Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-01-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-7-829/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
II-7-829/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-7-829/2018
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00354-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 16.9.4 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 25 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant E. K., E. P.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. P.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovei O. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. P. skundą dėl 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91ANN-126750862-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2017 m. lapkričio 3 d. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio nusižengimo nutarimą už tai, kad ji 2017 m. rugsėjo 19 d. 13 val. 43 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį pagrindiniame kelyje ir lenkė kitą automobilį sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „šalutinis kelias iš dešinės“ ir kirto ištisinę ženklinimo liniją kai tai draudžia Kelių eismo taisyklės (toliau – KET).

Šalies argumentai

L. P. prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 91ANN-126750862-17, kuriuo L. P. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straispnio 1 dalyje ir jai paskirta 170 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Skunde L. P. nurodo, kad lenkimo manevras buvo pradėtas esant punktyrinei horizontaliojo ženklinimo linijai ir baigtas esant punktyrinei horizontaliojo ženklinimo linijai. Ji lenkė pareigūnus, nes jie keliu, kur leidžiamas greitis yra 90 km/h, be jokios priežasties važiavo žymiai lėčiau negu didžiausias leistinas greitis, tai yra apie 60-70 km/h greičiu, o už jų automobilio buvo susidariusi kitų automobilių kolona. Kai kiti prieš ją važiavę automobiliai aplenkė pareigūnų automobilį, įsitikinusi, kad priešais kliūties nėra, kad kelio ženklinimas leidžia daryti lenkimą, pradėjo ir ji lenkti pareigūnų automobilį. Lenkimo metu, dar esant priešpriešinėje eismo juostoje, tačiau ruošiantis grįžti į savo eismo juostą, dėl neaiškių priežasčių policijos pareigūnai pradėjo didinti greitį, tyčia sudarė pavojingą situaciją, nes lenkimo trukmė ir važiavimas priešpriešinėje eismo juostoje dėl pareigūnų elgesio gerokai pailgėjo. Manytina, jog tokiais veiksmais pareigūnai tiklingai provokavo, kad ji lenkdama šių automobilį privažiuotų artimiausią ištisinę liniją ir ją kirstų lenkimo užbaigimo metu, arba, kad atlikdama lenkimo manevrą stipriai padidintų ir viršytų leistiną greitį, siekdama užbaigti lenkimą, t. y. siekė patys išprovokuoti pažeidimą ir tuomet ją nubausti. Nepaisant to, lenkimo manevras buvo pradėtas ir užbaigtas vis dar esant horizontaliajam punkyriniams kelio ženklinimui. Manytina, jog tokiu elgesiu pareigūnas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 3 dalį, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4 punkto 4.1, 4.6–4.9 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET (Suvestinė redakcija nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 113 punktą, kuriame nurodoma, jog „Kur kas lėčiau už leidžiamą didžiausią greitį važiuojantis vairuotojas (išskyrus tuos atvejus, kai jis suka į kairę arba apsisuka) privalo praleisti paskui jį greičiau važiuojančias transporto priemones pasitraukdamas kuo labiau į dešinę <...>“; 135.3 punktą, kuriame nurodoma, jog „Vairuojant draudžiama važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą“; 138 punktą, kuriame nurodoma, jog „Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draužiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais“. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Reagavimo skyriaus Vyriausiojo patrulio K. R. 2017 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodoma, jog pažeidimas buvo padarytas kelyje (duomenys neskelbtini). Protokole ir nutarime nurodoma, jog pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini). Šio konkretaus nusižengimo KET reikalavimas esminis momentas yra konkreti vieta, kurioje buvo padarytas KET pažeidimas ir joje esančių automobiliams važinėti kelyje esančių ženklų reikšmė. Iš paminėtų dokumentų visiškai neaišku, kurioje konkrečiai vietoje pažeidimas galėjo būti padarytas. Neaišku apie kurį (duomenys neskelbtini) ribose esantį kelią kalbama. Be to nutarimą ji gavo paprasta, neregistruota pašto siunta, nors imperatyviai yra nustatyta, jog tokie dokumentai privalo būti siunčiami registruotu paštu (b. l. 1–2).

