Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-8320-897/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
2-8320-897/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06507-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Tamulevičienė
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8320-897/2014(Proceso Nr. 2-06-3-06507-2014-6)Procesinio sprendimo kategorija: 44.2; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2.5; 113.8; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, sekretoriaujant Eglei Končiūtei, Ingai Borusevičienei, dalyvaujant ieškovei L. B., atsakovo Lietuvos Respublikos atstovui LR Generalinės prokuratūros įgaliotinei Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei Editai Rutkauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 300,00 Lt turtinės žalos ir 20 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2013-05-27 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-00912-13 pagal A. K. pareiškimą dėl to, kad 2013-05-23 apie 7.00 val. Vingio g. 29, Klaipėdoje, prie PC ,,Rimi“ jį sumušė du iš matymo pažįstami vyriškiai. Nuketėjusysis A. K. nurodė, kad dingo jo piniginė ir 2750,00 Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad ieškovė L. B. 2013-05-23 apie 06.00 val. turguje ,,Eglė“, Taikos pr. 80, Klaipėdoje, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, konflikto su A. K. metu, elgiantis įžūliai, iš chuliganiškų paskatų, priėjo prie nukentėjusiojo A. K. ir smogė rankoje laikytu apelsinu jam į dešinę akį, taip sukeldama fizinį skausmą nukentėjusiajam. Po to buvo atitraukta nuo A. K. įvykį mačiusių liudytojų. Ieškovė L. B. nukentėjusiajam A. K. sukėlė fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, įtvirtintą LR BK 284 str. 1 d. Pranešimas apie įtarimą ieškovei L. B. buvo įteiktas 2013-10-30 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2014-02-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovės L. B. atžvilgiu nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., požymių. 2013-10-30 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.

2013-05-23 ieškovė L. B. Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui Klaipėdos miesto antrajam policijos komisariatui pateikė skundą dėl to, kad ją sumušė A. K.. 2013-05-29 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos S. Tekoriūtės nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovei apskundus minėtą nutarimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė R. Ušinskienė 2013-06-17 priėmė nutarimą, kuriuo panaikino 2013-05-29 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos S. Tekoriūtės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00368-13 A. K. atžvilgiu pagal nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., požymius (dėl viešosios tvarkos pažeidimo). 2013-06-21 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos J. Šiaulienės nutarimu ieškovė L. B. buvo pripažinta nukentėjusiąja. Ieškovei pateikus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, 2013-12-12 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos J. Šiaudienės nutarimu, ji buvo pripažinta civiline ieškove. 2013-05-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1036/13(03) nustatyta, kad ieškovei L. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2014-01-28 nutarimu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Ušinskienės nutarimu, buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00368-13, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str 1 d., padarymo. Ieškovė L. B. Klaipėdos apylinkės prokuratūrai pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 33-1-00912-13 nutraukimo, kuris 2014-01-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro V. Kičiatovo nutarimu buvo atmestas. Ieškovė teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams tinkamai ištyrus bylos aplinkybes, nebūtų nepagrįstai atliekamas baudžiamasis persekiojimas, taip sukeliant jai turtinę ir neturtinę žalą. Dėl nepagrįstai pareikštų kaltinimų, ieškovė buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ir jo pagalbai apmokėti išleido 300,00 Lt. Be to, nurodo, kad baudžiamasis persekiojimas padarė neigiamą įtaką jos asmeniniam gyvenimui: dėl paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, L. B. negalėjo išvykti dirbti į Jungtinę Karalystę, kur jai buvo surastas gerai apmokamas darbas, taip pat negalėjo užsiimti individualia veikla Lietuvoje, todėl sumažėjo jos pajamos. Ieškovė pažymi, kad jos atžvilgiu vykęs ikiteisminis tyrimas lėmė dvasinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, įtariamosios statusas ją varžė ir kompromitavo prieš pažįstamus ir artimuosius. Todėl dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovei L. B. turi būti atlyginta 20 000,00 Lt žala.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jei ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų sąžiningai ir nepaviršutiniškai tyrę bylą, ieškovei nebūtų padaryta žala, nes liudytojai ikiteisminio tyrimo pareigūnams melavo, tačiau ji nesikreipė į policiją dėl melagingų parodymų, kadangi šį faktą yra sunku įrodyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Generalinės prokuratūros įgalioto atstovo Klaipėdos apygardos prokuratūros, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad iš ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikto A. K. pareiškimo matyti, kad pareiškėjas A. K. akivaizdžiai neteisingų faktų pareiškime nenurodė, 2013-05-23 konfliktas tarp L. B. ir A. K. buvo, todėl buvo ir pagrindas ikiteisminiam tyrimui pradėti. Nepradėjus ikiteisminio tyrimo, būtų pažeistos LR BPK nuostatos. Todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atlikimo nepagrįstumas yra deklaruojamas be jokio teisinio pagrindo. Pažymi, kad pareigūnų (prokuroro) veiksmų neteisėtumą ieškovė iš esmės grindžia tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iškviesti jos nurodyti, įvykį turguje matę liudytojai – T. B., O. P., J. P., V. P., tačiau ieškovės nurodyti liudytojai buvo apklausti kitame ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00368-13, kuriame pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veiksmų įvykdymo buvo įteiktas A. K., o ieškovė šiame ikiteisminiame tyrime buvo pripažinta nukentėjusiąja. Ieškovė L. B. ikiteisminiame tyrime Nr. 33-1-00912-13 buvo apklausta įtariamąja, o nutraukus ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, ji buvo apklausta liudytoja. