- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- 2-849-264/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00771-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- UAB „Tomstena“
- Ieškovas
- BUAB „Drubengis“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Drubengis“ ieškinį atsakovui UAB „Tomstena“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Drubengis“ patikslintu ieškiniu (b.l. 68-73) prašo: atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti; pripažinti negaliojančiomis 2009-02-19 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 203 - dėl automobilio 1994 m. Seat Toledo, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2660 Lt vertės, Nr. 204 - dėl automobilio 1997 m. Opel Astra, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 3780 Lt vertės, Nr. 205 – dėl automobilio 1989 m. BMW520, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2620 Lt vertės, Nr. 206 – dėl automobilio 1996 m. BMW523i, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 8160 Lt vertės, ir 2009-01-20 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 199 – dėl automobilio 1999 m. Mercedes Benz 110, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 24 515 Lt vertės, sudarytas tarp UAB „Drubengis“ ir UAB „Tomstena“ ir taikyti restituciją, o paaiškėjus, kad automobilių nėra, iš atsakovo išieškoti automobilių vertę - 41 735 Lt ; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas jo prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl jo užimtumo tuo pačiu metu kitame teisme nagrinėjamoje kitoje byloje. Ieškovo atstovo neatvykimo priežastis nelaikoma svarbia, ieškovo atstovas 2011-12-13 dalyvavo teismo posėdyje, išdėstė ieškovo poziciją dėl ginčo, nuo 2012-01-20 iki 2012-02-14 teismo posėdžio ( b. l. 140-141) turėjo pakankamai laiko papildomiems įrodymams pateikti, tačiau jų nepateikė, todėl byla išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).
Ieškovas ieškinyje nurodė bei ieškovo atstovas 2011-12-13 teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami sandoriai prieštarauja įmonės veiklos tikslams ir jų sudarymas galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Ginčijami sandoriai yra sudaryti nesiekiant gauti naudos ieškovui, prieštarauja ieškovo veiklos tikslams (siekti pelno), yra ekonomiškai nenaudingi ir akivaizdžiai nuostolingi. Ieškovas pardavė turtą už kainą, kuri yra ženkliai mažesnė už vidutinę rinkos vertę. Ieškovo manymu, egzistuoja visos sąlygos ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti prieš pat bankroto bylos BUAB „Drubengis“ inicijavimą. Sandorių pagrindu buvo akivaizdžiai sumažintas ieškovo turto mastas, t. y. dalis turto buvo neatlygintinai perduota atsakovui, kadangi automobiliai buvo perleisti už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina. Tuo pagrindu sumažėjo bendrovės kreditorių galimybes patenkinti dalį savo reikalavimų iš įmonės turimo turto. Sandorį sudariusių asmenų nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 str. 4 p., kadangi perduoto turto vertė yra žymiai didesnė nei ieškovo gautos naudos. Be to, 2010-04-01 Kauno apygardos teismo nutartyje dėl tyčinio bankroto inter alia yra konstatuota, kad įmonės valdymo organų sąmoningi veiksmai, perleidžiant įmonės turtą giminaičiams už nerealiai mažą kainą, buvo priešingi bendrovės interesams ir privedė šią įmonę prie tyčinio bankroto. Šią teismo išvadą patvirtina ir faktas, kad naujai įsteigta UAB „Tomstena“, priklausanti buvusio UAB „Drubengis“ direktoriaus sūnui T. S., faktiškai perėmė ne tik materialųjį turtą, užsakymus, įrangą, bet ir buvusieji bankrutavusios bendrovės darbuotojai perėjo dirbti į pastarąją įmonę