengimą. Atsakovas atmetė ieškovo prašymus, nurodydamas, kad pateikti duomenų, reikalingų detaliųjų planų rengimui, negali, nes tokių duomenų neturi, kad tokių duomenų pateikimas yra planavimo organizatoriaus teisė, bet ne pareiga, ir pareikalavo toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į atsakovo nurodymus, ieškovas poveikio aplinkai vertinimo subjektui - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui - parengė informaciją planuojamos ūkinės veiklos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo. 2009 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas informavo, jog negali priimti atrankos išvadų dėl planuojamo Imbarės ir Nausodžio karjerų, nes nepakanka informacijos atrankai atlikti, bei nurodė, jog atrankai atlikti reikia pateikti papildomą informaciją apie pagrindinius detaliai išžvalgytų ir aprobuotų naudingųjų išteklių parametrus. 2010 m. kovo 18 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti sutartį ir sumokėti už atliktus darbus, tačiau atsakovas 2010 m. balandžio 12 d. informavo, kad už neužbaigtus darbus nemokės, sutiko sustabdyti detaliųjų planų rengimo darbus ir patvirtino, kad neturi reikalingų duomenų tolimesnėms detaliojo planavimo procedūroms. Ieškovo teigimu, atsakovo atsisakymas apmokėti už atliktus darbus yra nepagrįstas, nes ieškovas atliko darbų už 112 515,71 Lt, o atsakovas nevykdė savo, kaip detaliojo planavimo organizatoriaus, pareigos pateikti reikalingus duomenis detaliojo plano rengėjui, t.y. formuojamų žemės sklypų žemės gelmių išteklių tyrimo ir aprobavimo duomenis, todėl jis, kaip rangovas, turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė

1. nutraukti 2008 m. lapkričio 17 d. ieškovo IĮ „Laiko sprendimai“ ir atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos sudarytą detaliųjų planų parengimo sutarties Nr. SI-894 dalį dėl Imbarės karjero Imbarės sen., Kretingos r., ir Nausodžio karjero Žalgirio sen., Kretingos r., detaliųjų planų parengimo;

2. priteisti ieškovui IĮ „Laiko sprendimai“ iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 112 515,71 Lt už atliktus žemės sklypų Imbarės karjero Imbarės sen., Kretingos r., ir Nausodžio karjero Žalgirio sen., Kretingos r., detaliųjų planų rengimo darbus.

3. priteisti ieškovui IĮ „Laiko sprendimai“ iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2 000 Lt nuostolių atlyginimui;

4. priteisti ieškovui IĮ „Laiko sprendimai“ iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos 6 920 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad detaliųjų planų Imbarės karjerui planavimo užduotyje suformuotas planavimo tikslas – suformuoti sklypą, skirtą naudingoms iškasenoms eksploatuoti (atvira gavyba). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas organizavo detaliųjų planų rengimą naudingųjų iškasenų naudojimo tikslais teritorijose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka nėra detaliai ištirtos ir aprobuoti jose esantys žemės gelmių ištekliai. Teismas, remdamasis Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies ir Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatomis, taip pat padarė išvadą, kad negalima parengti detaliojo plano, kurio planavimo tikslas - suformuoti sklypą, skirtą naudingoms iškasenoms eksploatuoti, kol žemės sklype, kuriam bus rengiamas detalusis planas, nėra ištirti žemės gelmių ištekliai, bei tie ištekliai aprobuoti. Teismas nustatė, kad nei viešojo pirkimo dėl detaliųjų planų rengimo paslaugų pirkimo sąlygose, nei vėliau pasirašytoje šalių sutartyje nebuvo nustatyta ieškovo įsipareigojimų, jog jis privalo atlikti planuojamų teritorijų detalią žvalgybą bei pateikti aprobuoti ištirtus žemės gelmių išteklius kompetentingoms institucijoms. Teismas padarė išvadą, kad, atsakovui nevykdžius CK 6.660 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos pareigos, ieškovas neturėjo galimybės tinkamai vykdyti šalių sudarytą sutartį, todėl turi teisę sustabdyti pradėtus darbus (CK 6.661 str. 1 d.), o sustabdęs pradėtus darbus - atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.661 str. 2 d.), ir, vadovaudamasis CK 6.671 str., reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Ieškovo pateiktų detalių atliktų darbų aktų ir jų vertinimų pagrindu teismas nustatė, kad žemės sklypo Imbarės karjero detaliojo plano rengimo darbų ieškovas atliko už 63 200 Lt, o Nausodžio karjero - už 35 200 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas atliko žemės sklypų topografines nuotraukas, šiems žemės sklypams (be Vydmantų k., Kretingos r. žemės sklypo topografinės nuotraukos) tenkanti topografinių nuotraukų kaina – 14 115,71 Lt, iš viso ieškovas atliko darbų už 112 515,71 Lt. Ieškovo išlaidas ekspertui teismas pripažino jo nuostoliais ir priteisė jas iš atsakovo (CK 6.249 str. 4 d. 1 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Kretingos rajono savivaldybė administracija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad savivaldybės administracija sudarė sutartį su ieškovu dėl detaliųjų planų parengimo, nurodė planavimo tikslą - suformuoti žemės sklypus naudingųjų iškasenų gavybai, tačiau nesiekė, kad būtų parengtas veiklos projektas naudingųjų iškasenų gavybai. Esant ginčui dėl sutarties turinio ir sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nevykdė CK 6.660 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos. Plano rengėjo įsipareigojimai įtvirtinti Sutarties 4.1. punkte. Atsakovas pateikė ieškovui planavimo užduotis, planavimo sąlygų sąvadus, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. liepos 29 d. raštą Nr. 1.7-2018 „Dėl pasiūlymų planavimo sąlygoms rengti“, tad šalys žinojo, kad žemės sklypuose nėra atlikta detali žvalgyba ir ištekliai nėra ištirti. Savo pasiūlyme konkursui ieškovas pranešė, kad išsamiai susipažino su siūlomų konkursui paslaugų pobūdžiu ir specifika bei keliamais reikalavimais, konkurso sąlygomis ir sutiko parengti detaliuosius planus.

