Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjos advokatės Aušros Degulytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos šios bausmės:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 2 d.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš D. K. ir V. K. 6113,36 Eur (šeši tūkstančiai vienas šimtas trylika eurų ir 36 ct) turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas V. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. K. nuteistas už tai, kad jis, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, o būtent, apgaule, veikdamas kartu su kitais apie nusikalstamą veiką nežinojusiais asmenimis, pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. birželio 5 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias elektros kabelius „YDYp 3x1,5“ (1100 metrų), „YDYp 3x2,5“ (600 metrų), bendros 734,47 Eur vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl elektros kabelių įgijimo nebus vykdomos ir, kad už paimtas prekes nebus sumokėta, iš anksto parengė nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovo, 2020 m. birželio 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudodamasis telefono numeriu (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs UAB „Kauno butų ūkis“ darbuotoju Ž. N., pateikė užsakymą dėl elektros kabelių „YDYp 3x1,5“ (1200 metrų), „YDYp 3x2,5“ (600 metrų), bendros 734,47 Eur vertės įsigijimo, po ko, naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiu vairuotoju A. B. ir šiam nurodė nuvykti į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), paimti užsakytas prekes, kurias vėliau nurodė nuvežti adresu (duomenys neskelbtini), po ko, vairuotojas A. B., vykdydamas D. K. nurodymus, atvyko į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jam prekės nebuvo perduotos, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius suprato apie vykdomą nusikalstamą veiką, t. y. D. K. nebaigė nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

2. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad jis, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, o būtent, apgaule, veikdamas kartu su kitais apie nusikalstamą veiką nežinojusiais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. birželio 15 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias kondicionavimo sistemas: 1 vnt. Mitsubishi SRK/SRC80ZR-W 9,7 kW, 1 vnt. Mitsubishi SRK/SRC20ZSX-WA (šildyme 5,2 kW), bendrai 3420 Eur vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl kondicionavimo sistemų įgijimo nebus vykdomos ir, kad už paimtas prekes nebus sumokėta, iš anksto parengė nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovo, 2020 m. birželio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudojant specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju D. K., parašė klaidinantį elektroninį laišką įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ į el. paštą (duomenys neskelbtini) bei pateikė užsakymą dėl kondicionavimo sistemų – 1 vnt. Mitsubishi SRK/SRC80ZR-W 9,7 kW, 1 vnt. Mitsubishi SRK/SRC20ZSX-WA (šildyme 5,2 kW), bendros 3420 Eur vertės, įsigijimo, po ko, naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su apie nusikalstamą veiką nežinančiu A. B. bei pasiūlė jam įsigyti šias prekes už grynuosius pinigus. A. B. sutikus įsigyti paminėtas 1 vnt. Mitsubishi SRK/SRC80ZR-W 9,7 kW, 1 vnt. Mitsubishi SRK/SRC20ZSX-WA (šildyme 5,2 kW) kondicionavimo sistemas, D. K. susisiekė su nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką vairuotoju A. P. ir šiam nurodė pristatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytas kondicionavimo sistemas prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), po ko, vairuotojas A. P., vykdydamas D. K. nurodymus, atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, perdavė 1 vnt. Mitsubishi SRK/SRC80ZR-W 9,7 kW, 1 vnt. Mitsubishi SRK/SRC20ZSX-WA (šildyme 5,2 kW) kondicionavimo sistemas A. B. ir, D. K. nurodymu, 200 Eur pervedė nieko apie nusikaltimą nežinančiam A. K. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), o likusią sumą – 1200 Eur perdavė vairuotojui A. P.. A. P., vykdydamas D. K. nurodymus, 2020 m. birželio 16 d., 12.10 val., nuvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ perdavė 1130 Eur iš anksto D. K. nurodytai, nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusiai, D. Š., o 70 Eur pasiliko sau, kaip atlygį už atliktą darbą, po ko, D. Š. 2020 m. birželio 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdama kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), vykdydama Pravieniškių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio savo sutuoktinio D. Š. nurodymus, 200 Eur perdavė nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiam A. V., po ko, 2020 m. birželio 16 d., tiksliau nenustatytu laiku, D. Š., vykdydama ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „T.“ nurodymus, kelio P.-B. šalikelėje, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui perdavė 550 Eur bei tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytam asmeniui (duomenys neskelbtini), prie bažnyčios esančioje aikštelėje perdavė 350 Eur.

3. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad jis, parengęs nusikalstamą veiką ir jai vadovavęs, o būtent, apgaule, veikdamas su broliu V. K., kuris apie vykdomos veikos nusikalstamą pobūdį nežinojo, ir su kitais apie nusikalstamą veiką nežinojusiais asmenimis, pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y. 2020 m. birželio 16 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias kondicionavimo sistemas – 2 vnt. AlpicA ir AWI/O-70HRDC1C 8,9 kW, 8 vnt. AlpicA ir AWI/O-35HRDC1C (4,5 šildyme), bendros 5960 Eur vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl kondicionavimo sistemų įgijimo nebus vykdomos ir, kad už paimtas prekes nebus sumokėta, iš anksto parengė nusikalstamos veikos modelį bei jam vadovo, t. y. 2020 m. birželio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudojant specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju D. K., parašė elektroninį laišką įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ į el. paštą (duomenys neskelbtini) bei pateikė užsakymą dėl kondicionavimo sistemų – 2 vnt. AlpicA ir AWI/O-70HRDC1C 8,9 kW, 8 vnt. AlpicA ir AWI/O-35HRDC1C (4,5 šildyme), bendros 5960 Eur vertės, įsigijimo, po ko, jis, t. y. D. K., naudodamasis telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), susisiekė su nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiu A. B. bei pasiūlė jam įsigyti šias prekes už 2200 Eur. A. B. sutikus įsigyti kondicionavimo sistemas, D. K. susisiekė su nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką vairuotoju A. P. ir šiam nurodė pristatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytas kondicionavimo sistemas – 2 vnt. AlpicA ir AWI/O-70HRDC1C 8,9 kW, 8 vnt. AlpicA ir AWI/O-35HRDC1C (4,5 šildyme), bendros 5960 Eur vertės, A. B. prie įmonės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), po ko, D. K., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, susisiekė telefonu su broliu V. K. ir šiam nurodė nuvykti paimti pinigus iš A. B.. V. K., nežinojusiam apie veikos nusikalstamą pobūdį, vykdant D. K. nurodymus bei nuvykus paimti pinigų į iš anksto D. K. nurodytą vietą prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), V. K. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. D. K. nebaigė nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

4. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje bendrai su V. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektros instaliacijos kabelius, iš anksto žinodami, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl elektros instaliacijos kabelių įgijimo nebus vykdomos ir, kad už paimtas prekes nebus sumokėta, D. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs ir melagingai prisistatęs AB „A. G.“ darbuotoju, suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 2500 m. instaliacijos kabelio YDY, 3x1.5 mm (prekės kodas (duomenys neskelbtini)) ir 3000 m. instaliacijos kabelio YDY, 3x2.5 mm (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), bendros 2355,12 Eur vertės, po to jis telefonu susisiekė su V. K., nežinojusiu apie daromą nusikalstamą veiką, bei pasiūlė įsigyti šias prekes už grynuosius pinigus, o V. K. sutikus įsigyti minėtus kabelius, D. K. 2020 m. balandžio 4 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką A. Č. dėl minėtų prekių pervežimo V. K., adresu (duomenys neskelbtini), o A. Č. sutikus ir nuvežus prekes V. K., bei D. K. nurodymu iš V. K. paėmus už minėtas prekes pinigus – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą sumą, apie 1000 Eur, D. K. telefonu V. K. nurodė 2020 m. balandžio 5 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuvykti į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), ir paimti iš A. Č. V. K. sumokėtus pinigus už minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektros instaliacijos kabelius, ką V. K. ir padarė, po ko D. K. nurodymu V. K. pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

4.1. D. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektros instaliacijos kabelius, bendros 2448,13 Eur vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl elektros instaliacijos kabelių įgijimo nebus vykdomos ir, kad už paimtas prekes nebus sumokėta, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, telefonu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs ir melagingai prisistatęs AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 4800 m instaliacijos kabelio YDY, 3x2,5 mm (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), 2448,13 Eur vertės, po to D. K. telefonu susisiekė su V. K., nežinojusiu apie daromą nusikalstamą veiką, bei pasiūlė įsigyti šias prekes už grynuosius pinigus ir V. K. sutikus įsigyti minėtus kabelius, D. K. 2020 m. balandžio 8 d. susisiekė telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) su nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką A. Č. dėl minėtų prekių pervežimo V. K., adresu (duomenys neskelbtini), A. Č. sutikus ir nuvežus V. K., bei D. K. nurodymu iš V. K. paėmus už minėtas prekes pinigus – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą sumą, apie 1000 Eur, D. K. telefonu V. K. nurodė 2020 m. balandžio 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuvykti į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), paimti iš A. Č. V. K. sumokėtus pinigus už minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektros instaliacijos kabelius, ką V. K. ir padarė, po ko D. K. nurodymu V. K. pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