ir kt., tai iš esmės tik patvirtina nesureguliuotus santykius su ankstesniu bendrovės savininku. Todėl sutartis sudarę asmenys buvo nesąžiningi. Pirkdamas ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą už kainą, žymiai mažesnę nei rinkos kaina, atsakovas tikėjosi nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita ir nepaisė, kad sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas pardavėjui. Pasirašydamas sutartį, atsakovas žinojo (turėjo žinoti) apie turto vertę, žinojo, jog pardavėjas yra privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas - dirbti pelningai, o šio juridinio asmens vadovas yra atsakovo vadovo tėvas. Šiuo konkrečiu atveju sandorio sudarymo metu atsakovas neabejotinai žinojo faktą, kad ieškovo veikla tokios sąlygomis buvo nuostolinga. Taip pat, kad patikrinęs visus perduotus dokumentus, ieškovo bankroto administratorius nerado įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog BUAB „Drubengis“ faktiškai gavo sutartyse nurodytą kainą už automobilius. Kadangi nėra įrodymų, jog ieškovui buvo sumokėta turto pardavimo kaina, pripažinus sutartis negaliojančiomis, taikytina vienašalė restitucija - atsakovas įpareigotinas grąžinti pagal sutartis įgytą turtą. Senaties terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi po bankroto bylos iškėlimo ieškovui paskirtas administratorius dėl objektyvių priežasčių (dėl sveikatos būklės) negalėjo laiku ir tinkamai įvertinti visų bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, o naujasis kreditorius ir karto po jo paskyrimo inicijavo įmonės teises pažeidžiančių sandorių ginčijimą.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Tomstena“ atstovai su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į ieškinį (b. l. 32-46) nurodė bei atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamos automobilių pirkimo pardavimo sutartys buvo sudarytos laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2009-02-20, o bankroto byla ieškovo bendrovei buvo iškelta tik 2009-09-14, nutartis įsiteisėjo 2009-09-24. Turto perleidimo sandoris nebuvo draudžiamas ir nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų. Ieškovo atstovas aplinkybę dėl vidutinės rinkos kainos nustatymo įrodinėja remdamasis valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje pateikiama skaičiuokle ir Automobilių vidutinės rinkos vertės apskaičiavimais ieškinio pateikimo dienai, kurios yra tik rekomendacinio pobūdžio ir neatspindi tikrosios automobilių rinkos vertės ginčijamų sandorių sudarymo momentu, neatsižvelgė į transporto priemonių techninę būklę, stovį, kitas svarbias technines charakteristikas (ridą, atliktus remontus, prekinę išvaizda ir pan.), kurios apsprendžia ir nulemia tikrąją automobilių rinkos vertę, kurią tenka įrodyti ieškovui. Automobiliai, kuriuos atsakovas įsigijo iš ieškovo, buvo su defektais, nepilnos komplektacijos, su variklio ir kitais gedimais. Būtent dėl šių objektyvių priežasčių automobilių kaina ir buvo tokia, kurią atsakovas sumokėjo ieškovui. Dalis automobilių buvo parduota tretiesiems asmenims už tokią kainą, kuri pardavimo metu atitiko faktinę tokių automobilių būklę. Ieškovo atstovas įrodinėdamas preziumuojamą sandorių šalių nesąžiningumą remiasi 2010-04-01 Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau šios aplinkybės konstatuotos remiantis išimtinai ieškovo kreditorių ir pagrindinio iš jų - VSDFV Prienų skyriaus atstovės pareiškimais ir tik dalyvaujant ieškovo tuometiniam atstovui - bankroto administratoriui V. J. Nei ieškovo valdymo organų nariai, nei atsakovas nebuvo įtraukti į procesą ir negalėjo pateikti savo atsikirtimų ir prieštaravimų dėl kitoje