3. Teismas rėmėsi teismo eksperto, konsultanto Gintauto Tiškaus išvadomis, kurių pagrįstumas teisme neįvertintas (CPK 177 str. 2 d., 3 d.). Teismo nutartimi paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone-eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 216 str.).

4. Sutarties 4.1. punkto 4.1.12. papunktyje plano rengėjas įsipareigojo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, jeigu atlikus atranką paaiškėja, jog šis vertinimas yra būtinas. Šiame papunktyje aiškiai nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo būtinybė paaiškėja atlikus atranką. IĮ „Laiko sprendimai“, kaip ūkio subjektas, kurio veiklos sritis yra teritorijų planavimo dokumentų rengimas, žinojo arba privalėjo žinoti, kad detalieji planai rengiami pagal pateiktas planavimo sąlygas ir užduotis. Teismas turėjo įvertinti, kad IĮ „Laiko sprendimai“ yra subjektas, kuris veikia savo rizika, jam taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo.

5. Nepagrįsta teismo išvada, kad negalima pradėti rengti detalaus plano naudingųjų iškasenų naudojimo tikslais sklype, kuriame nėra ištirti žemės gelmių ištekiai ir jie neaprobuoti, ir kad pradėtų rengti Imbarės ir Nausodžio detaliųjų planų tikslai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 daliai. Imbarės ir Nausodžio detaliųjų planų teritorijos pateko į parengtinai išžvalgyto Prudupio (Baublių kadastro v.) žvyro telkinio ir prognozinių Imbarės (Žvainių kadastro v.) žvyro išteklių paplitimo plotus. Kretingos rajono bendrajame plane ši teritorija pažymėta kaip naudingųjų iškasenų telkinių teritorija. Detaliaisiais planais formuojami žemės sklypai. Teigia, kad detaliaisiais planais neplanuojama ūkinė veikla-naudingųjų iškasenų gavyba, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi. Atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras, gali būti tęsiamas pradėtas teritorijų planavimo dokumentų rengimas (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 4 d.).

6. Teismas atmetė atsakovo prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą dalyje dėl Imbarės karjero, nes tuo metu Vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjamas Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad toje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją galią šioje byloje.

7. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą iškviesti liudytoju Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistą, kad būtų galima išsiaiškinti, ar atlikti darbai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti teisės aktams (26 str.) ir turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje (35 str.).

8. Teismas neįvertino šalių elgesio po sutarties pasirašymo. Ieškovas pradėjo reikalauti iš atsakovo žemės gelmių tyrimo ir aprobavimo duomenų tik tada, kai sužinojo, kad, gavusi leidimą, šiuos tyrimus atliko UAB „Alvetos karjerai“. Teismas netyrė aplinkybės, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija sutiko stabdyti sutartį dalyje dėl Imbarės karjero, netyrė, ar pagrįstas ieškovo motyvas dėl atsakovo vengimo bendradarbiauti, vykdant sutartį, nes ieškovas prašo nutraukti sutartį CK 6.660 str. pagrindu.