4.2. D. K., tęsdamas nusikalstamą veiką, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektros instaliacijos kabelius, bendros 2310,11 Eur vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl elektros instaliacijos plokščių kabelių įgijimo nebus vykdomos ir, kad už paimtas prekes nebus sumokėta, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 9 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, telefonu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir el. paštu (duomenys neskelbtini) melagingai prisistatęs AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 7000 m instaliacijos kabelio YDY, 3x1,5 mm (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), 2310,11 Eur vertės, po to telefonu susisiekė su V. K., nežinojusiu apie daromą nusikalstamą veiką, bei pasiūlė įsigyti šias prekes už grynuosius pinigus ir V. K. sutikus įsigyti minėtus kabelius, D. K. 2020 m. balandžio 9 d. susisiekė telefonu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką A. Č. dėl minėtų prekių pervežimo V. K., adresu (duomenys neskelbtini), A. Č. sutikus ir nuvežus V. K., bei D. K. nurodymu iš V. K. paėmus už minėtas prekes pinigus – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą sumą, apie 1000 Eur, D. K. telefonu V. K. nurodė 2020 m. balandžio 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuvykti į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), paimti iš A. Č. V. K. sumokėtus pinigus už minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektros instaliacijos kabelius, ką V. K. ir padarė, po ko D. K. nurodymu V. K. pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu apgaule ir bendrais veiksmai bendrininkų grupėje, savo ir kitų naudai įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendrą 7113,36 Eur vertės turtą.

5. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektros instaliacijos kabelius, bendros 5070,26 Eur vertės, iš anksto žinodamas, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl elektros instaliacijos plokščių kabelių įgijimo nebus vykdomos ir, kad už paimtas prekes nebus sumokėta, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudojant specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtą elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, pateikė užsakymą dėl 8000 m plokščio instaliacijos kabelio YDY, 3x2.5 mm (prekės kodas (duomenys neskelbtini)) ir 3000 m instaliacijos kabelio YDY, 3x1.5 mm (prekės kodas (duomenys neskelbtini)), bendros 5070,26 Eur vertės, po to telefonu susisiekė su V. K., nežinojusiu apie daromą nusikalstamą veiką, bei pasiūlė įsigyti šias prekes už grynuosius pinigus, V. K. sutikus įsigyti minėtus kabelius, D. K. 2020 m. gegužės 17 d. susisiekė telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), o po to ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su nežinančiu apie daromą nusikalstamą veiką T. G. dėl minėtų prekių pervežimo V. K., adresu (duomenys neskelbtini), T. G. sutikus ir nuvežus V. K. minėtas prekes, bei D. K. nurodymu paėmė už minėtas prekes pinigus – ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą sumą, apie 1000 Eur, D. K. nurodė telefonu V. K. 2020 m. gegužės 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, nuvykti prie (duomenys neskelbtini), paimti iš T. G. V. K. sumokėtus pinigus už minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius elektros instaliacijos kabelius, ką V. K. ir padarė, po ko D. K. nurodymu V. K. pinigus perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu D. K. apgaule ir bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais savo ir kitų naudai įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 5070,26 Eur vertės turtą.

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. K. gynėja advokatė Aušra Degulytė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą.

6.1. Skunde advokatė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias civilinių ieškinių nagrinėjimą baudžiamosiose bylose, nukrypo nuo teismų praktikos bei netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles, nagrinėdamas civilinį ieškinį. D. K. visiškai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo. Kauno apylinkės teismas pripažino jį kaltu ir apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis nusikalstamas veikas nukentėjusio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Aplinkybes, kad D. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, turėjo mobiliojo ryšio įrenginį, patvirtina 2020 m. gruodžio 28 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo skyriaus pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad kratų metu buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas HTC, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Labas“ SIM kortele. Telefonas rastas 2020 m. kovo 17 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) būrio bibliotekos patalpose, savininkas nenustatytas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 priedo 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktais pataisos įstaigos direktorius įpareigotas užtikrinti, kad įstaigoje nurodytas draudimas būtų realiai įgyvendintas.