susijusioje byloje nustatytinų faktų. Atsakovo su ieškovu sulygti sandoriai visa apimtimi atitiko ieškovo bendrovės veiklos tikslus dėl pelno siekimo, nes sutarčių pagrindu ieškovas gavo adekvačios naudos ir pelno, kuris tokiu būdu pagerino ieškovo finansinę būklę ir gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Minėtų sutarčių atžvilgiu atsakovas taip pat elgėsi sąžiningai, jo veiksmai neprieštaravo teisingai ir skaidriai verslo praktikai, nes pagal sandorius perleidžiamas turtas buvo įkainotas tinkamai ir atsižvelgiant į tuometines transporto priemonių rinkoje galiojančias kainas. Atsakovas veikė sąžiningai, todėl pripažinti sutartis negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo. Restitucijos taikymas natūra yra negalimas, nes atsakovas iš ieškovo įgytą turtą už adekvačią ir protingą tuometinės faktinės vertės kainą teisėtai perleido tretiesiems asmenims. Restitucijos piniginiu ekvivalentu taikymas nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų ir atsakovo padėtį, kadangi jis, sudarydamas sandorius, už transporto priemones jau sumokėjo gerokai didesnę nei rinkos kainą, o esant tokiam teismo sprendimui, būtų priverstas grąžinti turto ekvivalentą pinigais be realios galimybės susigrąžinti sumokėtą sumą. Atsakovo manymu, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovo administratorius V. J. nuo bankroto bylos iškėlimo teisme dienos 2009-09-14, žinojo arba turėjo žinoti apie ginčijamus sandorius, tačiau iki pat prašymo dėl atstatydinimo iš užimamų pareigų pateikimo teismui dienos (2011-03-30) ir juo labiau naujo bankroto administratoriaus paskyrimo dienos (2011-04-15) dėl to nepareiškė ieškinio teisme. Ieškovo kreditoriai nuo pat bankroto bylos iškėlimo teisme dienos neginčijo su atsakovu sudarytų sandorių galiojimo ir teisėtumo. Administratorius apie neva neteisėtus sandorius žinojo arba turėjo žinoti nuo bankroto bylos iškėlimo arba bent jo pripažinimo tyčiniu, tačiau per vienerius metus nuo minėtų datų neįgyvendino savo teisės pareikšti ieškinį teisme.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nustatytos šios svarbios aplinkybės:
2009-09-14 Kauno apygardos teismo nutartimi (b.l. 10-11) UAB „Drubengis“ iškelta bankroto byla, paskirtas administratoriumi V. J., kuris 2011-04-15 nutartimi atstatydintas iš administratoriaus pareigų jo paties prašymu, paskirtas administratoriumi UAB „Verslo valdymo ir restrūktūrizacijos centras“ (b. l. 12-13). 2010-04-01 nutartimi pripažintas UAB „Drubengis“ bankrotas tyčiniu ( b. l. 14-15). Iš byloje esančių 2009-01-20 ir 2009-02-19 pirkimo-pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų-faktūrų ( b. l. 16-27) matyti, kad UAB „Drubengis“ pardavė, o UAB „Tomstena“ nupirko 5 transporto priemones: Opel Astra, 1997 m. gamybos (1300 Lt), BMW 520 1989 m. gamybos (800 Lt), BMW 523i 1996 m. gamybos (8500 Lt ), Seat Toledo 1994 m. (1000 Lt), Mersedes BENZ 110, 1999 m. gamybos 22 166, 11 lt jose nurodytomis sąlygomis, parduotų automobilių bendra kaina 33 766,11 Lt. Byloje atsakovo pateikti pinigų priėmimo kvitų, 2009-02-02-2009-02-28 apyvartos žiniaraščio ir avansinės apyskaitos kopijos ( b. l. 146 - 151). Iš atsakovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų 2009-04-06 - 2010-10-07 laikotarpiu atsakovas UAB „Tomstena“ pardavė 4 automobilius : Seat Toledo už 1400 lt, Opel Astra – už 1400 lt, BMV 523i- už 8900 lt, Mersedes Benz – už 14400 Lt (b.l. 47-52, 60) VĮ „Regitra“ duomenimis laikotarpiu nuo 2009-01-20 iki 2011-01-05 UAB „Tomstena“ vardu buvo įregistruota tik Mersedez Benz 110 valst. Nr. BNH775 (b.l. 100, 121). UAB „Tomstena“ steigėjas ir direktorius T. S. nuo 2008-11-26 ( b.l. 63, 105-113).
