Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui Ž. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. balandžio 29 d. priimtas ieškovės J. S. ieškinys atsakovui Ž. S., kuriuo ieškovė prašo: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2012 m. rugpjūčio 11 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 266 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. S., gim. 2015 m. sausio 24 d., gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina J. S., jos gyvenamojoje vietoje; 3) nustatyti bendravimo su vaiku tvarką; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui G. S. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.

2019 m. gegužės 2 d. teisme gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurią šalys prašo patvirtinti rašytinio proceso tvarka. Taip pat ieškovė pateikė rašymą grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Taikos sutartis tvirtintina iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys bylą gali baigti taikos sutartimi. Šalys abipusių kompromisų būdu taikiai išsprendė ginčą dėl santuokos nutraukimo, aptarė santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimus.

Šeimos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose įtvirtinta galimybė sutuoktiniams, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, savarankiškai nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų ir tarpusavio išlaikymo bei kt. Paprastai nurodyti ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai aptariami sutuoktinių sudarytoje ir notarine tvarka patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnio 2 punktas, 3.59 straipsnis), kuri pateikiama teismui kartu su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Kartu įstatyme neįtvirtinta draudimo tuo atveju, kai santuokos nutraukimo byla pradedama pagal vieno sutuoktinio ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo metu sutuoktiniams sudaryti taikos sutartį, kurioje, be kita ko, būtų išsprendžiami bendro turto padalijimo klausimai. Tokia sutartis turi būti rašytinė (CK 6.983 straipsnis), tačiau įstatyme neįtvirtinta reikalavimo patvirtinti ją notarine tvarka. Teismas, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu gavęs sutuoktinių sudarytą taikos sutartį, prieš ją tvirtindamas, turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CK 42 straipsnis), taip pat ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinių, taip pat vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Tokie reikalavimai kyla iš santuokos nutraukimo byloje sudarytos taikos sutarties specifikos – nuspręsti dėl bendro turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, t. y. iš esmės tokia taikos sutartis prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių darinių ir jai taikytini šios sutarties tvirtinimui nustatyti apribojimai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. S. ir atsakovas Ž. S. susituokė 2012 m. rugpjūčio 11 d., jų santuoka buvo įregistruota Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 266. Šeimoje auga nepilnametis vaikas – G. S., gim. 2015 m. sausio 24 d. Ieškovė ir atsakovas 2019 m. balandžio 29 d. sudarė taikos sutartį, kurioje sutarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei kitais privalomais klausimais.

Šalys taikos sutarties 1 punktu sutarė, nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ne CK IV skyriaus II skirsnyje įtvirtinta tvarka dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o CK IV skyriaus IV skirsnyje nustatyta tvarka dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, ieškinio ir taikos sutarties turinį, sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo šeima yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abejų sutuoktinių kaltės ir atsižvelgus į tai, kad šalių sudarytos taikos sutarties 1 punktas neatitinka CK IV skyriaus nuostatų, t. y. nėra aptartas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimas, atsisakytina tvirtinti taikos sutarties 1 punktą.

Po santuokos nutraukimo šalių prašymu paliktinos santuokos metu turėtos pavardės (CK 3.69 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šalių taikos sutarties sąlygos, išskyrus takos sutarties 1 punktą, atitinka šalių valią, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CK 42 straipsnis), iš esmės nepažeidžia sutuoktinių ar jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, šalių prašymas tenkintinas, nutrauktina ieškovės J. S. ir atsakovo Ž. S. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tvirtintina šalių pateikta taikos sutartis, išskyrus taikos sutarties 1 punktą, (CPK 140 straipsnio 3 dalis, CK 6.983 – 6.986 straipsniai), o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).

Ieškovė, teikdamas ieškinį, sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už neturinį reikalavimą, todėl patvirtinus taikos sutartį ieškovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 75,00 Eur (100 Eur x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti išlaikymą, todėl patenkinus ieškinį, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis). Kadangi patvirtinus taikos sutartį yra grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo priteistina 18 Eur (200 Eur x 12) x 3 proc.) x 25 proc.) = 18) už turtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šalims išaiškintinos taikos sutarties sudarymo procesinės pasekmės, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytina dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo.

Panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2019 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsniai, 140 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Santuoką, sudarytą ir įregistruotą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2012 m. rugpjūčio 11 d., įrašo Nr. 266, tarp ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. S. palikti pavardę „S.“, o atsakovui Ž. S. palikti pavardę „S.“.

Atsisakyti tvirtinti ieškovės J. S. ir atsakovo Ž. S. 2019 m. balandžio 29 d. sudarytos taikos sutarties 1 punktą.

Patvirtinti ieškovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 29 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

„2. Ž. S. sutinka, kad po santuokos nutraukimo nepilnametis vaikas G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lieka gyventi su motina J. S. jos gyvenamojoje vietoje.

3. Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo santuokos nutraukimo momento įsipareigoja teikti išlaikymą G. S. po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo sumas pradedant mokėti nuo taikos sutarties teismui pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko G. S. pilnametystės.

4. Periodinės išmokas skirtas nepilnamečio vaiko G. S. išlaikymui, vaiko tėvas, Ž. S. kiekvieną mėnesį perveda į vaiko motinos J. S. asmeninę banko sąskaitą iki 15 mėnesio dienos.

5. Vaiko tėvas, Ž. S., sutinka, kad nepilnamečiui vaikui G. S. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise būtų paskirta vaiko motina J. S..

6. Ž. S. turi teisę netrukdomai dalyvauti savo nepilnamečio vaiko – G. S. auklėjime, su juo matytis ir susitikinėti, atsižvelgiant į vaiko interesus. Šalys susitaria, jog motina J. S. be rašytinio tėvo Ž. S. sutikimo negali išsivežti nepilnamečio vaiko – G. S. į užsienio valstybę. Motina J. S. įsipareigoja keičiantis nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai apie tai informuoti Ž. S. raštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų prieš pakeičiant gyvenamąją vietą.

7. Sutuoktinių išlaikymas vienas kitam nereikalingas.

8. Po santuokos nutraukimo sutuoktinių pavardės nesikeičia – lieka santuokos metu turėtos pavardės: pareiškėjui S. – „S.“, pareiškėjai S. – „S.“.

9. Santuokos metu nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito registruotino turto neįgijome.

10. Namų apyvokos daiktai ir kitas kilnojamasis šalių turtas yra pasidalintas iki šios sutarties pasirašymo dienos ir todėl šio turto dalinimo klausimai sutartyje nebesprendžiami.

11. Patvirtiname, kad jog ateityje vienas kilo turtą pretenzijų nereikšime.

Iki santuokos sudarymo, 2008 m. lapkričio 17 d., Ž. S. vardu buvo sudaryta paskolos sutartis N r. G081150065. Paskolos suma: 1355,42 Eur (4680,00 Lt). Kreditorius: Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, juridinio asmens kodas: 191722967. buveinės adresas: A. G. g. 12-407, 01108 Vilnius. Po santuokos nutraukimo, įsipareigojimus kreditoriui Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas už likusią negrąžintos paskolos dalį, lieka atsakingas Ž. S. iki visiško paskolos padengimo. J. S. nėra atsakinga už šio įsipareigojimo įvykdymą. Kitų kreditorių, bendrų ar asmeninių, šios sutarties sudarymo metu Šalys neturi.

13. Šios taikos sutarties sąlygos atitinka abiejų pareiškėjų J. S. ir Ž. S. valią, neprieštarauja jų ir viešiesiems interesams.

14. Šalys įsipareigoja sąžiningai vykdyti šios taikos sutarties sąlygas.

15. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos Šalims turintis galutinio teismo sprendimo galią.

16. Šalys prašo Telšių apylinkės teismo patvirtinti šią taikos sutartį.

17. Ši taikos sutartis sudaryta penkiais egzemplioriais: vienas – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, po vieną – J. S., Ž. S., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Civilinę bylą Nr. 2-2852-344/2019 nutraukti.

Grąžinti ieškovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct).

Priteisti iš atsakovo Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į Valstybės biudžetą 18 Eur (aštuoniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Išaiškinti šalims, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir kad yra priverstinai vykdytinas dokumentas, taip pat išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Panaikinti 2019 m. balandžio 29 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo priėmimo dienos priteistą iš atsakovo Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą vaikui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 29 d.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.