6.2. Gynėjos nuomone, tiek Lietuvos Respublika, tiek Pravieniškių pataisos namai neatliko savo pareigos net keliais aspektais: įstaigoje nėra įrengti mobiliųjų telefonų slopinimo įrenginiai, taip pat neužtikrinta, kad į pataisos namus nuteistiesiems nepatektų mobiliojo ryšio priemonės, be to, Lietuvos Respublika neįgyvendino BK 41 straipsnyje iškeltų bausmės paskyrimo tikslų. Vadovaujantis šiais motyvais bei teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis Nr. A-864-662/2019), Lietuvos valstybė ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija yra solidariai atsakingos dėl atsiradusios žalos. Civilinis ieškinys šiuo atveju negalėjo būti tenkinamas, kadangi Lietuvos Respublika ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nebuvo įtrauktos atsakovais baudžiamojoje byloje, o apylinkės teismas šių trūkumų nepašalino CPK numatyta tvarka.

6.3. Skundo autorė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės, esant civilinei atsakomybei, taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, įtvirtinama teismo teisė spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo. Siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą, taikant šią normą turi būti įvertintas ne vien nukentėjusiojo neatsargumas, bet ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo elgesio (ne)atitiktis teisės aktų, rūpestingumo ir apdairumo standartams (kaltė) ir tik tuomet sprendžiama dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo ar reikalavimo atmetimo.

6.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip paaiškino nuteistieji teisiamojo posėdžio metu, atliekant nusikalstamas veikas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, reikėjo pateikti užsakymą, kurį patvirtino įmonės darbuotojas ir perdavė užsakymą paruošimui, užsakytos prekės buvo atiduotos atvykusiam jas atsiimti asmeniui. Įmonės darbuotojas, kuriam buvo pateiktas užsakymas ir kuris patvirtino užsakymą, neįsitikino, kad asmuo, kuris pateikia užsakymą, turi įgaliojimus tą daryti, nebuvo pateikta avansinė sąskaita apmokėjimui, kad būtų galima įsitikinti, jog apmokėjimas objektyviai gali būti atliktas, taip pat įmonės darbuotojai, pakrovę ir išdavę prekes, nepatikrino prekes atsiimančių asmenų asmens dokumentų bei įgaliojimų, t. y. ar asmenys turi teisę atsiimti prekes. Pažymima, kad jei nors vienas iš visos grandinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų būtų tinkamai atlikęs savo funkcijas ir patikrinęs arba paprašęs pateikti asmens dokumentus ar dokumentus, suteikiančius įgaliojimą atlikti veiksmus, susijusius su prekių užsakymu, žalos būtų išvengta.

6.5. Pagal teismų praktiką tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2007; Nr. 3K-3-318/2009). Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas, o paprastas neatsargumas – griežtesnių rūpestingumo, atidumo taisyklių pažeidimas. Taigi, ieškovo darbuotojų veiksmai, kai jie, turėdami žinoti aiškias darbinių funkcijų atlikimo instrukcijas ir elementarius reikalavimus, reikalingus įsitikinti asmenų tapatybėmis ir įgaliojimais, elgėsi ne tik neapdairiai, bet ir akivaizdžiai neatsakingai, vertintini kaip padaryti esant dideliam neatsargumui bei tiesiogiai lėmę žalos atsiradimą. Todėl apylinkės teismas turėjo civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą ir perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, kadangi yra reikalinga išsiaiškinti asmenų veiksmus ir kas iš esmės nulėmė žalos atsiradimą.

