Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-81-732/2018

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-03-29
Bylos Nr.: e2-81-732/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00575-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Liudvikas Myško
Ieškovas: J. Š.Č.
Atsakovas: V. Č.
Advokatai: Inga Maskoliūnaitė

Kategorijos

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-81-732/2018 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00575-2017-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.5; 3.4.1.2

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 29 d.

MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Saugūnienei,dalyvaujant ieškovei J. Š.Č., jos atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,atsakovui V. Č.,liudytojai L. Š.,

išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Dilienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š.Č. ieškinį atsakovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo V. Č. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnametės dukters K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukrai K. Č. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 205 Eur kas mėnesį, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2017-04-01 iki dukters pilnametystės; ieškovei priteisti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą – automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

Nurodė, kad atsakovas niekada nesirūpino šeima, gimus vaikui minimaliai padėjo jį auginti, minimaliai rėmė finansiškai, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą - pastoviai vadino neįgalia (ieškovė turi kalbos defektą), protiškai atsilikusia, nuolat grasindavo atimti dukrą. 2016 m. balandžio pradžioje ieškovė su mažamečiu vaiku išsikraustė gyventi į savo mamos namus. Teigė, kad per visą gyvenimo atskirai laikotarpį atsakovas nereiškė pretenzijų, kad mažametė dukra gyvena su ieškove, aplankė dukrą tik kelis kartus, nesidomėjo jos sveikata, vystymusi, nuo 2017 m. gegužės mėn. neteikė vaikui jokio išlaikymo. Atsakovo artimieji taipogi visiškai nesidomėjo mergaite. Ieškovė gyvenamąją dukters vietą prašė nustatyti su ja, kadangi jas sieja šilti santykiai, mergaitė nuo gimimo gyvena su ieškove. Ieškovės motinos name, kuriame ieškovė gyvena su savo dukra, vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Teigė, kad per mėnesį dukters išlaikymui reikia 410 Eur. Nurodė, kad gyvendami santuokoje su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo automobilį Peugeot 406, kurio vidutinė rinkos vertė 100 Eur. Kadangi automobilis reikalingas vežioti mažametę dukrą pas gydytojus (mergaitei diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas), ieškovė prašė jį priteisti asmeninės nuosavybės teise jai. Ieškinyje tvirtino, kad asmeninių skolinių įsipareigojimų neturi, bendrų kreditorių su atsakovu nėra. Duomenų apie atsakovo asmeninius kreditorius neturi.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad po santuokos sudarymo su ieškove apsigyveno Vilniuje nuomojamame bute. Iš pradžių sutarė gerai, vedė bendrą ūkį, santuokoje susilaukė dukters, tačiau vėliau atsirado nesutarimai, kurie vis dažnėjo. Nuo 2015 metų rudens iki 2016 m. pavasario sutuoktiniai gyveno atsakovo mamos namuose, tačiau 2016 m. balandžio mėnesį ieškovė su mažamete dukra apsigyveno ieškovės mamos namuose Molėtuose. Nuo tada ieškovė visais būdais vengė bendravimo su atsakovu, jam, kaskart atvykus į Molėtus, susitikti su dukra ieškovė neleisdavo. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai ieškinyje kaltina atsakovą naudojus prieš ieškovę psichologinį smurtą. Pažymėjo, kad jis visada gerbė ieškovę ir mylėjo, net kai ieškovė išsikraustė iš atsakovo mamos namų, vis tikėjosi, kad pavyks susitaikyti, dėjo pastangas, važiuodavo į Molėtus tikėdamasis su ja susitikti, skambindavo, tačiau ieškovė į atsakovo norą bendrauti neatsakė tuo pačiu. Atsakovas teigė, kad ir šiai dienai norėtų, kad nepilnametis vaikas augtų pilnoje šeimoje. Teismo prašė netenkinti reikalavimo santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad 2018-02-20 raštu atsakovas teismui teikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus ir jame prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Taipogi atsakovas nurodė, kad per mėnesį uždirba apie 400 Eur, turi kreditorinių įsipareigojimų bei neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Nepaisant sunkios materialinės padėties, atsakovas pagal savo galimybes ir geranoriškai sutinka dukros išlaikymui skirti po 120 Eur kas mėnesį. Tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu mokėti po 205 Eur. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad siekia maksimaliai bendrauti su dukra, tačiau nuo 2016 m. balandžio mėnesio, kai ieškovė su dukra pradėjo gyventi atskirai, ieškovė dažnai piktnaudžiauja savo teisėmis, atšaukia iš anksto suderintus susitikimus su dukra, dėl ko nei dukra, nei atsakovas nėra tikri dėl galimybės praleisti laiką kartu, bendrauti. Todėl, atsakovo nuomone, tikslinga nustatyti konkretų matymosi su vaiku grafiką. Taip pat atsakovas nurodė, kad santuokos metu iš asmeninių jo lėšų 2015-09-02 įgytas automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas ieškovės vardu. Atsakovas nurodė, kad tokio automobilio vertė yra 910 Eur. Neprieštaravo, kad minėtas automobilis po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitektų ieškovei, tačiau už jį prašė priteisti kompensaciją jo naudai.

Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog gyvendama su atsakovu jautė psichologinį smurtą, jis visiškai nepadėjo rūpintis vaiku. Prasidėjo pykčiai, atsakovas reikalavo jo klausyti, kontroliavo, žemino, grasindavo, kad atims dukrą. 2016 m. balandžio mėnesį ieškovė su dukra grįžo gyventi į Molėtus pas mamą. Atsakovas į sąskaitą pervesdavo kas mėnesį po 150 Eur. 2017 m. balandžio mėnesį ieškovė pradėjo dirbti, tad atsakovas nustojo duoti jai pinigus. Santykiai galutinai nutrūko, kai atsakovas sužinojo apie paduotą ieškinį dėl skyrybų. Su dukra atsakovas paskutinį kartą matėsi 2017 m. rudenį. Net teismui nustačius laikinąją bendravimo su dukra tvarką, jis neatvažiavo pasimatyti su vaiku, reikalavo, kad ieškovė vaiką atvežtų į Vilnių. Ieškovė teigė, kad atsakovas reikalauja mesti darbą, kraustytis su juo į Vilnių, nors ten jie neturi gyvenamosios vietos, pajamų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad dėl skyrybų kalta ieškovė, kadangi ji, paskatinta savo motinos, jas iniciavo. Tvirtino, kad sutinka mokėti išlaikymą dukrai po 120 Eur kas mėnesį, tačiau su didesne suma nesutinka, nes jo gaunamos pajamos nedidelės. Teismo posėdžio metu teigė, kad uždirba minimumą, tačiau, paaiškėjus, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis jis niekur nedirba, pripažino, kad dirbti pradės nuo 2018-04-03. Nurodė, kad paskutinius 4 mėnesius niekur nedirbo, gauna apie 400 Eur per mėnesį (patikslinti, ar tai bedarbio pašalpa, negalėjo). Paaiškino, kad dukrą paskutinį kartą matė 2017 m. spalio vidury. Susitikti su ja nepavyko, nes trukdė darbas, komandiruotės. Išreiškė pageidavimą, kad dukrą susitikimams į Vilnių atvežtų ieškovė. Patvirtino, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove neprieštarauja, laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, kuri buvo nustatyta teismo nutartimi, jį tenkina. Teismo posėdžio metu sutiko, kad automobilis Peugeot 406, įgytas santuokos metu, būtų priteistas ieškovei, kompensacijos už jį nereikalauja.

