- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 2-1963-264/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00771-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“
- Ieškovas
- BUAB ,,Leita“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Anlara“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,
dalyvaujant ieškovo bankrutavusios UAB „Leita“ bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ atstovei advokato padėjėjai I. S., atsakovo Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“ atstovei advokatei M. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Leita“ ieškinį atsakovui Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“, trečiasis asmuo BUAB „Anlara“, dėl preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties straipsnio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Leita“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Baklis“, ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2010-06-01 preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 straipsnį ir taikyti restituciją – priteisti ieškovui iš atsakovo 500 000,00 Lt sumokėto avanso.
Ieškovo atstovė ieškinį palaiko pilnai ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu 2010-06-01 sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui pastatus, 23872/24695 žemės sklypo dalį ir turtinę nuomos teisę į 823/24695 žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartimi sulygta turto pardavimo kaina yra 2 500 000,00 Lt. Ieškovas 2011-12-01 ir 2012-01-02 kasos pajamų orderiais sumokėjo sutartą 500 000,00 Lt avansą. Pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo - priėmimo aktas notariškai turėjo būti pasirašyti 2012-02-15. Kauno apygardos teisme 2012-02-15 jau buvo nagrinėjama civ. byla Nr. B2-1490-264/2012 dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Leita“, o 2012-02-21 nutartimi UAB „Leita“ iškelta bankroto byla. Ieškovas dėl nemokumo negalėjo tikėtis gauti banko garantiją, o 2012-01-30 pranešimu UAB „Anlara“ bankroto administratorius informavo ieškovą, kad 2010-12-15 Paskolos sutarties nevykdys, todėl ieškovui nebuvo suteiktas 2 000 000,00 Lt kreditas atsiskaityti su atsakovu. Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo Sutarties 4.2. str. numatė, kad jeigu turto pirkimo - pardavimo sutartis ir perdavimo - priėmimo aktas nepasirašomi iki 2012-02-10 dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas supranta ir sutinka, kad sumokėtas avansas negrąžinamas ir laikomas 2012-02-10 pirkėjo sumokėtomis pardavėjui 500 000,00 Lt netesybomis. Šis sutarties straipsnis prieštarauja ieškovo, kaip privataus juridinio asmens, tikslui siekti pelno ir pažeidžia jo kreditorių teises, todėl pripažintinas negaliojančiu ab initio. Teigia, kad atsakovas turėjo pasidomėti, ar ieškovas turi ir ateityje turės galimybę įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu ieškovo ir jo kreditorių atžvilgiu. Trečiajam asmeniui įvykdžius savo įsipareigojimus pagal 2010-12-15 Paskolos sutartį, ieškovas būtų tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus pagal 2010-06-01 preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, ko pasėkoje sutartinė ieškovo civilinė atsakomybė atsakovui sumokėti 500 000,00 Lt netesybų nebūtų kilusi. Atsakovas, priimdamas didžiulį ieškovo prievolinių įsipareigojimų užtikrinimą, turėjo žinoti, kad, užtikrinant ieškovo prievoles pagal 2007-12-04 Kreditavimo sutartį, kreditoriaus AB "Citadele" bankas naudai, ieškovo nekilnojamas turtas buvo apsunkintas sutartine hipoteka, todėl akivaizdu, kad ginčijama sandorio dalimi ieškovo hipotekos kreditoriaus teisės buvo pažeistos. Sumokėjus atsakovui ginčijama sandorio dalimi sulygtas netesybas, buvo pažeistos kreditorių teisės.