6.6. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje formaliai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. <...> Ginčo dėl civilinio ieškinio dydžio nėra, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir civilinei ieškovei priteistina iš kaltinamųjų D. K. ir V. K. solidariai 6113,36 Eur žalai atlyginti. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nemotyvuotos, teismas visiškai nepasisakė, kokiais motyvais atmesti gynybos argumentai, kuriais buvo remiamasi, nurodant dėl ko ieškinys turi būti atmestas arba paliktas nenagrinėtas. Analizuojamu atveju, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik išvardijo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, susijusius su civiliniu ieškiniu, ir tenkino civilinį ieškinį iš dalies. Tokio pobūdžio teismo veiksmai iš esmės prieštarauja baudžiamojo proceso įstatymui ir asmens teisei į teisingą teismą.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. gynėjos advokatės Aušros Degulytės apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliaciniame skunde nuteistajam D. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su priteistu civiliniu ieškiniu. Nuteistojo gynėjos vertinimu, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys turėtų būti atmestas arba paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.). Civiliniame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), pagal tai nustatomos civilinio ieškinio ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

10. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo – V. P. 2021 m. birželio 7 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 7113,36 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 76). Ši žala buvo padaryta, kai 2020 m. balandžio 4 d. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu buvo išvežta plokščių instaliacijos kabelių, kurių kodas (duomenys neskelbtini), už 2355,12 Eur, 2020 m. balandžio 8 d. išvežta plokščių instaliacijos kabelių, kurių kodas (duomenys neskelbtini), už 2448,13 Eur ir 2020 m. balandžio 9 d. išvežta plokščių instaliacijos kabelių, kurių kodas (duomenys neskelbtini), už 2310,11 Eur. Patirtą žalą prašoma priteisti iš įtariamaisiais šiame ikiteisminiame tyrime pripažintų asmenų. 2021 m. birželio 8 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas civiliniu ieškovu. Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu civilinio ieškovo įgaliota atstovė V. P. nurodė, jog prieš posėdį buvo supažindinta su mokėjimo dokumentu, patvirtinančiu, kad V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 1000 Eur padarytos turtinės žalos (12 t., b. l. 8–9). Jokių duomenų apie grąžintas apgaule užvaldytas prekes ji neturėjo, todėl pilnai palaikė atstovaujamos įmonės vardu pareikštą civilinį ieškinį, prašydama jį priteisti iš kaltinamųjų D. K. ir V. K. (12 t., b. l. 172).

11. Abu nuteistieji savo kaltę pilnai pripažino, teigė nuoširdžiai besigailintys dėl padarytų nusikalstamų veikų, V. K. taip pat pilnai pripažino ir pareikštą civilinį ieškinį, tuo tarpu D. K. prašė patikslinti šį ieškinį, nes dalis apgaule užvaldytų prekių buvo grąžintos. Proceso dalyviams neprieštaraujant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Baigiamųjų kalbų metu nuteistojo D. K. gynėja advokatė Aušra Degulytė pritarė ginamajam, nurodydama, jog patirtos žalos dydis šiuo atveju nėra aiškus, be to, civiliniu atsakovu šioje byloje turėtų būti ir Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, nes D. K. nusikalstamas veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę minėtoje pataisos įstaigoje, naudodamasis mobilaus ryšio priemone, nors turėti šią priemonę nuteistiesiems yra griežtai draudžiama. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepasisakė nei dėl vieno iš šių teisiamojo posėdžio metu keltų klausimų, civilinio ieškinio išsprendimas buvo daugiau formalus, vis dėlto, esminių įstatymo taikymo klaidų apylinkės teismas nepadarė.

Dėl pataisos namų atsakomybės už nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) nuostatomis, Lietuvoje vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai (Teismų įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas, tuo tarpu bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėja specializuoti teismai, t. y. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (Teismų įstatymo 12 straipsnio 3, 4 dalys). Bylų priskyrimo atitinkamos kompetencijos teismams kriterijus ir pagrindas yra teisinio ginčo pobūdis ir prigimtis. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo fiziniams asmenims yra civilinio teisinio pobūdžio, tuo tarpu reikalavimai atlyginti žalą dėl valstybės netinkamo pareigų vykdymo patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir laikytini administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl bylos rūšinio teismingumo (byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), yra ne kartą pažymėjusi, jog tokio pobūdžio ginčuose reikalavimai turi būti išskirti, nes reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo fiziniams asmenims yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o reikalavimai dėl žalos atlyginimo Lietuvos valstybei, – administraciniam teismui (nutartys dėl teismingumo Nr. T-32/2016, T-42/2017).

13. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį pareiškė tik kaltininkams fiziniams asmenims, t. y. atsakovais į procesą nebuvo prašoma įtraukti nei Lietuvos valstybės, nei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Todėl pirmosios instancijos teismas netgi neturėjo pagrindo spręsti teismingumo klausimo, t. y. ar tam tikros civilinio ieškovo pareikštų reikalavimų dalies nereikia išskirti į atskirą bylą ir perduoti nagrinėti apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra įgyvendinti teisingumą, išaiškinant nusikaltimą padariusius asmenis ir tinkamai pritaikant valstybės poveikio priemones. Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo kyla iš civilinio teisinio pobūdžio santykių, t. y. iš pareigos atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą, ir galimybė jį pareikšti bei nagrinėti kartu su baudžiamąja byla tik palengvina nukentėjusio asmens civilinių teisių gynimą, todėl BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Tačiau civilinis ieškinys gali būti reiškiamas ne bet kam, o tik įstatyme konkrečiai nurodytiems asmenims, t. y. įtariamajam ar kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims. Šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį pareiškė tiesiogiai nusikalstamais veiksmais žalą padariusiems asmenims, tuo tarpu pataisos namai (valstybė) nėra materialiai atsakingi už nuteistųjų veiksmus ir gali būti tik netiesiogiai atsakingi už žalą, kurią padaro nuteistieji, atlikdami laisvės atėmimo bausmę.

14. Taigi, baudžiamajame procese ieškinys konkrečiai pataisos įstaigai negalėjo būti pareikštas, nes to nenumato baudžiamojo proceso normos. Civilinis ieškovas, ikiteisminio tyrimo metu pareikšdamas civilinį ieškinį įtariamaisiais pripažintiems fiziniams asmenims, laikėsi civiliniam ieškiniui keliamų reikalavimų ir jokių įstatymo nuostatų nepažeidė. Tuo tarpu nuteistojo D. K. gynėjos skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti, todėl atmetami. Tuo pačiu pažymėtina, kad žala nukentėjusiai įmonei buvo padaryta dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų ir šių asmenų neteisėtas veikimas su atsiradusia žala siejamas tiesioginiu priežastiniu ryšiu, tuo tarpu valstybės atsakomybė galėtų būti tik dalinė, o ne solidarioji, nes pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtas neveikimas (jei būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013). Vis dėlto, jau minėta, pataisos įstaigos atsakomybė kyla iš administracinio teisinio pobūdžio ginčo, bendrosios kompetencijos teismas tokio pobūdžio klausimų nesprendžia, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl pataisos namų darbuotojų neveikimo – neužtikrinimo, jog nuteistieji nesinaudotų mobilaus ryšio priemonėmis, plačiau šioje nutartyje neanalizuojami.

Dėl civilinio ieškinio dydžio

15. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo – V. P. pareiškė civilinį ieškinį 7113,36 Eur sumai. Nuteistojo D. K. ir jo gynėjos teigimu, ši ieškinio suma turėtų būti mažinama, nes dalis sukčiavimo būdu užvaldytų prekių buvo grąžintos įmonei, be to, nusikaltimo padarymui turėjo įtakos ir paties nukentėjusio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų) didelis neatsargumas, dėl ko reikėtų vadovautis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakydama į šiuos teiginius, teisėjų kolegija pažymi, kad D. K. ir V. K., veikdami bendrininkų grupėje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu įvykdė dvi nusikalstamas veikas: pirmoji veika buvo tęstinė, t. y. tęsėsi nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 9 d. Šios veikos metu iš nukentėjusios įmonės per tris kartus buvo apgaule užvaldyta prekių už 7113,36 Eur (2020 m. balandžio 4 d. – už 2355,12 Eur; 2020 m. balandžio 8 d. – už 2448,13 Eur ir 2020 m. balandžio 9 d. – už 2310,11 Eur). Antroji sukčiavimo veika įvykdyta 2020 m. gegužės 17 d., šiuo laiku apgaule užvaldyta prekių už 5070,26 Eur. Vykdant tęstinę veiką, buvo melagingai prisistatoma AB „A. G.“ darbuotoju, tokiu būdu suklaidinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją ir pateikiant užsakymą konkrečioms prekėms įsigyti. Vėliau (2020 m. gegužės 17 d. veika), siekiant nesukelti įtarimų apie galimai daromą nusikalstamą veiką, buvo melagingai prisistatoma kitos įmonės – AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, tokiu būdu taip pat suklaidinant nukentėjusios įmonės darbuotojus ir padarant melagingą užsakymą.