2018 m. sausio 11 d. teismo posėdyje L. P. paaiškino, kad palaiko skundą. Nesutinka su paskirta nuobauda. Nurodė, kad protokolas surašytas netiksliai. Įvykio eiga visiškai kitaip surašyta. Važiavo nuo Kauno pusės link Šakių. Lenkimas buvo pradėtas leistinas vietoje – pasibaigus sankryžai, o lenkimas baigtas galimai prasidėjus ištisinei linijai prieš sankryžą, nes turėjo baigti manevrą. Nuo sankryžos atstumas buvo apie 50 m. Lenkimas truko ilgai. Priekyje buvo geras matomumas, nebuvo automobilių. Jos greitis buvo 90 km/h. Pabaigusi lenkimą ji iš karto pareigūnų buvo sustabdyta. Pareigūnai jai surašė protokolą, kurį ginčijo. Nepaaiškino, kad į protokolą galima įrašyti prieštaravimą. Bylos nagrinėjime nedalyvavo, kadangi prieš nagrinėjimo datą buvo išsiųtusi prašymą panaikinti protokolą dėl jame padarytų klaidų. Paštu 2017 m. lapkričio 12 d. gavo nutarimą, o dar po kelių dienų – 2017 m. gruodžio 15 d. atėjo raštas dėl prašymo, kuriame nurodyta, kad jos prašymas nepatenkintas. Pareigūnus matė pirmą kartą įvykio metu. Nėra bausta administracine tvarka. 2017 m. lapkričio 8 d. gavo raštą dėl vairuotojo pažymėjimo pristatymo, tačiau iki šiol nėra jo atodavusi (2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašai: 10 val. 14 min. 33 s. – 10 val. 24 min. 50 s.; 10 val. 37 min. 37 s. – 10 val. 39 min. 17 s.).

Atsiliepimas

Marijampolės apkstiries VPK Šakių rajono policijos komisariatas atsiliepimu į pareiškėjos L. P. skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad KET 140.1 punkte yra įtvirtinta nuostata, draudžiant lenkti sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. L. P. šiuo atveju lenkė kitas transporto priemones draudžiamojoje vietoje, tai yra kirto ištisinę ženklinimo liniją. Duomenų, remiantis kuriais galima būti įtarti, kad vyriausiasis patrulis K. R. buvo suinteresuotas į bylą pateikti neteisingus duomenis apie teisės pažeidimo užfiksavimo aplinkybes ar surašyti L. P. administracinio nusižengimo protokolą už pažeidimą, kurio ji nepadarė, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja. Administracinė byla išnagrinėta pilnai ir L. P. atžvilgiu priimtas teisingas ir teisėtas nutarimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, gali kelti įvairias versijas, tačiau L. P. įvykdytas administracinis teisės nusižengimas yra pilnai įrodytas ir nekleliantis abejonių (b. l. 26).

2018 m. sausio 11 d. teismo posėdyje Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK atstovė O. R. parodė, kad palaiko savo priimtą nutarimą ir mano, kad nusižengimas buvo padarytas ir prašo L. P. skundo netenkinti. Pasilieka prie nuomonės pateiktos atsiliepime. L. P. paskirta tokio dydžio nuobauda, kadangi tai minimali bauda, o terminas paskirtas taip pat minimaliam laikotarpiui (2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 val. 24 min. 50 s. – 10 val. 25 min. 21 s.).

2018 m. sausio 11 d. teismo posėdyje liudytojas K. R. parodė, kad įvykį prisimena. 2017 m. rugsėjo 19 d. kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai važiuojant Šakių kryptimi iš paskos važiavus moteris, kuri vairavo automobilį „Opel Zafira“, lenkė jo vairuojamą automobilį sankryžoje, pažeisdama ištisinę liniją. Lenkimo pradžią matė tik per veidrodėlį, todėl sunku pasakyti, ar manevras buvo pradėtas kertant ištisinę liniją. Lenkimas buvo pradėtas per pačią sankryžą, kuri yra į dešinę pusę. Ties kita sankryža, kuri veda į (duomenys neskelbtini), moteris baigė manevrą ir jos vairuojamas automobilis buvo sustabdytas. Važiavo apie 70 km/h. Gana ilgokai vyko lenkimas. Buvo įjungti švyturėliai (2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 val. 26 min. 39 s. – 10 val. 27 min. 14 s.).

2018 m. sausio 11 d. teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad įvykį prisimena. Jie važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Vairavo K. R.. Važiavo apie 70-80 km/h. Pažeidėjos automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), nes lenkė sankryžoje per ištisinę liniją. Kur L. P. pradėjo lenkimą tiksliai negali pasakyti, nes to nematė. Tik kolega jam pasakė, kad moteris lenkia juos sankryžoje. Sustabdyta moteris nesuprato kokį nusižengimą padarė (2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 val. 34 min. 6 s. – 10 val. 37 min. 37 s.).

