- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- eA-1105-575/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03426-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- Š. N.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. N. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Š. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S-198 (7-160/2017) ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. atnaujinti terminą pareiškėjo 2017 m. liepos 26 d. skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (21.63-32) FR0682-205 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo pateikti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad VMI Sprendimu patvirtino 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-96, kuriuo pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 67 319,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 18 539,42 Eur GPM delspinigių ir 20 195,84 Eur GPM baudą. Pareiškėjas apie Sprendimą sužinojo 2017 m. liepos 24 d. Todėl, pareiškėjo nuomone, skundas yra pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 152 straipsnio 2 dalyje nurodyto 20 dienų termino.
3. Nusprendus, jog terminas skundui paduoti vis dėlto yra praleistas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti, kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties. Registruota pašto siunta nebuvo įteikta pareiškėjui asmeniškai. Ji buvo įteikta pareiškėjo sugyventinei D. Š., kuri nėra pareiškėjo šeimos narys, pareiškėjas su D. Š. yra susipykęs ir jau kuris laikas kartu negyvena. D. Š. Komisijos posėdžio metu patvirtino, kad nuo pareiškėjui adresuotos korespondencijos priėmimo iki perdavimo pareiškėjui buvo išvykusi atostogauti į kaimą Pasvalio rajone. Įpareigojus pareiškėją įrodyti, kodėl korespondencija nebuvo įteikta, pareiškėjui nepagrįstai yra užkertama teisė į apeliaciją. Pareiškėjas, veikdamas kaip sąžiningas ir apdairus asmuo, tik pamatęs, kokią korespondenciją perduoda D. Š., nedelsiant pareikalavo pasirašyti korespondencijos priėmimo–perdavimo aktą, kuriame būtų nurodyta, kada ir kokius būtent dokumentus gauna pareiškėjas. Pareiškėjas, 2017 m. liepos 24 d. priėmęs dokumentus, tą pačią dieną surado atstovą, kuris skubos tvarka parengtų skundą, kurį pateikė jau 2017 m. liepos 27 d. Nors Komisijos sprendime teigiama, kad Sprendimas buvo siunčiamas pareiškėjui elektroniniu paštu, tačiau pareiškėjas teigė, jog dėl didelio nuolat siunčiamų reklaminių laiškų kiekio elektroniniame pašte laiško nepastebėjo. VMI suabejojo, ar pareiškėjas susipažino su Sprendimu, todėl priėmė sprendimą patalpinti pranešimą VMI interneto svetainėje (www.vmi.lt), kad pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo yra kviečiamas atvykti į VMI. Tačiau toks patalpinimas, pareiškėjo teigimu, nereiškia faktinio patikrinimo akto priėmimo ar tuo labiau susipažinimo su juo. Pareiškėjas pabrėžė, kad nesiekė praleisti termino piktybiškai, tik sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą Sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms apginti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas vadovavosi MAĮ 152 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog Sprendimas su 2017 m. birželio 2 d. lydraščiu Nr. (17.17-40)-RES-72894 registruotu laišku išsiųstas pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir el. paštu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, registruota pašto siunta įteikta 2017 m. birželio 8 d. pareiškėjo žmonai D. Š. Minėtas Sprendimas taip pat buvo patalpintas VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“, tačiau jo statusas – neperskaitytas. Pareiškėjas skundą dėl Sprendimo, kuriame išreikštas ir prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, pateikė 2017 m. liepos 27 d., taigi akivaizdu, jog skundas Komisijai pateiktas praleidus MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą.