16. Civilinis ieškinys byloje yra pareikštas dėl pirmosios tęstinės sukčiavimo veikos (2020 m. balandžio 4–9 dienos), kurios metu įmonei buvo padaryta 7113,36 Eur turtinė žala. Ieškinys dėl antrosios nusikalstamos veikos – 5070,26 Eur atlyginimo nėra pareikštas, nes dalis prekių buvo surastos ir grąžintos. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad apgaulės būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinti elektros instaliacijos kabeliai per programėlę „Viber“ buvo pasiūlyti pirkti V. K., kuris, apklaustas liudytoju, paaiškino, kad internete buvo patalpinęs skelbimą, jog vykdo elektros instaliavimo darbus. 2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais su juo keletą kartų (ne mažiau nei keturis kartus) buvo susisiekęs nepažįstamas asmuo, kuris siūlė jam pirkti elektros kabelių, likusių nuo statybos objektų, mažesne nei rinkos kaina. Jis sutiko, apie tai, jog įsigyja neteisėtai gautus daiktus, nepagalvojo, tiesiog pasinaudojo jam pateiktu patraukliu pasiūlymu (2 t., b. l. 37–40). Kartu su V. K. nuvykus į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo rasta dalis kabelių, kitą dalį kabelių V. K. nurodė laikantis draugo M. D. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini).

17. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (3 t., b. l. 14–17, 24–27) nustatyta, kad V. K. pateikė 13 vnt. kabelių, kurių kodas (duomenys neskelbtini), ir 14 vnt. kabelių, kurių kodas (duomenys neskelbtini), o M. D. pateikė 65 vnt. kabelių, kurių kodas (duomenys neskelbtini), ir 7 vnt. kabelių, kurių kodas (duomenys neskelbtini). Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui A. G. pagal 2020 m. gegužės 24 d. pakvitavimą buvo grąžinta 79 vnt. kabelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20 vnt. kabelių Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 34–35). 2020 m. gegužės 17 d. veikos metu apgaulės būdu buvo užvaldyta 80 vnt. kabelių Nr. (duomenys neskelbtini) ir 30 vnt. kabelių Nr. (duomenys neskelbtini), taigi nukentėjusiai įmonei buvo grąžinta didesnė dalis pagrobtų prekių. Dėl negrąžintų prekių dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio, jau minėta, nereiškė. Tuo tarpu sukčiaujant 2020 m. balandžio 4–9 dienomis užvaldytos prekės nebuvo surastos ir nė viena iš jų negrąžinta įmonei, todėl civilinis ieškinys 7113,36 Eur sumai yra pagrįstas. Kadangi nuteistasis V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 1000 Eur padarytos turtinės žalos iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai šia suma sumažino ieškinio dydį ir iš V. K. ir D. K. solidariai priteisė 6113,36 Eur turtinės žalos atlyginimo.

18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio mažinimo, atsižvelgiant į didelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neatsargumą. Advokatės teigimu, įmonės darbuotojas, kuriam buvo pateiktas užsakymas ir kuris patvirtino užsakymą, neįsitikino, kad asmuo, kuris pateikia užsakymą, turi įgaliojimus tą daryti, nebuvo pateikta avansinė sąskaita apmokėjimui, kad būtų galima įsitikinti, jog apmokėjimas objektyviai gali būti atliktas, taip pat įmonės darbuotojai, pakrovę ir išdavę prekes, nepatikrino prekes atsiimančių asmenų asmens dokumentų bei įgaliojimų, t. y. ar asmenys turi teisę atsiimti prekes. Gynėjos vertinimu, jei nors vienas iš visos grandinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų būtų tinkamai atlikęs savo funkcijas, žalos būtų išvengta.

19. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina visišką žalos atlyginimo principą, t. y. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau pagal CK 6.282 straipsnį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020). Apeliacinės instancijos teismas tokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų nenustatė.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad Vakariniame aplinkkelyje 8, Kaune, esanti parduotuvė turi paskirtą vadovą bei pavaduotoją, taip pat padalinio personalo vadovą, kurie atsakingi už sklandų parduotuvės darbą. Šios parduotuvės vadovo pavaduotojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su AB „(duomenys neskelbtini)“ jie yra sudarę sutartį, kad už įsigytas prekes šie gali atsiskaityti per 45 dienas. Todėl, kai atvyko vairuotojas A. Č. pasiimti užsakytų prekių, niekam nekilo jokių įtarimų apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, t. y. šiam asmeniui buvo leista išsivežti prekes už jas iš anksto nesusimokėjus. Prekės buvo išvežtos per tris dienas, visada atvykdavo tas pats vairuotojas, kas taip pat slopino darbuotojų budrumą. Be abejo, prekybos centro darbuotojos turėjo patikrinti, ar vairuotojas turi įgaliojimą paimti prekes AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau tai padaryta nebuvo, kas pripažintina darbuotojų klaida (1 t., b. l. 95–96). Pažymėtina, kad dėl galimai netinkamai atliktų darbinių pareigų (funkcijų) buvo pradėtas vidinis tyrimas, pareikalauti ir įvertinti darbuotojų pateikti rašytiniai paaiškinimai, nustatyta, kokie konkretūs įmonės vidaus teisės aktai (pareigybių aprašymo nuostatai ir kt.) buvo pažeisti (1 t., b. l. 98–99).

21. Teisėjų kolegija atlikto vidinio įmonės tyrimo dėl apgaule pasisavintų prekių išdavimo plačiau neanalizuoja, nes tai nėra šios nutarties dalykas, vis dėlto, akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos įvykdymo ėmėsi pakankamų priemonių nusikalstamų veikų prevencijai. Parduotuvėje galiojo aiškios tvarkos, pareigybių aprašymai, instrukcijos, kaip elgtis vienu ar kitu prekių pirkimo (išdavimo) atveju, tačiau apgaulės esmė ir yra asmens suklaidinimas, t. y. kad pasimetęs asmuo nespėtų susivokti, kas iš tiesų vyksta, ir pasiduotų patikimai atrodančiai, kaltininko sukurtai iliuzijai. Šiuo atveju buvo pasinaudota pardavėjos-kasininkės R. G. nepatyrimu (dėl šalyje paskelbto karantino ji negalėjo dirbti savo įprastoje darbo vietoje ir buvo perkelta į prekių išdavimo salę, kur dirbti neturėjo patirties bei įgūdžių), taip pat Klientų aptarnavimo skyriaus vadovės M. B. patiklumu (klientas atvyko ne pirmą kartą, todėl atrodė patikimas, be to, ji stengėsi nedaryti kliūčių pardavimui, nes karantino metu nebuvo leidžiama būriuotis, negalėjo būti ilgų eilių, užsitęsęs pardavimo procesas prieštaravo įmonės politikai, tuo tarpu klientas darė neigiamą psichologinį poveikį, kuriam ji pasidavė). Įvertinus šiuos duomenis, daryti išvadą, jog žalos atsiradimui reikšmingą įtaką turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elementarių atsargumo taisyklių ignoravimas, pagrindo nėra. Todėl civilinis ieškinys negali būti mažinamas CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu.

22. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais, teismas civilinį ieškinį gali atmesti arba palikti nenagrinėtą tik priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, savo kaltės nuteistieji neginčija, todėl minėti civilinio ieškinio išsprendimo būdai nėra galimi. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso tvarka iš naujo nėra nustatinėjama, ar civiliniam ieškovui nusikalstama veika buvo padaryta žala, ar jis turi teisę reikalauti, kad žala būtų atlyginta, o sprendžiama tik dėl ieškinio dydžio. Šiuo atveju ieškinio dydis yra nustatytas tinkamai (teisėtai ir pagrįstai), tai aptarta šios nutarties 15–21 punktuose, todėl klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka taip pat nepagrįsta.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems D. K. ir V. K. (14 t., b. l. 3, 8). Iš minėtų pažymų matyti, kad D. K. teikta teisinė pagalba įvertinta 80 Eur, o V. K. – 323,40 Eur. Vis dėlto, D. K. apeliacinės instancijos teisme gynė advokatė Aušra Degulytė, su kuria jis buvo sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Z. Ž. nuo tolesnio dalyvavimo byloje buvo atleistas, toks pats sprendimas buvo priimtas ir advokatės S. S. atžvilgiu, įvertinus tai, jog nuteistojo V. K. apeliacinis skundas nėra paduotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. K. gynėjos advokatės Aušros Degulytės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtų išlaidų iš nuteistųjų D. K. ir V. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.