2018 m. sausio 11 d. teismo posėdyje liudytoja R. O. P. parodė, kad pareigūnas, sustabdęs jų automobilį buvo nemandagus ir grubus. Pasakė prie automobilio, ar dabar atiduosite teises, ar vėliau atvešite. Pareigūnas pasakė, kad per tokius ir avarijos įvyksta. Ji tuo metu sėdėjo keleivio vietoje. Nei kur buvo pradėtas lenkimas, nei kur baigtas pasakyti negalėjo (2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 val. 39 min. 17 s. – 10 val. 42 min. 58 s.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. Marijampolės apksrities VPK Šakių rajono PK Reagavimo skyriaus Vyriausiasis patrulis K. R. L. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 91ANPAN-118549771-17 pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad L. P. 2017 m. rugsėjo 19 d. 13 val. 43 min. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel Zafira“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę pagrindiniame kelyje sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 109, pažeisdama KET 140.1 punkto ir 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus, su nurodymu, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, iki 2017 m. spalio 4 d. sumokėti 85 Eur baudą ir paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 mėnesiams. Pareiškėja nurodymo neįvykdė. 2017 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apksrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus Vyresniosios tyrėjos O. R. nutarimu už šį nusižengimą L. P. skirta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, nurodant, kad pažeidėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 15). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad pareiškėja neturi galiojančių administracinių nuobaudų, laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 21 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. du kartus bausta administracine tvarka (b. l. 18-19).

Nuo 2017 m. spalio 3 d. įsigaliojusioje ANK 420 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2017 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. XIII-640) įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų.

KET 140 punktas numato, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose <...>.

Pagal KET įspėjamieji ženklai, kuriems priskirtinas ir kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios.

L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo užbaigiant lenkimo manevrą neleistinoje vietoje pripažįsta – galėjo lenkimą užbaigti pasibaigus punktyrinei kelio ženklinimo linigai, tačiau tik dėl to, jog pareigūnai, kurie važiavo nedideliu greičiu, šį padidino ir taip trukdė pabaigti lenkimo manevrą. Nesutinka kad pradedant lenkti kitą automobilį ir išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją. Pareiškėja tvirtina, kad pradedant lenkimo manevrą ji kirto punktyrinę kelio žymėjimo liniją. L. P. iškėlė versiją, kad ji lenkimo manevrą pradėjo apie 400 m atstumu iki sankryžos „Šalutinis kelias iš dešinės“, o manevrą baigė likus 60 m iki sankryžos „Šalutinis kelias iš dešinės“, kuri yra prieš sankyžą „Šalutinis kelias iš dešinės“, t. y. lenkimą baigė sankryžoje, kuri yra prieš sankryžą, kuri veda į (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Tačiau tokius jos parodymus paneigia liudytojų K. R. ir A. K. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu. Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad lenkimo pradžią matė tik per veidrodėlį, todėl sunku pasakyti, ar manevras buvo pradėtas kertant ištisinę liniją. Lenkimas buvo pradėtas per pačią sankryžą, kuri yra į dešinę pusę. Ties kita sankryža, kuri veda į (duomenys neskelbtini), moters vairuojamas automobilis buvo sustabdytas. Netikėti minėto liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes jis savo tarnybiniame pranešime įvykio dieną nurodė, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ribose sustabdė automobilį „Opel Zafira“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavusi L. P. pagrindiniame kelyje lenkė jų tarnybinį automobilį sankryžoje pažymėtu 109 kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją (b. l. 5). 2017 m. gruodžio 31 d. papildė savo tarnybinį pranešimą dėl KET pažeidimo papildomai nurodydamas, kad sankryža, kurioje buvo padarytas KET pažeidimas yra kelyje (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūno tarnybiniame pareiškime aiškiai ir detaliai paaiškinta, kaip L. P. vairuodama transporto priemonę pažeidė KET lenkdama kitą transporto priemonę neleistinoje vietoje, paaiškinta koks kelio ženklinimas galioja pažeidimo padarymo vietoje ir kokius reikalavimus pažeidė L. P. Tą pačią įvykio seką patvirtina ir liudytojas A. K., kuris teigia, kad pirmoje sankryžoje į dešinę moteris jų tarnybinį automobilį dar lenkė. Kur L. P. pradėjo lenkimą tiksliai negali pasakyti, nes to nematė. Teismas neturi pagrindo abejoti A. K. parodymais, kadangi teismo posėdžio metu jis davė išsamius paaiškinimus, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Minėtų liudytojų parodymai nuoseklūs. Byloje nėra duomenų leidžiančių manyti, kad liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nes šio nepažįsta. Aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų šališki, turėję pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebūto teisės pažeidimo padarymu, nenurodė ir pati L. P. Be to pažymėtina, kad liudytojai yra įspėti dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Policijos pareigūnai šiuo atveju atliko savo tarnybines pareigas, į kurias įeina ir eismo dalyvių padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo fiksavimas, jie negalėjo nefiksuoti nusižengimo vien dėl to, kad jie jo nenufilmavo, to nereikalauja joks teisės aktas. Be to teismų praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai asmeniui inkriminuojamas lenkimas neleistinoje vietoje, byloje būtina pateikti informaciją ne tik apie horizontalųjį kelio ženklinimą, bet ir apie eismo įvykio vietą reguliuojančius lenkti draudžiančius kelio ženklus (jų buvimą arba nebuvimą) (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje ATP-179-493/2016). Fotonuotraukose nurodyta, jog pareiškėja lenkimą pradėjo kertant ištisinę liniją už kelio ženklo Nr. 109, o lenkimą baigė kertant ištisinę liniją prieš sekančią sankryžą, kuri veda į (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-10). Liudytoja R. O. P. parodė, kad nei kur buvo pradėtas lenkimas, nei kur baigtas pasakyti negalėjo. Įvertinus minėtas aplinkybes, minėtos liudytojos R. O. P. parodymais vadovaujamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nustatyti, ar L. P. lenkimą pradėjo zonoje, kurioje toks manevras buvo leidžiamas, nėra galimybės, tačiau iš liudytojų K. R. ir A. K. parodymų bei fotonuotraukų nustatyta, kad lenkimo manevrą L. P. baigė ne prieš sankryžą, o už jos, už kurios ir buvo sustabdyta. Vadovaujantis KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Teismas daro išvadą, kad L. P. lenkimo manevrą pradėjo prieš kelio ženklą Nr. 109 bei sankryžą, todėl šį kelio ženklą privalėjo matyti ir, vadovaujantis 5 KET punktu, įvertinti, jog šis įspėjamasis ženklas perspėja, kad už 150-300 m bus kelio atkarpa, kurioje draudžiama lenkti, įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą. Nebūdama tuo tikra, pareiškėja privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba matydama, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.