6. Atsakovas, vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau šis nekilnojamasis turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims dar 2006 metais. Todėl VMI siuntė Sprendimą paskutiniu žinomu pareiškėjo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kaip minėta, registruota pašto siunta 2017 m. birželio 8 d. įteikta pareiškėjo žmonai D. Š. Bylos duomenimis, pareiškėjo šeimyninė padėtis – nevedęs, o D. Š. yra pareiškėjo dukters P. N. motina. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su dukra ir jos motina gyveno nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Komisijos posėdžio metu šią informaciją patvirtino ir pats pareiškėjas bei liudininkė D. Š. Pareiškėjo ir D. Š. teigimu, pora susipyko ir nuo 2015 metų kartu nebegyvena, nors pareiškėjas ir toliau apmoka nuomojamo buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius nuomos ir komunalines išlaidas. Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu negalėjo nurodyti dabartinės gyvenamosios vietos adreso, tik nurodė, kad gyvena pas savo motiną Kaune. D. Š. paliudijo, kad gaunamą korespondenciją visuomet perduoda pareiškėjui, o Sprendimą perdavė pareiškėjui praėjus beveik 1,5 mėn. nuo jo gavimo iš pašto dėl to, kad kartu su dukra buvo išvykusi atostogauti į kaimą Pasvalio rajone. Komisija, įvertinusi liudininkės paaiškinimą, pastebėjo, kad byloje nepateikta jokių rašytinių liudininkės teiginius patvirtinančių įrodymų, nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjas, kaip rūpestingas, atidus ir sąžiningas mokesčių mokėtojas, privalėjo apie savo adreso pasikeitimą pranešti mokesčių administratoriui.
7. Atsakovas pažymėjo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, tinkamu dokumentų įteikimu laikomas jų įteikimas pilnamečiui kartu su adresatu gyvenančiam jo šeimos nariui pasirašytinai. Objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas gyvena kitur, byloje nėra. Pati D. Š. prisistatė siuntą įteikusiam asmeniui kaip pareiškėjo sutuoktinė. Todėl tai, kad, pareiškėjo teigimu, Sprendimas perduotas jam tik 2017 m. liepos 24 d., nesudaro pagrindo traktuoti, jog ginčo korespondencija įteikta netinkamai. 2017 m. liepos 24 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktas laikytinas pareiškėjo gynybine pozicija. Pareiškėjui adresuotos registruotos korespondencijos įteikimas D. Š. pripažintinas tinkamu Sprendimo įteikimu.
8. Bylos duomenimis, Sprendimas buvo išsiųstas ir el. paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendraujama su pareiškėju mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu, pareiškėjas minėtu el. paštu atrašinėdavo mokesčių administratoriui. Nors pareiškėjas teigė, kad dėl didelio gaunamos korespondencijos srauto neskaitė kiekvieno iš VMI gauto laiško, Komisijos nuomone, pareiškėjas nesidomėjo vykstančio mokestinio ginčo procesu ir buvo nerūpestingas įgyvendindamas savo teises mokestiniame ginče. Komisija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą Sprendimui apskųsti, nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo Š. N. skundą atmetė.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-198(7-160/2017), kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (21.63-32)FR0682-205 paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Nustatyta, kad VMI, atlikusi pareiškėjo gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60-32) FR0680-96 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pareiškėjui apskaičiavo 67 319,45 Eur GPM. Šį Patikrinimo aktą 2017 m. kovo 13 d. VMI patalpino autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“. Pareiškėjui nesusipažinus su Patikrinimo aktu, jis su priedais 2017 m. kovo 17 d. buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius bei el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat apie Patikrinimo aktą pareiškėjas informuotas telefonu ((duomenys neskelbtini)), kuriuo su pareiškėju buvo bendraujama mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu. Pareiškėjui neatsėmus Patikrinimo akto, VMI, vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatomis, 2017 m. balandžio 25 d. savo internetinėje svetainėje www.vmi.lt paskelbė pranešimą, kuriame pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo informuojamas apie galimybę atvykti į VMI susipažinti su Patikrinimo aktu ir jį gauti. Pareiškėjui neatvykus, VMI laikė, kad Patikrinimo aktas, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo dieną (Komisijos byla, I t., b. l. 20–25).