Ieškovas ginčija sandorius CK 1. 82 str., 6.66 str. pagrindais. Teigia, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises, nes ginčijamais sandoriais transporto priemonės parduotos už mažesnę, nei vidutinė rinkos kainą, sumažintas ieškovo turto mastas, ginčijami sandoriai prieštarauja įmonės veiklos tikslams, sudaryti nesiekiant gauti naudos ieškovui, ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi, ir jų sudarymas galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.
Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003). Sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į reikalavimą pareiškusio administratoriaus statusą ir ginčijamų sandorių esmę. Neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes gali būti pažeista ginčo šalių interesų pusiausvyra vieno kreditoriaus sąskaita nepagrįstai suteikiant naudą kitiems kreditoriams ir taip sudarant sąlygas piktnaudžiauti teisėmis.
Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį Actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikytinas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalis 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių gavimo dienos.
Ieškovas nurodo, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas neteigia, kad įmonės dokumentai administratoriui perduoti daug vėliau nei buvo nustatyta nutartimi iškelti UAB „Drubengis“ bankroto bylą. Nurodoma, kad 2009-04-14 Kauno apygardos teismo nutartimi iškėlus UAB „Drubengis“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi buvo paskirta V. J., kuris 2011-04-15 nutartimi atstatydintas dėl sveikatos būklės, o nauju administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“. Pirmasis administratorius dėl sveikatos būklės negalėjo laiku ir tinkamai įvertinti visų įmonės sudarytų sandorių, o naujasis administratorius iš karto po jo paskyrimo perėmė teises. Teismas sprendžia, kad nėra svarbių priežasčių praleistam vienerių metų ieškinio senaties terminui atnaujinti.
Bankroto byla UAB „Drubengis“ iškelta 2009-09-14, bankroto administratoriumi paskirtas V. J. 2010-04-01 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria pripažino UAB „Drubengis“ bankrotą tyčiniu. Prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu inicijavo bankroto administratorius V. J. ir bankrutavusios įmonės kreditoriai. Teismo posėdyje dalyvavo ir bankroto administratorius V. J. Dar 2010-01-28 kreditoriai apsvarstę bendrovės bankrutavimo priežastis, nustatė tyčinio bankroto požymius ir įpareigojo bankroto administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, o bankroto administratorius 2010-02-05 raštu informavo apie tai teismą (b. l. 14, 57). Į bylą pateiktas 2011-05-03 BUAB „Drubengis“ dokumentų perdavimo aktas, kuriuo pirmas administratorius perdavė dokumentus naujai paskirtajam administratoriui nepaneigia, kad bankroto administratorius V. J. UAB „Drubengis“ dokumentus gavo ir apie ginčijamus sandorius turėjo sužinoti ir žinojo nuo 2009-04-14 nutarties dėl bankroto įsiteisėjimo.( b. l. 79-83). Iš šių aplinkybių ir darytina išvada, jog atnaujinti praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą pagrindo nėra (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).