Skunde L. P. nurodė, kad pareigūnai be jokios priežasties važiavo žymiai lėčiau negu didžiausias leistinas greitis apie 60-70 km/h greičiu, už jų automobilio buvo susidariusi kitų automobilių kolona. Be to L. P. teigė, kad lenkimo metu, dar esant priešpriešinėje eismo juostoje, tačiau ruošiantis grįžti į savo eismo juostą dėl neaiškių priežasčių policijos pareigūnai pradėjo didinti greitį, dėl ko tyčia sudarė pavojingą situaciją, nes lenkimo trukmė ir važiavimas priešpriešinėje eismo juostoje dėl pareigūnų elgesio gerokai pailgėjo. Tokiais veiksmais pareigūnai tiklingai siekė išprovokuoti nusižengimą ir tuomet ją nubausti. Tokius L. P. argumentus teismas vertina kritiškai, kaip jos gynybinę poziciją, kadangi tiek liudytojas K. R., tiek liudytojas A. K. parodė, kad važiavo apie 70 km/h greičiu. Pareigūnų parodymus patvirtina ir vieningos pajėgų valdymo sistemos detalioji ataskaita, iš kurios matyti, jog automobilis „Mitsubishi L200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 19 d. nuo 13 val. 40 min. 45 s. iki 13 val. 43 min. 38 s. važiavo 51-72 km/h greičiu ir nematyti, jog pareigūnai būtų ženkliai padidinę važiavimo greitį L. P. atliekamo lenkimo metu (b. l. 36-40). KET yra įtvirtinta, kad važiuoti pernelyg lėtai draudžiama, kai trukdoma normaliam transporto srautui. Kaip matyti iš internetu prieinamo gatvės vaizdo adresu https://www.google.lt/maps, nuo (duomenys neskelbtini) miestelio pabaigos ženko iki ginčo sankryžos yra 2,8 km. atstumas, kuris važiuojant 80 km/h greičiu įveikiamas per 2 min. 10 s. Sutiktina, jog pareigūnai važiavo mažesniu nei leidžiama greičiu – net ir 60 km/h, tačiau duomenų, kad policijos pareigūnai trukdė normaliam transporto srautui, kas yra draudžiama, byloje nėra ir L. P. atsakomybės dėl padaryto pažeidimo nepanaikina. Nors proceso metu pareiškėja neigė savo kaltę, nurodydama, kad automobilį ji lenkė pagal KET ir lenkimo manevrą baigė prieš ištisinę liniją, nebent netyčia ją kirtusi dėl lenkiamo automobilio veiksmų, tačiau anksčiau aptarti įrodymai paneigia jos keliamą versiją ir patvirtina, kad ji padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad surašant administracinio teisės nusižengimo protokolą, buvo neteisingai nurodyti nusižengimo padarymo laikas ir vieta, todėl darytina išvada, kad surašant administracinio nusižengimo nutarimą yra suklysta nurodant laiką ir vietą. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo nutarimas taisytinas ir keistini nusižengimo padarymo laikas iš 2017 m. rugsėjo 13 d. 13 val. 45 min. į 2017 m. rugsėjo 19 d. 13 val. 43 min. bei nusižengimo padarymo vieta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad ANK 620 straipsnio dalyje nurodyta, jog nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiamas ar išduodamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, nukentėjusiajam, o šio kodekso 615 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – ir institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. L. P. skunde nurodo, kad nutarimą gavo 2017 m. lapkričio 9 d. paprasta, neregistruota pašto siunta. Nutarimas kaip nurodyta spaude ant voko išsiųstas 2017 m. lapkričio 8 d. Byloje esantyje lydraštyje, siuntimo data nurodyta 2017 m. lapkričio 6 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nutarimas L. P. buvo siųstas registruotu paštu. Išsiuntimo terminas yra svarbus nustatyti, ar nebuvo praleistas terminas skundui paduoti, kadangi ANK 623 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Šiuo atveju nors nutarimas ir nebuvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau laikytina, kad skundas paduotas nepraleidus įstatyme nustatytų terminų.