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas su 2017 m. liepos 27 d. skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas atnaujinti terminą Sprendimui apskųsti, tačiau Komisija 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu neatnaujino pareiškėjui termino skundui paduoti, skundą laikė nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, proceso šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, teismo posėdyje išsakytus paaiškinimus, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesutiko su pareiškėjo teiginiais, palaikė VMI poziciją, nes nei Komisijai, nei teismui pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nes šis adresas pareiškėjo buvo nurodytas VMI teiktuose paaiškinimuose, 2017 m. sausio 9 d. Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, kurią teikė VMI, taip pat šis adresas nurodytas FNTT 2015 m. gegužės 27 d. kratos protokole. Teismas laikė, kad pareiškėjas, kaip rūpestingas, atidus ir sąžiningas mokesčių mokėtojas, privalėjo apie savo adreso pasikeitimą pranešti VMI, tuo labiau, kad jam buvo žinoma apie jo atžvilgiu atliekamą mokestinį patikrinimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, tinkamu dokumentų įteikimu laikomas jų įteikimas pilnamečiui kartu su adresatu (pareiškėju) gyvenančiam jo šeimos nariui. Taigi šiuo atveju Sprendimo įteikimas D. Š. yra tinkamas, nes jie gyvena kartu nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjas apmoka nuomos ir komunalines išlaidas, augina vaiką, t. y. veda bendrą ūkį. Todėl pareiškėjas, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, turėjo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo, jo pasyvumas, procesinis neveikimas nepateisinamas. Be to, asmenys, inicijuodami ginčą, turi ne tik teises, bet ir pareigas, tokias kaip sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti įrodymus ir argumentus.
15. Teismas vadovavosi MAĮ 152 straipsnio 2 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad jomis siekiama garantuoti operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą, teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą. MAĮ nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama. Vadovaudamasis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, teismas akcentavo, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo. MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė (MAĮ 152 str. 3 d.). Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Nepagrįstai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjo teigimu, sprendimą D. Š. jam įteikė tik 2017 m. liepos 24 d., tai patvirtina tarp jo ir D. Š. pasirašytas 2017 m. liepos 24 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktą. Teismas nesutiko su šiais pareiškėjo teiginiais, vertino juos kritiškai, nes konstatavo, kad šioje byloje turi būti taikomos imperatyvios MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teismas vertino, kad VMI pagrįstai registruotą laišką siuntė tuo adresu, kurį pareiškėjas nurodė VMI teiktuose paaiškinimuose bei paskutinėje pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (2017 m. sausio 9 d.), taip pat šis adresas buvo nurodytas FNTT 2015 m. gegužės 27 d. kratos protokole, o Sprendimas pareiškėjui laikomas įteiktu penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (2017 m. birželio 2 d.), t. y. 2017 m. birželio 7 d. Tačiau šiuo konkrečiu atveju labai svarbi aplinkybė, kad Sprendimą gavo D. Š., kuri nurodytu adresu gyvena kartu su pareiškėju, nepilnamete dukra, pareiškėjas už butą moka nuomos ir komunalinius mokesčius. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundą Komisijai padavė tik 2017 m. liepos 27 d., teismas darė išvadą, kad jis praleido MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti. Pareiškėjas teismo posėdyje pripažino praleidęs terminą skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas vadovavosi MAĮ 149 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis skundo dėl Sprendimo negalėjo pateikti laiku, nes Sprendimas pareiškėjui iki 2017 m. liepos 24 d. nebuvo įteiktas, nelaikyta objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, kadangi pareiškėjas nepranešė VMI apie pasikeitusį adresą, o VMI dokumentus pagrįstai siuntė būtent tuo adresu, kuris