9. Teismas nepagrįstai priteisė atlyginti ieškovui už dalinį darbą, kadangi daliniai darbai (darbų etapai) ir daliniai mokėjimai sutartyje nenumatyti (CK 6.704 str. l d. l p., Sutarties 3 p.).

10. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes byla nėra sudėtinga, ji buvo išnagrinėta per du posėdžius, iš kurių vienas - parengiamasis, ir neturėtų būti priteisiamas maksimalus rekomenduojamo užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime teigia, kad teismas ištyrė aplinkybes dėl žemės gelmių ištyrimo ir gelmių išteklių aprobavimo, tokių duomenų reikšmę vykdant pagal nustatytą teritorijų planavimo reglamentavimą detaliojo planavimo procedūras. Detalusis planas naudingųjų iškasenų naudojimo tikslais ir veiklos projektas naudingųjų iškasenų gavybai yra du skirtingi dalykai. Aplinkybės dėl veiklos projekto naudingųjų iškasenų gavybai nesudarė ginčo pagrindo. Ginčui teisingai sureguliuoti aktualios yra pagal nustatytą teritorijų planavimo reglamentavimą faktinės ir teisinės prielaidos, būtinos detaliojo planavimo procedūrai pradėti ir užbaigti, bet ne naudingųjų iškasenų naudojimas ir gavyba. Ieškovas negali atlikti likusių detaliųjų planų rengimo darbų, nes atsakovas nepateikia būtinų žemės gelmių tyrimo ir jų išteklių aprobavimo duomenų. Negalima parengti detalaus plano, kurio planavimo tikslas - suformuoti sklypą, skirtą naudingoms iškasenoms eksploatuoti, kol žemės sklype, kuriam bus rengiamas detalusis planas, nėra ištirti žemės gelmių ištekliai, bei tie ištekliai aprobuoti (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d.). Apeliantas nepagrįstai nori žemės gelmių išteklių tyrimo bei tokių išteklių aprobavimo pareigą perkelti ieškovui. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliktas be žemės gelmių išteklių tyrimo ir jų aprobavimo duomenų, todėl negali būti atlikta ir pabaigta pradėta detaliojo planavimo procedūra. Teigia, kad atsakovas turi bendradarbiavimo su ieškovu pareigą, susijusią su duomenų gavimu ir pateikimu detaliojo plano rengėjui. Nei viešojo pirkimo sąlygose, nei pasirašytoje sutartyje nebuvo nustatyta ieškovo įsipareigojimų, jog jis privalo atlikti planuojamų teritorijų detalią žvalgybą bei pateikti aprobuoti ištirtus žemės gelmių išteklius kompetentingoms institucijoms. Teismas pagrįstai nutraukė sutartį, nes dėl atsakovo kaltės ieškovas nebegali įvykdyti sutartimi prisiimtų pareigų, nes atsakovas nepateikia žemės sklypų, kuriems ruošiami detalūs planai, žemės gelmių ir ertmių tyrimo bei aprobavimo duomenų. Atsakovo teisminis ginčas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo su UAB „Alvetos karjerai“ nesusijęs su nagrinėjama byla. Neaišku, kokie byloje nustatyti faktai ir kaip jie turės įtakos šio ginčo sprendimui. Net ir atsakovei priėmus palankų sprendimą, situacija dėl žemės gelmių tyrimo ir aprobavimo duomenų reikalingumo nepasikeistų, šių duomenų atsakovas neįgytų. Atsakovas nededa pastangų šiuos duomenis surinkti savarankiškai, todėl vykdyti detaliojo planavimo procedūras nebūtų jokių teisinių prielaidų, be to, tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos sutarties vykdymo terminas yra pasibaigęs. Teismas pagrįstai priteisė sumą už atliktų darbų dalį (CK 6.671 str.). Atsakovas pripažino, jog ieškovo nurodoma dalis darbų yra atlikta ir už juos gali tekti apmokėti. Apeliantas pirmosios instancijos teisme neginčijo atsakovo pateikto reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Susumavus visas teiktas paslaugas, 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma be pridėtinės vertės mokesčio atitinka rekomenduojamus dydžius ir jos mažinti nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimas keistinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais visa apimtimi, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.660 straipsnio 1 dalies nuostatą, užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais atvejais ir tvarka teikti rangovui pagalbą atliekant darbus. Jeigu

dėl šios užsakovo prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo rangovas sutartyje numatytų darbų atlikti negali, jis turi teisę reikalauti jam sumokėti sutartyje nustatytą kainą, atsižvelgiant į atliktų darbų dalį, bei atlyginti nuostolius arba sutartį nutraukti (CK 6.660 str. 2 d.).

Būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškovas IĮ „Laiko sprendimai“ pareiškė ieškinį šioje byloje, reikalaudamas nutraukti 2008 m. lapkričio 17 d. tarp jo ir atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos sudarytą detaliųjų planų parengimo sutarties Nr. SI-894 dalį dėl Imbarės karjero, esančio Imbarės seniūnijoje, Kretingos rajone, ir Nausodžio karjero, esančio Žalgirio seniūnijoje, Kretingos rajone, detaliųjų planų parengimo bei priteisti sutartyje nustatytą kainą už pagal minėtą sutartį atliktus darbus.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, ieškinį patenkino, padaręs bylos duomenimis ir įstatymu iš esmės pagrįstą išvadą, kad atsakovas, kaip užsakovas pagal šalių sudarytą rangos sutartį, neįvykdė savo priešpriešinės pareigos, numatytos rangos sutartyje, dėl ko ieškovas neturėjo galimybės tinkamai įvykdyti sutartį, todėl, sustabdęs pradėtus darbus, turi teisę atsisakyti sutarties bei reikalauti iš atsakovo (užsakovo) sumokėti už faktiškai atliktus darbus ir atlyginti nuostolius.

Nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog savivaldybės administracija sudarė sutartį su ieškovu dėl detaliųjų planų parengimo, tačiau nesiekė, kad būtų parengtas veiklos projektas naudingųjų iškasenų gavybai. Teigia, kad plano rengėjas (ieškovas) įsipareigojo atlikti poveikio aplinkai vertinimą, jeigu atlikus atranką paaiškėja, jog šis vertinimas yra būtinas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima pradėti rengti detalaus plano naudingųjų iškasenų naudojimo tikslais sklype, kuriame nėra ištirti žemės gelmių ištekiai ir jie neaprobuoti ir teigia, kad atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras, gali būti tęsiamas pradėtas teritorijų planavimo dokumentų rengimas.

Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl tarp šios bylos šalių sudarytos detaliųjų planų rengimo sutarties sąlygų, susijusių su šalių įsipareigojimais pagal šią sutartį, dėl šalių įsipareigojimų apimties ir dėl paties sutarties objekto - darbų, kurie turėjo būti atlikti pagal sudarytą sutartį, apimties.

Sprendžiant šiuos klausimus, būtina pažymėti, kad 2008 m. lapkričio 17 d. detaliųjų planų rengimo sutartis tarp šios bylos šalių buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, taigi jos sąlygos iš esmės atitinka viešojo pirkimo dokumentus, o šios sutarties objektas - viešojo pirkimo dokumentuose apibūdintą pirkimo objektą.

Byloje esančios atsakovo patvirtintos Kretingos rajono savivaldybės supaprastinto atviro konkurso sąlygos detaliųjų planų parengimo paslaugoms pirkti (b.l. 50-55) patvirtina, kad atsakovas organizavo būtent projektavimo paslaugų detaliesiems planams parengti pirkimą ir tokių paslaugų teikimui sudarė sutartį su šios bylos ieškovu IĮ „Laiko sprendimai“ (b.l. 9-11), kurios 1 ir 4.1.1 punktais ieškovas įsipareigojo parengti detaliuosius planus, vadovaudamasis pateiktomis planavimo užduotimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, LR Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu patvirtintomis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad šiose taisyklėse, be kita ko, nustatytos ir detaliojo planavimo organizatoriaus pareigos, kurias jis įgyja, sudarydamas sutartį su detaliojo plano rengėju. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal šių taisyklių nuostatas (Taisyklių 35.1 p.), įvertinant planavimo tikslą, teritorijos geografinę padėtį ir ypatumus, papildomai gali būti pateikiami geologinių tyrimų duomenys.

Byloje nėra ginčo, kad planavimo užduotyje suformuotas planavimo tikslas - suformuoti sklypą, skirtą naudingom iškasenom eksploatuoti (atvira gavyba) (b.l. 14).

