Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Linai Stankūnaitei, Ievai Čiulčinskaitei, Gabrielei Vaitkevičiūtei, Karolinai Venslovaitytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskirti įpareigojimai, dėl nusikalstamos veikos pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas. 2021 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis pakeistas ir R. A. pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 15 MGL (750 eurų) bauda. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 val., per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio patisos programose ir ją visiškai baigti, per visą bausmės atlikimo laiką uždrausta vartoti psichiką veikiančiam medžiagas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. A. 2021 m. gegužės 11 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, kumščiais suduodamas mažiausiai šešis smūgius į veidą ir galvą J. J., padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlės srityje, muštinę žaizdą kairio skruosto srityje, ir taip sukėlė nukentėjusiajam J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2021 m. gegužės 11 d., apie 19.00 val. su žmona S. A. grįžo iš darbo. Grįždamas namo, R. A. pas nukentėjusįjį namuose girdėjo balsus, muziką, triukšmą, vyko baliavojimas. Žmona padarė valgyti, o jis atsistojęs prie dujinės žiūrėjo, kaip naudotis elektrine cigarete. Kai sutuoktinė išėjo į tualetą, atsidarė kambario durys ir iškart jį užsipuolė J. J., kuris įsibrovė į kambarį. R. A. parvertė nukentėjusįjį, ir pakvietė ateiti žmoną, kuri iškvietė pareigūnus. R. A. yra (duomenys neskelbtini) butas. Tualetas priklauso abiem butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš kur atėjo nukentėjusysis, nežino, jis nepasibeldęs į kambarį įėjo pro duris, kurios buvo uždaros. Kai J. J. atėjo, tai užsimojo ranka. Pasirodė, kad galbūt turi peiliuką, tačiau nežino, ar kažką turėjo rankoje. Viskas įvyko greitai. J. J. įsibrovė pirmą kartą. Policininkai jį išlydėjo, tačiau po ne daugiau kaip 10 minučių, nukentėjusysis vėl grįžo. Kai nukentėjusysis įsiveržė, R. A. jam trenkė du ar tris kartus į veido sritį. Kai J. J. atėjo, nepastebėjo, ar jis buvo kruvinas. Kas nukentėjusįjį galėjo sužaloti taip, kaip nurodyta kaltinime, nežino, tačiau R. A. tiek smūgių nesudavė. Matė, kad nukentėjusiajam po smūgių iš nosies bėgo kraujas. Kaltinamasis nebuvo supykęs, tik gynėsi nuo nukentėjusiojo. J. J. nespėjo suduoti smūgių R. A., kadangi buvo laikomas, kad nepabėgtų. Nukentėjusysis negrasino. Anksčiau su J. J. konfliktų neturėjo. Konflikto metu kaltinamasis buvo išgėręs alaus, galėjo būti 2,38 promilių girtumo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis R. A. savo kaltės nepripažino. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad nukentėjusysis J. J. įsibrovė į butą. Nukentėjusysis užsimojo ranka, turėdamas rankoje kažkokį daiktą, pagalvojo, jog peilis, todėl gynėsi ir sudavė J. J. du ar tris smūgius į veido sritį. Nors kaltinamasis savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį vertino kaip gynybą, tačiau nurodyto galimai nukentėjusiojo turėto peilio, nei atvykę policijos pareigūnai, nei liudytoja kaltinamojo sutuoktinė S. A. nerado. Be to, pats kaltinamasis patvirtino, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, ir matė, kad nukentėjusiajam šių po smūgių iš nosies bėgo kraujas. Tai, kad būtent kaltinamasis R. A. fiziškai smurtavo prie J. J., patvirtino ir pats teisme apklaustas nukentėjusysis, kuris paaiškino, jog dėl triukšmavimo sudraudimo R. A. prie jo buto durų, kurios buvo praviros. R. A. išėjo į koridorių, paėmė už kaklo J. J., parvertė jį ant grindų ir pradėjo daužyti į veidą. Nukentėjusysis bandė dangstytis, teigė, jog aptemo akyse. R. A. buvo užspaudęs krūtinę, jis negalėjo kvėpuoti. Nukentėjusiajam sudavė smūgius kumščiais. Buvo mažiausiai kaip 6 smūgiai. J. J. buvo apsvaigęs, jam aptemo akyse. Tai, kad ant nukentėjusiojo buvo atsisėdęs R. A., patvirtino ir kaltinamojo sutuoktinė. Nors liudytoja S. A. teigė ir nemačiusi smurtavimo veiksmų, nes ji buvo tuo metu tualete, tačiau nurodė, jog buto durų spyna buvo sugedusi, langas praviras, buvo skersvėjis, todėl durys liko praviros ir ji išgirdo vyro šauksmą, kad greitai ateiti ir kviesti policiją. Išbėgusi pamatė praviras duris, o R. A. buvo atsisėdęs ant J. J., kambariuke. Kiek pamena, R. A. buvo užgulęs šonu nukentėjusįjį. Liudytoja nematė, kad R. A. būtų sudavęs smūgius, bet matė, kad J. J. yra neblaivus, matė, kad jam iš nosies bėgo kraujas. Liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad girdėjo, kaip J. J. sudrausmino ir pasakė R. A. pasakė, ko šis rankas kilnoja prieš savo žmoną, po ko R. A. įsitraukė jį į savo butą. Liudytoja išėjo pažiūrėti, kodėl nukentėjusysis negrįžo ir pamatė, kad R. A. buvo apsižergęs J. J. ant grindų ir trankė jam į veidą. J. J. gulėjo ant grindų, vėliau buvo užėjęs pasiimti maišiuko, matėsi ant jo veido sužalojimai. Visų virš teisme apklaustųjų tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai tam tikrose įvykio dalyse nesutampa. Labiausiai tikėtina, kad tuos parodymų nesutapimus sąlygojo tarpusavyje esantys nesutarimai tarp (duomenys neskelbtini) šeimos ir J. J. bei G. P., bei tai, kad įvykio metu visi šie asmenys buvo neblaivūs, t.y. policijos pareigūnų R. A. buvo nustatyta 2,38 prom., S. A. nustatyta 1,68 prom., G. P. nustatyta 1,97 prom., J. J. nustatyta 2,49 prom. Neblaivumas (1 t., b.l. 22, 24-25). Be to, S. A. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl suinteresuota šios bylos baigtimi. Tačiau paminėtieji prieštaravimai tarp visų parodymų nėra tokie esminiai, kad paneigtų patį esminį faktą apie tai, jog R. A. naudojo smurtinius veiksmus prieš J. J., ką patvirtina ir byloje esanti nešališka specialisto išvada Nr. G 861/2021 (02), kurioje nurodyta, kad J. J.konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlės srityje, muštinė žaizda kairio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku t. y. 2021 m. gegužės 11 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiais, spiriant koja ar kitu panašias savybes turiniu daiktu. Tai patvirtina, jog R. A. vartojo smurtinius veiksmus prieš J. J., kas sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus aukščiau aptartų įrodymų analizę, darytina išvada, kad nors kaltinamasis R. A. nepripažino, jog nukentėjusiajam trenkė į veidą bei teigė, kad tik siekė apsiginti nuo J. J., tačiau faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo J. J. ir liudytojos G. P. parodymai, apžiūros protokolai, tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai. Visi aukščiau išdėstyti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodymais.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju yra nustatytas abipusis asmenų konfliktas, kaltinamasis taip pat turėjo ir versiją, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, kadangi šis užsimojo bei pasirodė, kad turi rankoje peilį. Siekiant konstatuoti pastarojo būtinąją gintį, vien jų savaime nepakanka. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tik tokiu atveju, kai jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568-139/2015; Nr. 2K-9-719/2018; Nr. 2K-221-511/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau įvykio vietoje jokio įrankio – peilio, nebuvo rasta. Liudytoja S. A. taip pat patvirtino, jog ji smurtinių veiksmų ir peilio nematė, jai R. A. nurodė, kad J. J. įsibrovė ir buvo su peiliu, tačiau kaip pati teigė, peilio nerado. Nukentėjusysis J. J. taip pat nurodė, jog jokio peilio su savimi neturėjo, liudytoja G. P. patvirtino, kad nukentėjusysis išeidamas iš jos jokio peilio su savimi nei pasiėmė, nei turėjo. Kitų objektų apžiūros 2021 m. rugsėjo 29 d. protokole užfiksuota, kad atvykę policijos pareigūnai aiškinosi, kur yra peilis, apieškojo butą, tačiau peilio bute nei jo prieigose nebuvo. Taigi, įvertinus teisiamojo posėdžio metu ištirtųjų įrodymų visumą, darytina pagrįsta išvada, kad nors ir šioje situacijoje įvyko konfliktas, tačiau jis neatitinka būtinosios ginties būtinų sąlygų – pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, dėl kurio R. A. reikėjo gintis taip agresyviai, t. y. ne bandant gintis kitais būdais ar mėginant atsitraukti ir pasišalinti iš įvykio vietos, o smūgiuojant nukentėjusiajam tiesiai į veidą, ir sukeliant jam veido sužalojimus. Teismo vertinimu, laikytina, kad šioje byloje R. A. veiksmai aiškiai neatitiko nukentėjusiojo J. J. veiksmų pobūdžio ir kėsinimosi pavojingumo. Pažymėtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, ką patvirtina 2021 m. gegužės 12 d. tarnybinis pranešimas, iš ko darytina išvada, jog dėl alkoholio įtakos, pats kaltinamasis galėjo nesuprasti ir netinkamai įvertinti nukentėjusiojo veiksmus, todėl nagrinėjamu atveju R. A. veiksmai neatitiko sąlygų, kurios reikalingos nustatant baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę – būtinąją gintį, ir jam turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino, t. y. R. A. 2021 m. gegužės 11 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto durų, tyčia, kumščiais suduodamas mažiausiai šešis smūgius į veidą ir galvą J. J., padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlės srityje, muštinę žaizdą kairio skruosto srityje, ir taip sukėlė nukentėjusiajam J. J. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp R. A. naudoto fizinio smurto, smūgių sudavimo mechanizmo ir nukentėjusiojo J. J. šio įvykio metu patirtų sužalojimų bei sukeltų pasekmių (sveiktos sutrikdymo masto nustatymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. A. veikė tyčia – jis pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį suprato, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – nukentėjusiajam J. J. gali kilti atitinkami padariniai (konkrečiu atveju - nežymus sužalojimas), to ir siekė. Tokias išvadas teismas daro vertindamas R. A. atliktus konkrečius veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, nukentėjusiojo ir kaltinamojo padėtis įvykio metu, jų amžiaus ir kūno proporcijų akivaizdžius skirtumus, konflikto priežastį ir paties įvykio eigą. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuri tinkamai kvalifikuota bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 256 straipsniu, tikslintinas kaltinimas R. A. ir nurodytina aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi minėta aplinkybė priskirta prie kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, šią aplinkybė nurodyta ir policijos pareigūno 2021 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime (R. A. nustatyta 2,38 prom., 1 t., b.l. 24-25) bei pats kaltinamasis nurodė, jog prieš įvykį vartojo alkoholio. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę R. A. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas baigtas nesunkus nusikaltimas sveikatai, asmuo anksčiau teistas, 2020 m. rugsėjo 30 d. jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei. Nepraėjus net metams po to, kai jis buvo nuteistasis, jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nusikaltimams, pavojingiems žmogaus sveikatai ir gyvybei, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 9, 13 punktai), baustas administracine tvarka (b. l. 104–105), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje gydėsi, konsultuotas 2005 m. lapkričio 8 d. ir 2005 m. lapkričio 23 d., lankė dienos stacionarą nuo 2005 m. lapkričio 9 d. iki 2005 m. lapkričio 22 d., jam diagnozuota Z73.1 (b. l. 112), Respublikiniame priklausomybės ligų centre per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 110), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2021 nurodyta, kad R. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 116).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą bei į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo R. A. elgesį, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios trukmė skiriama įvertinus tiek nusikalstamos veikos įvykdymo, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

V. Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo

Byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 192,74 eurų žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad už paciento J. J. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 192,74 eurų (b. l. 45–48). Duomenų, kad Kauno teritorinei ligonių kasai būtų atlygintos gydymo išlaidos, nėra, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo R. A. priteistina 192,74 eurų suma Kauno teritorinei ligonių kasai.

VI. Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos baudžiamojoje byloje už J. J. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 143,33 Eur.

Sprendžiat proceso išlaidų atlyginimo klausimą, yra aktuali BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priskirtinos proceso išlaidoms (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje antrinė teisinė pagalba yra teikiama pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtą sprendimą, kuriuo valstybė jam garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, šiuo atveju nukentėjusysis iš esmės nepatyrė jokių proceso išlaidų, jas patyrė valstybė. Advokatei už jo suteiktas paslaugas yra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų.

2020 m. liepos 13 d. prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, kad buvo numatomas skirti faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas 3 val. 30 min. Advokatė Stasė Kupčiūnienė teismo posėdžio metu prašė sumažinti atstovavimo išlaidas, kadangi nenumatė kiek tęsis teismo posėdis. Bylos nagrinėjimo metu įvyko posėdžiai: 2021 m. gruodžio 8 d. (15 min), 2022 m. balandžio 28 d. (7 min), 2022 m. gegužės 31 d. (1 val. 3 min), 2022 m. birželio 13 d. (5 min), 2022 m. liepos 14 d. (46 min), iš kurių, advokatė dalyvavo viename posėdyje. Tačiau minėtame prašyme nurodytas, jog advokatė susipažino su byla, rengėsi atstovavimui teisme, dalyvavo posėdyje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, atstovavimų dydis mažintinas iki 100 Eur.

Kaltinamasis nedirba, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis yra asmuo, turintis teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad jam tokia pagalba būtų teikiama, taip pat nėra jokių objektyvių, pagrindžiančių įrodymų, jog asmuo sirgtų, ar turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti, nėra duomenų, kad asmuo negalėtų atlyginti išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl 100 Eur suma už valstybės garantuojamos teisinę pagalbą, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl šios proceso išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo R. A. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vatos tamponas su galimai biologiniu pėdsaku, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus:

- per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

R. A. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai 192,74 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 16 ct) iš kaltinamojo R. A., pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank.

Išieškoti iš kaltinamojo R. A. 100 Eur (vieną šimtą eurų) proceso išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam J. J., priteistą sumą sumokant į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vatos tamponą su galimai biologiniu pėdsaku, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).