pareiškėjo buvo nurodytas VMI teiktuose paaiškinimuose bei paskutinėje pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (2017 m. sausio 9 d.). Be to, VMI Sprendimą siuntė jo nurodytu el. paštu: (duomenys neskelbtini) ir patalpino VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“. Priešingai nei teigia pareiškėjas, institucija neturėjo pareigos užtikrinti Sprendimo įteikimą ir viešuose registruose tikrinti, ar nėra pasikeitęs mokesčių mokėtojo adresas, kadangi teisės aktai tokios pareigos jai nenustato. Protingumo principas reikalauja, jog asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus, bet ir patį suinteresuotą asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti savo tikslą.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nurodė adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat šį adresą nurodė 2017 m. liepos 24 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akte, tačiau pareiškėjui nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas minėtu adresu buvo perleistas tretiesiems asmenims dar 2006 metais, t. y. daugiau nei prieš 10 metų. Taigi pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, tai aiškiai patvirtino bylos duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui įvairiuose dokumentuose (paaiškinimuose, deklaracijose) nurodydavo adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, o skunde teismui nurodė adresą (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat aiškino, jog gyvena Kaune pas mamą. Teismas laikė, kad mokesčių administratorius pagrįstai siuntė Sprendimą paskutiniu žinomu pareiškėjo nurodytu adresu, o pareiškėjo teiginys, jog Sprendimas jam perduotas tik 2017 m. liepos 24 d., vertintas kritiškai, ir, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo laikyti Sprendimo įteikimą netinkamu. Teismas taip pat kritiškai vertino pateiktą 2017 m. liepos 24 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, laikė tai pareiškėjo gynybine pozicija, siekiant pateisinti praleistą terminą skundui paduoti. Todėl Sprendimo įteikimas 2017 m. birželio 8 d. D. Š., kai ši priėmė siuntą, pasirašė registruotos pašto korespondencijos siuntos įteikimo lydraštyje, pripažintas tinkamu Sprendimo įteikimu pareiškėjui.
19. Pareiškėjo argumentas, jog Sprendimas buvo įteiktas ne jam asmeniškai, teismo vertintas kritiškai, nes pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. AS63-509/2008) tinkamu dokumentų įteikimu laikomas jų įteikimas pilnamečiui kartu su adresatu gyvenančiam jo šeimos nariui. Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma apie atliekamą mokestinį patikrinimą, D. Š., su kuria pareiškėjas turi nepilnametę dukrą, gyvena tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), kaip ir pareiškėjas, o rašytinių įrodymų, jog pareiškėjas gyvena kitur, byloje nėra. Pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui negalėjo nurodyti dabartinės gyvenamosios vietos adreso, tik teigė, kad gyvena pas savo motiną Kaune. Byloje nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad pareiškėjo paskutinė faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomojamo buto nuomos ir komunalines išlaidas apmoka pareiškėjas. Todėl teismas konstatavo, kad registruotosios korespondencijos siuntos įteikimas D. Š. yra tinkamas, nes ji pasirašė, jog siunta įteikta. Teismas laikė, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis (turėjo domėtis atliekamu mokestiniu patikrinimu), t. y. turi elgtis protingai – apdairiai, atidžiai, rūpestingai. Tuo tarpu pareiškėjas, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, netinkamai deklaruodamas gyvenamąją vietą, neinformuodamas mokesčių administratoriaus apie adreso pasikeitimą, elgėsi nerūpestingai bei nesąžiningai.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas vadovavosi MAĮ 164 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog mokesčių administratorius, vadovaudamasis gero administravimo principu, stengdamasis visais įmanomais būdais įteikti Sprendimą, pareiškėjui dar išsiuntė Sprendimą el. paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo bendraujama su pareiškėju mokestinio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu, o taip pat patalpino VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“.
21. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl didelio gaunamos korespondencijos srauto ir pažymėjo, kad pareiškėjas nesidomėjo mokesčių administratoriaus atliekamo mokestinio patikrinimo baigtimi, buvo neatidus, neatsakingas bei nerūpestingas. Teismas atkreipė dėmesį, kad VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, dar 2017 m. kovo 13 d. surašė Patikrinimo aktą, kurį autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“ patalpino 2017 m. kovo 13 d., tačiau pareiškėjas su juo taip pat nesusipažino. Todėl minėtas Patikrinimo aktas su priedais 2017 m. kovo 17 d. buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius bei el. paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui neatsiėmus Patikrinimo akto, 2017 m. balandžio 25 d. internetinėje svetainėje www.vmi.lt buvo paskelbtas pranešimas, kuriame nurodyta pareiškėjui arba jo įgaliotam asmeniui atvykti į VMI susipažinti su Patikrinimo aktu ir gauti vieną jo egzempliorių, tačiau pareiškėjas nurodytu laiku neatvyko į VMI atsiimti Patikrinimo akto, todėl Patikrinimo aktas, vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, laikytas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo dieną. Teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo pareigą rūpintis bei domėtis atliekamo mokestinio patikrinimo eiga ir baigtimi, o ne vien nurodyti, jog Sprendimas jam asmeniškai laiku nebuvo įteiktas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek Patikrinimo aktas, tiek Sprendimas buvo išsiųsti pareiškėjui keliais būdais: registruotu paštu ir el. paštu bei patalpinti autorizuotų paslaugų srityje „Mano VMI“. Visos nustatytos aplinkybės parodo pareiškėjo nesidomėjimą vykstančio mokestinio ginčo procesu, nerūpestingumą įgyvendinant savo teises mokestiniame ginče, o tai, kad pareiškėjas skundą Komisijai pateikė praėjus vos 3 dienoms po Sprendimo gavimo iš D. Š., nerodo pareiškėjo rūpestingumo, atidumo ir sąžiningumo kilusiame mokestiniame ginče. Teismas laikė, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka pareiškėjo pasyvumas ir procesinis neveikimas. Be to, asmenys, inicijuodami ginčą, turi ne tik teises, bet ir pareigas, tokias kaip: sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti įrodymus ir argumentus.
22. Todėl teismas laikė, kad nagrinėjimu atveju pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nesidomėjo mokestinio ginčo eiga, nesirūpino tuo, kad VMI būtų tinkamai informuota apie jo adreso pasikeitimą. Pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, pirmiausia privalėjo informuoti VMI apie pasikeitusį adresą bei operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas sužinoti, ar jo atžvilgiu yra priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas, susisiekti su mokesčių administratoriumi ar pan. Pareiškėjas turėjo ne tik visas galimybes, bet ir pareigą domėtis mokesčių administravimo procedūra. Jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių tiesiogiai ar per atstovą tai padaryti, pareiškėjas nepaaiškino. Toks pareiškėjo elgesys, teismo vertinimu, nerodo jo suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija pareiškėjo nerūpestingumą įgyvendinant jam suteiktas procesines teises. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad, siekdamas realizuoti savo teises, pareiškėjas neveikė rūpestingai ir pakankamai operatyviai, todėl pats sau sudarė neigiamų pasekmių atsiradimo prielaidas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleido teigti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas, įvertinęs pareiškėjo išdėstytus argumentus, sutiko su Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
23. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad Komisija nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ištyrė pareiškėjo skundo argumentus, materialiosios teisės normas taikė tinkamai, proceso teisės normų iš esmės nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nesant pagrindo jo naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais, Komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmestas.
III.
24. Pareiškėjas Š. N. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Komisijos 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. atnaujinti terminą pareiškėjo 2017 m. liepos 26 d. skundui dėl Sprendimo panaikinimo pateikti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas vadovaujasi tokiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Pareiškėjas nesusipažino su elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“ patalpintu Patikrinimo aktu ir dėl šios priežasties Patikrinimo aktas buvo siunčiamas kitais MAĮ 164 straipsnyje numatytais būdais.