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostatą, detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (9.14.3)-LV4-5084 išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti tarp kitų aplinkosaugos institucijų kompetencijai priskirtų reikalavimų buvo nurodyta vadovautis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. liepos 29 d. rašte Nr. 1.7-2018 pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais dėl detaliojo plano rengimo (b. l. 18). Šiame rašte (b.l. 23), kuris buvo pateiktas ieškovui, kaip planavimo organizatoriui, buvo nurodyta, kad teritorija, kurioje numatomas planavimas, patenka į parengtinai išžvalgyto Prudupio žvyro telkinio ir prognozinių Imbarės žvyro išteklių plotus ir žvyro išteklių naudojimas planuojamuose plotuose galimas tik atlikus detalią žvalgybą ir aprobavus detaliai išžvalgytus plotus Žemės išteklių aprobavimo komisijoje. Pažymėtina, kad minėtos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotos planavimo sąlygos yra planavimo sąlygų, registruotų dar 2008 m. rugpjūčio 22 d., sąvado priedas (b.l. 15-16).

Taigi, dar iki nagrinėjamos sutarties dėl detaliųjų planų rengimo sudarymo atsakovui, kaip planavimo organizatoriui, buvo žinoma, kad teritorija, kurioje jis organizuoja detalųjį planavimą, kurio tikslas - suformuoti sklypą, skirtą naudingom iškasenom eksploatuoti, nėra detaliai išžvalgyta ir kad veikla, kuri yra esminis organizuojamo teritorijos detaliojo planavimo tikslas, galima tik atlikus detalią žvalgybą ir aprobavus detaliai išžvalgytus plotus. Ieškovui taip pat negalėjo būti nežinoma, kad tokios neišžvalgytos teritorijos planavimas negalimas, nes, neatlikus detalios žemės gelmių išteklių žvalgybos ir neaprobavus detaliai išžvalgytų plotų, negalima nustatyti, ar planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams (Žemės gelmių įstatymo 15 str. 1 d., Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d.). Tačiau nepaisant to, atsakovas organizavo detalųjį planavimą, kurio metu turėjo būti atliktas ir poveikio aplinkai vertinimas, kuris nėra įmanomas be duomenų apie pagrindinius detaliai išžvalgytų ir aprobuotų naudingųjų išteklių parametrus (b.l. 46).

Todėl atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad jis sudarė sutartį su ieškovu dėl detaliųjų planų parengimo, tačiau nesiekė, kad būtų parengtas veiklos projektas naudingųjų iškasenų gavybai, niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas, kaip planavimo organizatorius, neįvykdė CK 6.660 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos pareigos, t.y. nepateikė ieškovui, kaip detaliųjų planų rengėjui, duomenų, būtinų detaliajam planavimui tinkamai atlikti, todėl ieškovas neturėjo galimybės tinkamai vykdyti šalių sudarytą sutartį.

Byloje nėra ginčo ir ieškovas neteigia, kad jis, dalyvaudamas viešajame pirkime dėl paslaugos, dėl kurios buvo sudaryta šioje byloje nagrinėjama sutartis, pirkimo, susipažino su atsakovo perkamų paslaugų pobūdžiu ir specifika, konkurso sąlygomis ir sutiko parengti detaliuosius planus. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo, kaip planavimo organizatoriaus, nuo pareigos, sudarius sutartį su plano rengėju, pateikti jam visus duomenis, tarp jų ir geologinių tyrimų duomenis, būtinus tinkamai atlikti sutartyje nustatytą pareigą - tinkamai parengti detaliuosius planus (Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32.1-36 p.). Nuo tokios pareigos atsakovo negali atleisti ir aplinkybė, kad ieškovas, kaip ūkio subjektas, kurio veiklos sritis yra teritorijų planavimo dokumentų rengimas, žinojo arba privalėjo žinoti, kad detalieji planai rengiami pagal pateiktas planavimo sąlygas ir užduotis. Kaip jau minėta šioje nutartyje, tiek viešojo konkurso sąlygose, tiek ir šalių sudarytoje sutartyje nustatytas pirkimo objektas buvo paslaugos detaliesiems planams parengti, tačiau ne žemės gelmių išteklių tyrimo paslaugos. Tokių paslaugų teikti bet kuri įmonė, turinti teisę atlikti detaliųjų planų rengimo darbus, negali. Duomenų, kad ieškovas turi teisę atlikti žemės gelmių išteklių tyrimo darbus, nėra. Tuo tarpu atsakovas, tiek skelbdamas viešuosius pirkimus, tiek sudarydamas sutartį dėl detaliųjų planų rengimo su ieškovu, nereikalavo, kad konkurse dalyvaujantys tiekėjai turėtų kvalifikaciją ir teisę atlikti tokius darbus ir tokių darbų atlikimo nei konkurso sąlygose, nei sutartyje nenumatė. Įsipareigojimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą nereiškia įsipareigojimo atlikti ir žemės gelmių tyrimą, nes toks vertinimas atliekamas surinkus visus būtinus duomenis, kuriuos privalo pateikti ir planavimo organizatorius. Pažymėtina, kad žemės gelmių tyrimai nėra teritorijų planavimo proceso sudėtinė dalis ir teritorijų planavimą atliekantys asmenys žemės gelmių tyrimų atlikti negali (Teritorijų planavimo įstatymo 25 str.).