Atsakovo Lietuvos ir Kanados UAB „Besserlita“ atstovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, palaiko atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (b. l. 25-26). Ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorio dalį, žinojo ir/ar galėjo žinoti, kad ieškovas pažeis prievolę, todėl atsakovas įgis teisę į netesybas. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovas iš esmės neginčija fakto, kad jis kaltas dėl sutartinės prievolės neįvykdymo, tik savo kaltę bando nepagrįstai sumenkinti trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų neįvykdymu, nors atsakovo atsakomybės už trečiojo asmens prievoles ieškovui neįrodinėja. Netesybų dydis buvo nustatytas laisva sutarties šalių valia, atsižvelgus į tai, kad sutartimi buvo sulygta dėl ilgo pagrindinės sutarties sudarymo termino. Įmonės padėtis 2010-06-01 dienai nebuvo bloga. Ieškovas nenurodo jokių savo ginčijamos sandorio dalies sudarymo momentu buvusių kreditorių, kurių teises ir teisėtus interesus ginčijama sandorio dalimi atsakovas pažeidė, jų reikalavimų dydžio ir būklės (pradelsti, nepradelsti), nors LR CK 6.66 str. įrodinėjimo apimtis to neabejotinai reikalauja. Akivaizdu, kad negalėdamas išreikalauti sumokėtų pinigų, ieškovas bando nuginčyti įsipareigojimą sumokėti pinigus lemiančią sandorio dalį, tačiau toks nuginčijimas lemtų didelį restitucinį atsakovo įsipareigojimą ieškovo naudai, o atsakovui, sąžiningai ir tinkamai vykdžiusiam prievolę, ieškovo įsipareigota sutartinė nauda būtų paneigta, kas akivaizdžiai pažeistų sandorio šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovo kreditorius AB „Citadele“ bankas yra finansų įstaiga, kuri netgi ieškovui iškėlus bankroto bylą, yra užsitikrinusi savo reikalavimo patenkinimą teisėtais prievolių užtikrinimo būdais, todėl šio ieškovo kreditoriaus teisių ginčijama sandorio dalimi ieškovas nepažeidė ir pažeisti negalėjo. Ieškovas neįrodė nė vienos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.
Trečiojo asmens BUAB „Anlara“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2010-06-01 sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 2.1 punktu atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui pastatus, 23872/24695 žemės sklypo dalį ir turtinę nuomos teisę į 823/24695 žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15). Sutartimi sulygta turto pardavimo kaina yra 2.500.000,00 Lt (Sutarties 2.2 str.). Ieškovas įsipareigojo iki 2011-07-01 sumokėti atsakovui 500.000,00 Lt avansą (Sutarties 2.4 str.). Ieškovas 2011-12-01 ir 2012-01-02 kasos pajamų orderiais sumokėjo sutartą 500.000,00 Lt avansą (b. l. 16, 17). Pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo - priėmimo aktas notariškai turėjo būti pasirašyti 2012-02-15 (Sutarties 3.1 str.). Šalys susitarė, kad jeigu Sutarties 2.1 straipsnyje nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas nepasirašomi iki 2012-02-10 dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, pirkėjas supranta ir sutinka, kad Sutarties 2.4 straipsnyje nurodytas ir sumokėtas avansas negrąžinamas ir laikomas 2012-02-10 dieną pirkėjo sumokėtomis pardavėjui 500.000,00 Lt netesybomis (Sutarties 4.2 str.). Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Anlara“ 2010-12-15 sudarė Paskolos sutartį, kuria UAB „Anlara“ įsipareigojo 2012-01-31 paskolinti ieškovui UAB „Leita“ 2.000.000,00 Lt. 2012-01-30 pranešimu UAB „Anlara“ bankroto administratorius informavo ieškovą, kad 2010-12-15 Paskolos sutarties nevykdys (b. l. 8). Kauno apygardos teismo 2012-02-21 nutartimi UAB „Leita“ iškelta bankroto byla (b. l. 7).
Ieškovas 2010-06-01 Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punkto sąlygą dėl 500 000 Lt netesybų už sutarties nevykdymą dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės nustatymo prašo pripažinti negaliojančia CK 1.82 ir 6.66 straipsniuose įtvirtintais pagrindais, kaip prieštaraujančią privataus juridinio asmens, tikslui siekti pelno ir pažeidžiančią ieškovo kreditorių interesus.
Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.).
Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties ginčijamo 4.2 punkto pripažinimas negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje įtvirtintu pagrindu būtų pateisinamas tik tokiais atvejais, jeigu būtų nustatytas aiškus ir akivaizdus sandorio (dalies) nenaudingumas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis (pvz., su didesnėmis palūkanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).
Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad ginčijama sutarties sąlyga dėl 500.000,00 Lt netesybų už sutarties nevykdymą buvo nustatyta ne laisva sutarties šalių valia. Šalių buvo susitarta dėl didelės vertės turto pirkimo-pardavimo ateityje, preliminarioje sutartyje sulygtas ilgas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, per kurį atsakovas įsipareigojo ilgą laiką nerealizuoti turto kitiems asmenims, todėl toks ieškovo įsipareigojimų atsakovui užtikrinimas yra proporcingas siekiamam tikslui, teisingas ir sąžiningas, nes Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 4.3 punktu atsakovas (pardavėjas) taip pat įsipareigojo sumokėti tokio paties dydžio baudą, jei pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas nebus pasirašyti iki 2012-02-10 dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės. CK 1. 82 str. pagrindu sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Šalys privatūs juridiniai asmenys, susitarė dėl vienodai abiems šalims galimų neigiamų pasekmių sandorio neįvykdymo atveju. Jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta 500 000 Lt avansas būtų įskaitytas į turto kainą (preliminarios sutarties 2. 4 p.), todėl spręstina, kad atsakovo sąžiningumo prezumpcija liko nepaneigta. Tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl nėra prielaidų atsakovui sumokėto avanso grąžinimui.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra pakankamai įrodymų dėl ginčijamos sandorio sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 1. 82 str. pagrindu (CPK 178 str.)
Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Byloje nėra duomenų, kad dėl sudarytos 2010-06-01 Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sumažėjo ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais, kad sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kad įmonėje buvo sunki finansinė padėtis.
Ieškovas 2010-06-01 Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties kaip sandorio CK 6. 66 str. pagrindu neginčija. Ieškovo atliktas avanso sumokėjimas pagal 2011-12-01 ir 2012-01-02 kasos pajamų orderius yra prievolės vykdymas (sutarties 3. 1 p.). Iš Kauno apygardos teismo 2012-02-21 nutarties dėl UAB „Leita“ bankroto bylos iškėlimo matyti, kad bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus V. K. firmos pareiškimą UAB „Leita“ dėl 10881 Lt skolos už 2011 m. balandžio - rugsėjo mėnesiais patiektas prekes, šio kreditoriaus reikalavimo teisė atsirado po preliminarios sutarties sudarymo. Ieškovo finansinė padėtis 2011 m. tapo sunki. Tai, kad ieškovas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams sandorio sudarymo metu, nesudaro prielaidų preliminarios sutarties 4.2 p. sąlygos nuginčijimui, nes tokia sąlyga atitiko įprastą verslo praktiką, nebuvo draudžiama. Nors 500 000 Lt avansas sumokėtas esant ieškovo faktinio nemokumo būsenoje, tačiau lėšos sumokėtos iki bankroto bylos iškėlimo, mokėjimai atlikti turint teisinę prievolę vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, mokėjimo dokumentai kaip sandoriai nėra ginčijami. Atsakovas nėra kaltas, kad ieškovui iškelta bankroto byla ir dėl to pats ieškovas nebegalėjo tęsti prievolių vykdymo toliau, todėl jo sumokėtos lėšos pagal prievoles tampa jo pačio rizika. Kadangi ieškovas neįrodė kreditorių teisių pažeidimo, atsakovo nesąžiningumo, ginčijamos sutarties sąlygos nebūtinumo, todėl nėra visų būtinų sąlygų sutarties 4. 2 p. sąlygos nuginčijimui pagal CK 6. 66 straipsnį. Reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra išvestinis iš pirmojo, todėl nenuginčijus sandorio 4.2 p. sąlygos, restitucijos taikymui nėra CK 6. 145 str.pagrindo.
Ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos, nes yra bankrutuojanti įmonė (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.