Tiek L. P., tiek liudytoja R. O. P. nurodė, kad pareigūnai elgėsi grubiai bei nemandagiai. Administracinio nusižengimo bylos teisena nėra skirta pareigūnų veiksmų teisėtumo revizijai. Pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami pavaldumo tvarka. L. P. skundas šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu, nes dėl pareigūnų K. R. ir A. K. elgesio asmenys turi teisę kreiptis į Marijampolės apkstiries VPK Šakių rajono policijos komisariatą.

Teismas, vadovaudamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, daro išvadą, kad L. P. vairavo automobilį pagrindiniame kelyje ir lenkė kitą automobilį sankryžoje pažymėtu kelio ženklu „šalutinis kelias iš dešinės“ ir kirto ištisinę ženklinimo liniją kai tai draudžia KET, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, todėl Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

L. P. už aukščiau nurodytą administracinį nusižengimą paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. Bauda L. P. paskirta įvertinus jos asmenybę, nusižengimo pobūdį, tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl yra pagrįsta ir teisinga (ANK 642 straispnio 2 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, teismui ar bylą nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) buvo numatyta galimybė, įvertinus pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, ar jos visai neskirti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnio nuostatos). Tačiau pagal iki 2017 m. sausio 1 d. suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, iš esmės perkeltomis į ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nesant tokių aplinkybių, mažesnės nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą administracinio poveikio priemonės skyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas šiuo atveju nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui – L. P. važiavo ir lenkimą atliko leistunu važiavimo greičiu, lenkė mažesniu greičiu važiavusį policijos pareigūnų automobilį, matomumas buvo geras, kelio danga gera. Tokio pobūdžio pažeidimą pareiškėja padarė pirmą kartą, piktybiškumo jos veiksmuose teismas neįžvelgia. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad L. P. paskirtos nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir trumpinant jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą iki mažesnio nei sankcijoje nustatytas minimalus – 1 mėnesio. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės netikslinga, kadangi nusižengimas yra potencialiai pavojingas, o duomenys apie pareiškėjos administracinį baustumą neleidžia daryti išvados apie jos nepriekaištingą Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymąsi praeityje, nes 2012 m. buvo bausta už tai, kad vairuojamu automobiliu vilko priekabą, kurios leidžiama maksimali masė viršijo 3500 kg. ir neturėjo reikiamos E kategorijos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad paskirta bauda yra sumokėta (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-619-348/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2017 m. lapkričio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 91ANN-126750862-17 ištaisyti rašymo apsirikimus, patikslinant nusižengimo padarymo vietą bei laiką – 2017 m. rugsėjo 19 d. 13 val. 43 min. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 91ANN-126750862-17, kuriuo L. P. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta 170 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, sumažinant administracinio poveikio priemonės taikymo terminą iki 1 mėnesio.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

TeisėjaLoreta Masevičiūtė