Liudytoja L. Š., ieškovės motina, teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra, gyvendama su atsakovu, patirdavo psichologinį spaudimą, jis norėjo ją izoliuoti, neleisdavo bendrauti su kitais asmenimis. Kai ieškovė su mažamete dukra grįžo iš Vilniaus gyventi pas mamą, apie pusę metų atsakovas jų aplankyti neatvažiuodavo, pervesdavo į ieškovės sąskaitą po 150 Eur kas mėnesį. Nuo 2016 m. lapkričio atsakovas ėmė atvažinėti savaitgaliais, per šventes. 2017 m. balandžio mėn. ieškovei pradėjus dirbti, pinigų vaiko poreikiams duodavo tik epizodiškai. Liudytoja pabrėžė, kad atsakovas, gyvendamas jos namuose, nepadėdavo buityje, ūkyje, nesutikdavo apmokėti dalies išlaidų mokesčiams ar maistui. Atsakovui visi tapo negeri, jis ėmė grasinti ne tik ieškovei, bet ir kitiems šeimos nariams.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvadoje nurodyta, kad įstaiga nėra gavusi pranešimų apie netinkamą motinos pareigų vykdymą, šeima nėra registruota VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų, apskaitoje. Ieškovė su dukra gyvena motinos namuose - čia šeimai skirti 2 kambariai. Vaikui sudarytos geros gyvenimo, poilsio sąlygos. Ieškovė pagal galimybes stengiasi rūpintis vaiko sveikata, ugdymu, užtikrina būtiniausius dukros poreikius. Dėl dukros sveikatos problemų periodiškai lankomasi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centre. K. judri, smalsi, linkusi bendrauti. Mergaitė lanko Molėtų „Vyturėlio" vaikų lopšelį-darželį. Ieškovė dirba, tačiau gaunamos pajamos nėra didelės, todėl pragyvenimui lėšų duoda artimieji. VTAS neprieštaravo, kad K. Č. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi tarp motinos ir vaiko susiformavęs stiprus emocinis ryšys, motina sugeba užtikrinti ir sukurti saugias gyvenimo sąlygas mergaitei. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, iš tėvo priteistinas išlaikymas, nustatytina vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Teismo posėdžio metu VTAS atstovė nurodė, kad būtų tikslinga nustatyti kuriais konkrečiai savaitgaliais atsakovas turi teisę susitikti su dukra, kad būtų išvengta nesusipratimų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2015-09-09 su banku sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1100 Eur kreditas. Prievolė grąžinti paskolą pagal šią sutartį priklauso atsakovui, todėl trečiasis asmuo su ieškiniu sutiko su sąlyga, kad prievolė pagal kredito sutartį ir liktų atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta ieškovės ir atsakovo santuoka, įrašo Nr. 2.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnyje numatytos santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės sąlygos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, jo kaltę daugiausiai grįsdama psichologiniu smurtu, nesirūpinimu šeima bei dukra. Atsakovas su tuo kategoriškai nesutiko, atsiliepime į ieškinį prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vėliau, 2018-02-20 raštu pateikdamas teismui papildomus paaiškinimus ir dokumentus, prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

Iš bylos duomenų nėra aišku, kada tiksliai ir kodėl tarp sutuoktinių prasidėjo nesutarimai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad grįžo su dukra gyventi į Molėtus dėl dukros sveikatos problemų, o bendravimas su sutuoktiniu galutinai nutrūko tada, kai jis sužinojo apie teismui pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Tačiau tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo atsakovo polinkį naudoti psichologinį smurtą, nesirūpinimą šeima. Pažymėtina, kad atsakovo emocinį nestabilumą, negebėjimą konstruktyviai komunikuoti patvirtina byloje pateiktos ieškovei atsakovo siųstos žinutės, kuriose išsakyti tiek nerišlūs raginimai susitaikyti, tiek grasinimai ir žeminimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas reguliariai dirbo, duodavo ieškovei pinigų dukters išlaikymui, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad jis visiškai nesirūpino šeima.