24.2. Patikrinimo aktą siunčiant adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis buvo įteiktas ne pareiškėjui, tačiau buvusiai sugyventinei D. Š. Nepaisant to, teismas daug kartų nurodė, jog Patikrinimo aktas buvo įteiktas pareiškėjo žmonai. Pareiškėjo šeimyninė padėtis – nevedęs. D. Š. veiksmai, klaidingai pasirašant tie skiltimi „žmona“ ir pavėluotai perduodant korespondenciją pareiškėjui, negali turėti neigiamos įtakos pareiškėjo teisei į apeliaciją. Pareiškėjas su D. Š. yra susipykęs ir jau kuris laikas gyvena atskirai. Kadangi joks asmuo neturėjo teisėto pagrindo prisistatyti kaip pareiškėjo „žmona“ ar „sutuoktinė“, Patikrinimo aktą siunčiant adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis nebuvo tinkamai įteiktas. Pareiškėjas negali būti įpareigojamas įrodyti D. Š. priežastis, kodėl korespondencija nebuvo įteikta pareiškėjui. Tik pamatęs, kokią korespondenciją perduoda D. Š., pareiškėjas pareikalavo pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kada ir kokius dokumentus gauna pareiškėjas. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į atstovą, kad šis skubos tvarka parengtų skundą.
24.3. Pareiškėjas dėl didelio nuolat siunčiamų reklaminių laiškų kiekio elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini) nepastebėjo Patikrinimo akto. Byloje nėra šiuos teiginius paneigiančių įrodymų, kad pareiškėjas matė jam elektroniniu paštu siųstą Patikrinimo aktą.
24.4. Tikėtina, kad VMI suabejojo, ar pareiškėjas susipažino su Patikrinimo aktu, nes priėmė sprendimą patalpinti pranešimą VMI interneto svetainėje, kad pareiškėjas ar jo atstovas yra kviečiamas atvykti į VMI atsiimti Patikrinimo aktą. Būtent po šio momento pagal MAĮ 164 straipsnio 5 dalį Patikrinimo aktas galėjo būti formaliai laikomas įteiktu pareiškėjui.
24.5. Pareiškėjas negalėjo laiku pateikti skundo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, kurie nepriklausė nuo pareiškėjo valios, kas, vadovaujantis teismų praktika ir atsižvelgiant į tai, kad sužinojęs apie Sprendimą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių savo teisių gynimo veiksmų, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Atsiliepimas
25. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
26. Atsakovas pažymi, kad Sprendimas pareiškėjui išsiųstas registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Registruota pašto siunta įteikta 2017 m. birželio 8 d. pareiškėjo žmonai D. Š. Būtent nurodytą adresą pareiškėjas buvo nurodęs paskutinėje 2017 m. sausio 9 d. pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308). Pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bet minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas perleido tretiesiems asmenims dar 2006 m. Sprendimas taip pat buvo patalpintas VMI portalo autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“. Pareiškėjas skundą dėl Sprendimo panaikinimo pateikė 2017 m. liepos 27 d., taigi akivaizdžiai praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą apskundimo terminą.
27. Atsakovas pažymi, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Pareiškėjas nurodė, jog su D. Š. susipyko ir kartu nebegyvena nuo 2015 m., nors pareiškėjas ir toliau apmoka nuomojamo buto nuomos ir komunalines išlaidas. Tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sąžiningas ir atidus mokesčių mokėtojas apie savo adreso pasikeitimą privalėjo pranešti mokesčių administratoriui. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui adresuotos korespondencijos įteikimas D. Š., kai ši priėmė siuntą ir pasirašė registruotos pašto korespondencijos įteikimo lydraštyje, pripažintinas tinkamu Sprendimo įteikimu. D. Š. pasirašė, jog siunta įteikta, prisistatė siuntą įteikusiam asmeniui kaip pareiškėjo sutuoktinė. Byloje nėra objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti Sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus, nesidomėjo mokestinio ginčo eiga, nesirūpino tuo, kad VMI būtų tinkamai informuota apie jo adreso pasikeitimą, todėl pareiškėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Šioje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai Komisija atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl VMI sprendimo, kuriuo patvirtintas aktas dėl mokesčių mokėtojo patikrinimo, paduoti.