Bankrutuojančios įmonės atveju visų jos kreditorių teisės yra pažeidžiamos, jei įmonė sudaro sandorius, pažeisdama savo pačios interesus - įmonės turto perleidimas už aiškiai mažesnę kainą nei turto rinkos kaina. Ginčijami sandoriai dėl 5 transporto priemonių pardavimo sudaryti 1 mėnesio laikotarpiu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Drubengis“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemoki. Ginčijamais sandoriais parduotas turtas už bendrą kainą - 33 766,11 Lt, pinigų gavimo faktas patvirtintas atsakovo bankinių operacijų išrašais, UAB „Drubengis“ pinigų priėmimo kvitais, bei juose esančiais ieškovo vyr. buhalterės N. S. parašais, ūkinės operacijos atspindėtos atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Ieškovo argumentai, jog atsakovas neatsiskaitė už nupirktas prekes nepagrįsti, nes atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai atitinka LR buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir patvirtina, kad atsakovas už nupirktus automobilius pilnai atsiskaitė, todėl teismui nekelia jokių abejonių ( b. l. 101-102, 103-104, 146 - 151). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tik automobilis Mersedes Benz 110 buvo įregistruota atsakovo vardu VĮ „Regitra“ kaip kilnojamasis turtas (b.l. 99). Atsakovo atstovai bei teismo posėdyje apklaustas liudytoju buvęs UAB „Drubengis“ vadovas M. S. paaiškino (b.l. 130-132), kad tiek ieškovas, tiek atsakovas vertėsi naudotų automobilių gabenimu, prekyba, jie įgyti užsienyje ir parduoti atsakovui su antkainiu, nevažiuojantys, su defektais kaip prekės, todėl UAB „Drubengis“ jokių nuostolių nepatyrė. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas 4 iš 5 ginčijamų automobilių pardavė tretiesiems asmenims, už kainą, kuri pardavimo metu atitiko faktinę tokių automobilių būklę, už juos gaudamas viso 26 100 Lt, iki šiol neparduotas automobilis BMW 520 1989 m. gamybos, kurį atsakovas nupirko iš ieškovo už 800 Lt.
Kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB Vasmangas v. UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007). Ginčijami sandoriai pasirašyti tarp privačių juridinių asmenų, atstovaujamų vadovų, nors ir artimų giminaičių, kas įstatymu nebuvo draudžiama, pagal bendrovių įstatuose jiems suteiktus įgalinimus. Atsakovo įstatuose numatyta teisė verstis prekyba automobiliais bei jų remontu nebuvo draudžiama ( b. l. 106-113), ginčijamas turtas parduotas už šalių sutartą kainą, už jį pilnai atsiskaityta. CK 1. 82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Ši aplinkybė galėtų turėti reikšmės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada jei juridinio asmens teisnumą ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose būtų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciškai naudingus sandorius. Priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Pažymėtina, kad ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, būtų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciškai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai šaliai komerciškai nenaudingi sandoriai galėtų būti ginčijami.
Ieškovas aplinkybę dėl vidutinės rinkos kainos nustatymo įrodinėja remdamasis valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje pateikiama skaičiuokle ir Automobilių vidutinės rinkos vertės apskaičiavimais ieškinio pateikimo dienai, t.y. 2011-06-02 ( b. l. 74-77, 84-88). Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie ginčijamų automobilių techninę būklę, jų įsigijimo kainą, balansinę vertę, buvusią ginčijamų sandorių sudarymo metu. Minėtame internetiniame puslapyje pateikta skaičiuoklė yra tik rekomendacinio pobūdžio, neatspindi tikrosios ginčijamų automobilių rinkos vertės jų pardavimo atsakovui metu (t.y. 2009-01-20 - 2009-02-19). Lyginant su atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytais sandoriais dėl tų pačių automobilių pardavimo, juose sutartos kainos nebuvo ženkliai didesnės nei ginčijamuose sandoriuose, o bendroje sumoje ieškovo parduotos naudingiau lyginant su atsakovo ir trečiųjų asmenų sandoriais. Ieškovas neįrodė, kad parduoto turto vertė buvo ženkliai didesnė, o atsakovas buvo nesąžiningas.
Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti ieškovo bei kreditorių teisių pažeidimo kaip vienos iš actio Pauliana sąlygų bei tai, kad ginčijami sandoriai prieštarauja juridinio asmens tikslams (CPK 178 str.). Vadovaudamasis išdėstytu, tesimas sprendžia, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.
Ieškovas kaip bankrutuojanti įmonė nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleistas, todėl teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei nepriteistinos ( CPK 83 str. 8 p., 6 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.