Atsakovas savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atlyginti ieškovui už dalinį darbą, kadangi daliniai darbai (darbų etapai) ir daliniai mokėjimai sutartyje nenumatyti. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas atmesti ieškovo reikalavimą apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Kaip jau minėta šioje nutartyje, savo reikalavimą priteisti už faktiškai atliktus darbus ieškovas grindžia CK 6.660 straipsnio 2 dalies nuostata, teigdamas, kad baigti sutartyje numatytų darbų jis negali dėl atsakovo kaltės. Būtent šiuo pagrindu atsakovas sustabdė darbų atlikimą ir reikalauja sutartį nutraukti. Taigi, aplinkybė, kad daliniai darbai (darbų etapai) ir daliniai mokėjimai sutartyje nenumatyti, šiam ginčui reikšmės neturi.

Šioje byloje pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovas, ginčydamas ieškovo reikalavimą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, iš esmės neginčijo ieškovo pateiktuose faktiškai atiliktų darbų aktuose nurodytų darbų atlikimo fakto, apimties ir jų kainos, neteigė, kad atliktieji darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Darbų kaina buvo nustatyta šalių sudarytoje sutartyje. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo rinkti papildomus įrodymus ir kviesti liudytoją nustatyti aplinkybei, ar atlikti darbai atitinka teisės aktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde, ginčydamas pagrindą reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktus darbus, kai jie nėra baigti, atsakovas šių aplinkybių taip pat neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas pagrįstai reikalauja nutraukti sutartį ir priteisti iš atsakovo už faktiškai atliktus darbus, ieškinį patenkino pagrįstai.

Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą dalyje dėl Imbarės karjero, nes tuo metu Vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjamas Kretingos rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimo. Pasak apelianto, toje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją galią šioje byloje. Tačiau kokios faktinės aplinkybės, tiriamos minėtoje administracinėje byloje, kurios negali būti nustatytos, nagrinėjant šią bylą, turės įrodomąją galią šioje byloje, apeliantas nenurodo. Nenustatęs tokių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti bylą ir pagrįstai ją išnagrinėjo iš esmės.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nes byla nėra sudėtinga, ji buvo išnagrinėta per du posėdžius, iš kurių vienas - parengiamasis, ir neturėtų būti priteisiamas maksimalus rekomenduojamo užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydis.

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos primininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Iš ieškovo pateikto teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinančio dokumento - PVM sąskaitos faktūros (b.l. 129) - matyti, kad už teisinę pagalbą priskaičiuota suma sudaro 3 630 Lt su PVM. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šią sumą ir nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.2, 8.18, 9 punktų nuostatas, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį – 2 400 Lt (3 (koeficientas)*800 Lt minimali mėnesinė alga), o už vieną atstovavimo valandą teisme – 120 Lt (0,15 (koeficientas)*800 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, į advokato darbo ir laiko faktines sąnaudas, nėra pagrindo nukrypti nuo rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. Tad pirmosios instancijos teismo priteistų ieškovo išlaidų už advokato pagalbą suma turi būti sumažinta iki 2 640 Lt.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui priteisiamos išlaidos, kurias jis patyrė, apmokėdamas už apeliacinės instancijos teisme dalyvavusio advokato pagalbą (CPK 98 str. 1 d.). Kaip jau minėta, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios proceso teisės normos nuostatas, šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmę ir bylos sudėtingumą, ieškovo prašymą dėl šių išlaidų tenkina iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 320 Lt: 1 200 Lt už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir 120 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą.

Šiuo sprendimu iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškovui IĮ „Laiko sprendimai“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 2 640 Lt.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškovui IĮ „Laiko sprendimai“ 1 320 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Danutė GasiūnienėDanutė MilašienėDonatas Šernas