29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).
31. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Ši teisė, kaip nuosekliai akcentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje, yra absoliuti (2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 22 d., 2011 m. birželio 9 d. ir kt. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti (2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimus). Asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo bylos klausimus būtina spręsti vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, be to, atsižvelgiant į teisę, nurodytą šios nutarties 30–31 punktuose, visas abejones traktuoti mokesčių mokėtojo, siekiančio pasinaudoti teise kreiptis į teismą, naudai.
33. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o, tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (pvz., 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012; 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017; 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-575/2017).
35. Šioje byloje yra duomenų apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui (Komisijos byla, I t., b. l. 9), iš kurių seka, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. (21.63-32) FR0682-205 pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. liepos 24 d. Todėl teismo išvada, kad paminėtas sprendimas pareiškėjui laikomas įteiktu penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (2017 m. birželio 2 d.), t. y. 2017 m. birželio 7 d., neatitinka aukščiau nurodytos teismo praktikos.
36. Apeliantas teigia, kad dėl didelio nuolat siunčiamų reklaminių laiškų kiekio elektroniniame pašte adresu (duomenys neskelbtini) nepastebėjo skundžiamo akto. Byloje nėra pareiškėjo teiginius paneigiančių argumentų ar įrodymų, jog pareiškėjas matė skundžiamą aktą, siųstą elektroniniu paštu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų patvirtinęs minėtą elektroninio pašto adresą kaip tinkamą siųsti mokestinio patikrinimo dokumentus. Taigi, elektroniniu paštu skundžiamas sprendimas pareiškėjui tinkamai nebuvo įteiktas.
37. Apeliantas teigia, kad skundžiamą aktą siunčiant adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jis buvo įteiktas ne pareiškėjui, tačiau buvusiai pareiškėjo sugyventinei D. Š. Pareiškėjo šeimyninė padėtis – nevedęs, D. Š. yra pareiškėjo dukters P. N. motina, tačiau ne pareiškėjo sutuoktinė, pareiškėjas su D. Š. yra susipykę ir jau kuris laikas gyvena atskirai. Šiuos pareiškėjo argumentus patvirtino liudytoja D. Š. Komisijos posėdžio metu, juos patvirtina ir įvairūs bylos dokumentai su įvairiais pareiškėjo adresais (pvz., Komisijos byla, I t. b. l. 1, 181, 195). Teismas vertina, kad atsakovas pareiškėjo argumento, jog pareiškėjas su D. Š. gyvena atskirai, tinkamai nepaneigė ir paminėta aplinkybė yra laikoma įrodyta. Taigi, skundžiamas aktas jį siunčiant registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiškėjui tinkamai nebuvo įteiktas.
38. Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratoriaus dokumentus gavo 2017 m. liepos 24 d., tą pačią dieną surado atstovą, kuris skubos tvarka parengtų skundą dėl Patikrinimo akto ir jau 2017 m. liepos 27 d. buvo pateiktas pareiškėjo skundas. Šiuos pareiškėjo argumentus patvirtina ir aukščiau paminėti įrodymai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo mokesčių administratoriaus akto patvirtinimo iki skundo Komisijai pateikimo praėjo nedaug laiko, kad byloje nėra piktnaudžiavimo požymių ir kad visos abejonės vertintinos pareiškėjo naudai, daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėjas VMI 2017 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (21.63-32) FR0682-205 gavo 2017 m. liepos 24 d.
39. Pareiškėjas į Komisiją kreipėsi 2017 m. liepos 27 d., taigi MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatyto 20 dienų termino skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti nepraleido.
40. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, iš dalies neteisingai taikė teisės normas, todėl pareiškėjo Š. N. apeliacinis skundas patenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. N. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Pareiškėjo Š. N. skundą patenkinti. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S-198 (7-160/2017) ir pareiškėjo Š. N. skundą perduoti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skundo priėmimo klausimui spręsti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.