Atsakovas teigė, kad iš pradžių santykiai šeimoje buvo geri, tačiau vėliau atsiradę nesutarimai vis dažnėjo. Ieškovės išvykimas gyventi su vaiku į kitą miestą buvo jos vienasmenis sprendimas, atsakovas dėjo pastangas susitaikyti ir vėl gyventi kartu, tačiau ieškovė neatsakė tuo pačiu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo teismui teiktos fotonuotraukos, esą turėjusios įrodyti ieškovės nelojalumą vyrui, teismo pripažintos kaip neatitinkančios įrodymų sąsajumo reikalavimo, todėl prie bylos prijungtos nebuvo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių elgesys teisme patvirtina, kad nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, atkurti šeimyninius santykius, jie nepakankamai vienas kitu rūpinosi, nedemonstravo moralinės pagarbos, lojalumo vienas kitam. Teismo vertinimu, nė viena šalis byloje neįrodė, kad priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą, todėl yra pagrindas konstatuoti abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė – Š.Č., atsakovui – Č..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo

Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu šalys susilaukė dukters K. Č., gim. (duomenys neskelbtini). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis būtent vaiko interesais. Nagrinėjamu atveju abi bylos šalys sutarė, kad K. Č. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio mergaitė su mama gyvena ieškovės motinai priklausančiame gyvenamajame name. VTAS išvadoje pažymėta, kad ten mergaitei sudarytos geros gyvenimo, poilsio sąlygos. Motina rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu, kasdieninių poreikių tenkinimu, tarp jos ir dukters susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad K. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina ieškove J. Š.Č..

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Atsakovo prašymu Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-12-13 nutartimi buvo nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad tokia bendravimo tvarka joms priimtina. VTAS atstovė nurodė, kad būtų tikslinga konkretizuoti, kuriais konkrečiais savaitgaliais atsakovas turi teisę bendrauti su dukra. Atsižvelgiant į tai, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su dukra K. Č. tvarka:

V. Č. turi teisę pagal konkretų išankstinį susitarimą su J. Š.Č. bendrauti su dukra vieną pirmo ir trečio mėnesio savaitgalio dieną, vieną iš Kalėdų ir Velykų šventinių dienų ne ilgiau kaip 2-3 valandas dienoje, paimant dukrą iš motinos ir grąžinant jai iki 17 valandos. Dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos) negalint vaiko išleisti su tėvu, V. Č. pareikalavus, J. Š.Č. įpareigotina pateikti pateisinamus medicininius dokumentus, įrodančius, jog vaikas numatytu laiku negalėjo būti perduotas tėvui.Įpareigoti J. Š.Č., V. Č. paprašius, pateikti informaciją apie dukrą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis bei netrukdyti jam bendrauti su dukra.Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Nustačius nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu.

Pažymėtina, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-11-17 nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – iš atsakovo priteistas išlaikymas K. Č., kas mėnesį mokant po 120 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu pabrėžė, kad su tokio dydžio išlaikymu sutinka, tačiau prieštaravo dėl didesnės išlaikymo sumos nustatymo.

Ieškovė prašė nepilnametės dukros naudai priteisti po 205 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Nurodė, kad be įprastų išlaidų už darželį, maistą, aprangą, vaistus ir pan., vaikui reikia ir papildomų išlaidų, susijusių su specialiaisiais poreikiais. Mergaitei diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, todėl jai būtini logopedo užsiėmimai, reikia vežioti į Vaiko raidos centrą, jai vis dar reikia pirkti sauskelnes.

Vertinant šalių finansinę padėtį, pripažintina, kad ji yra apylygė. Nekilnojamojo turto abi šalys neturi, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyta viena transporto priemonė – 18 metų senumo automobilis Peugeot 406. Ieškovė dirba, atlyginimas yra apie 400 Eur, dukrą išlaikyti padeda artimieji. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad dirbti pradės nuo 2018-04-03, šiuo metu gauna apie 400 Eur pajamų per mėnesį. Iš bylos duomenų matyti, kad ankstesnės pajamos buvo apie 500 Eur per mėnesį. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB – pagal sutartį iki 2018-09-22 kas mėnesį turi sumokėti 43,12 Eur. Kitų išlaikomų asmenų šalys neturi. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė turi mažiau galimybių užsidirbti, nes ją riboja vaiko priežiūra. Be to, tėvui, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pabrėžtina, kad atsakovas yra jaunas (gim. (duomenys neskelbtini)), darbingas, neturi neįgalumo, kitų išlaikytinių. Todėl spręstina, kad jis turi visas galimybes aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir tinkamai pasirūpinti savo vaiku.

Atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis po 160 Eur nuo 2017-04-01 iki K. Č. pilnametystės (CK 3.201 straipsnis), išskaičiuojant lėšas, išieškotas pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-11-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė J. Š.Č. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalys nekilnojamojo turto neturi. Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu 2015-09-02 įregistruotas automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu šį automobilį priteisti jai, kompensacijos už tai nereikalavo. Atsižvelgiant į tai, automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas ieškovei.

Byloje nustatyta, kad šalys solidariųjų prievolių neturi. Atsakovas 2015-09-09 su trečiuoju asmeniu „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1100 Eur kreditas. Prievolė grąžinti paskolą pagal šią sutartį priklauso atsakovui, todėl trečiasis asmuo reikalavo, kad prievolė nutraukiant santuoką nebūtų dalinama ar modifikuojama. Remiantis tuo, nustatytina, kad prievolė trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB yra asmeninė atsakovo prievolė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio sumos buvo atleista Molėtų rajono apylinkės 2017-09-07 teismo nutartimi. Teismas sprendžia, jog mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje iš viso sudaro 133 Eur (75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką + 15 Eur už reikalavimą padalinti turtą + 43 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taipogi ieškovė patyrė 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).

Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, iš esmės pripažintina, kad sprendimas byloje priimtas ieškovės naudai. Pažymėtina, kad bylą buvo galima baigti surašant prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tokie dokumentai buvo parengti, tačiau atsakovas kategoriškai nesutiko bylos užbaigti taikiai. Akcentuotina ir tai, kad 2018-01-15 vykusio parengiamojo posėdžio metu atsakovas be priežasties paliko teismo posėdžių salę, kitame posėdyje nedalyvavo, po bylos išnagrinėjimo teikė prašymą prijungti prie bylos papildomus dokumentus, ko rezultate teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, jos nagrinėjimą atnaujino iš esmės. Laikytina, kad toks atsakovo elgesys nebuvo tinkamas, todėl bylinėjimosi išlaidos, išskyrus žyminio mokesčio dalį, kurią teikdama ieškinį sumokėjo ieškovė, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, priteistinos iš atsakovo. Dėl to iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o valstybės naudai priteistinos 7,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos bei 107 Eur žyminio mokesčio (133 Eur – 26 Eur = 107 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus, 2017-11-17 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo priteisimas, naikintina (CPK 150 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjus, 2017-12-13 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikina bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, naikintina (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Š.Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką palikti santuokines pavardes, ieškovei – Š.Č., atsakovui – Č..

Nustatyti šalių nepilnametės dukters K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. Š.Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. V. Č. turi teisę pagal konkretų išankstinį susitarimą su J. Š.Č. bendrauti su dukra vieną pirmo ir trečio mėnesio savaitgalio dieną, vieną iš Kalėdų ir Velykų šventinių dienų ne ilgiau kaip 2-3 valandas dienoje, paimant dukrą iš motinos ir grąžinant jai iki 17 valandos.

2. Dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos) negalint vaiko išleisti su tėvu, V. Č. pareikalavus, J. Š.Č. įpareigotina pateikti pateisinamus medicininius dokumentus, įrodančius, jog vaikas numatytu laiku negalėjo būti perduotas tėvui.

3. Įpareigoti J. Š.Č., V. Č. paprašius, pateikti informaciją apie dukrą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis bei netrukdyti jam bendrauti su dukra.

4. Esant bendram tėvų sutarimui SMS žinute, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams.

Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-04-01 iki K. Č. pilnametystės, indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir išskaičiuojant lėšas, išieškotas pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-11-17 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Paskirti ieškovę J. Š.Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei J. Š.Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui „Swedbank“ AB, juridinio asmens kodas 112029651, pagal 2015-09-09 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017-11-17 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2017-12-13 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. Š.Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107 Eur žyminio mokesčio ir 7,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 114,02 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 2 ct) valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas Liudvikas Myško