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos S. Sinušaitės – Vaičiulienės 2013-10-30 nutarimu L. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, ikiteisminio tyrimo metu ieškovė neskundė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu LR Generalinės prokuratūros įgalioto atstovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Edita Rutkauskaitė nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašo ieškinį atmesti kaip nepragrįstą. Tam, kad būtų atlyginta žala, turi būti įrodytos visos trys sąlygos – neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai nėra įrodyti. Byloje esantys liudytojų parodymai bei kiti įrodymai pagrindžia, kad konfliktas tarp ieškovės L. B. ir A. K. buvo, todėl buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų veiksmai buvo vykdomi tinkamai, pagal teisės normas. Be to, ieškovei buvo paskirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, tačiau apskundimo teise ieškovė nepasinaudojo. Kai kurie ieškovės prašymai apklausti liudytojus pagrįstai nebuvo tenkinami, kadangi ieškovė tuo metu jau nebebuvo įtariamoji, todėl ji neturėjo procesinės teisės teikti tokius prašymus.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė L. B. ieškinyje nenurodo, kokie konkretūs ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai veiksmai yra neteisėti. Be to, nėra įrodytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų neapdairumas bei tai, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. Pabrėžtina, jog ieškovė L. B. ikiteisminio tyrimo metu neskundė procesinių prievartos priemonių teisėtumo, nors turėjo tokią teisę. Be to, jokiame ikiteisminio tyrimo ar prokuroro nutarime nėra nurodyta, kad nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ar kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai. Atsakovo atstovas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti ieškovės atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo neteisėtumo, nes L. B. jokių įrodymų, pagrindžiančių neteisėtus pareigūnų veiksmus nepateikė. Ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė ir neprotinga, ji neatitinka nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios faktinės bylos aplinkybės: 2013-05-27 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 33-1-00912-13 pagal A. K. pareiškimą dėl to, kad 2013-05-23 apie 7.00 val. Vingio g. 29, Klaipėdoje, prie PC ,,Rimi“ jį sumušė du iš matymo pažįstami vyriškiai. Vėliau A. K. pastebėjo, kad dingo jo piniginė. Padaryta žala – 2750,00 Lt. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam buvo nustatyta diagnozė: galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, kelių, alkūnių nubrozdinimai. 2013-06-03 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato tyrėjos Sandros Sinušaitės – Vaičiulienės nutarimu A. K. pripažintas nukentėjusiuoju. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos Sandros Sinušaitės – Vaičiulienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 33-1-00912-13 nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė A. B. (A. B.) ir V. B. (V. B.), bei tai, kad 2013-05-23 apie 06.00 val. turguje ,,Eglė“, Taikos pr. 80, Klaipėdoje, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, L. B., konflikto su A. K. metu, rankoje laikytu apelsinu smogė A. K. į dešinę akį, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad yra tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 284 str. 1 d. ir šios veikos tyrimą atlikti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 33-1-00912-13. Ieškovė L. B. buvo įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. 2013-10-30 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato tyrėjos Sandros Sinušaitės – Vaičiulienės nutarimu įtariamajai L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2014-02-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 33-1-00912-13 L. B. atžvilgiu, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., požymių; kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta.

2013-05-23 ieškovė L. B. Klaipėdos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui Klaipėdos miesto antrajam policijos komisariatui pateikė skundą dėl to, 2013-05-23, 06.30 val. ,,Eglės“ turgavietėje ją sumušė iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu A. (b.l. 62). 2013-05-29 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos S. Tekoriūtės nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad L. B. atžvilgiu padaryta veika atitinka LR BK 140 str. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), tačiau jai fizinį skausmą sukėlęs asmuo yra žinomas, o tokio ir panašaus pobūdžio bylos pagal LR BK 407 str. yra nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka (b.l. 64). Ieškovei apskundus minėtą nutarimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė R. Ušinskienė 2013-06-17 priėmė nutarimą, kuriuo panaikino 2013-05-29 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos S. Tekoriūtės nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00368-13 A. K. atžvilgiu pagal nusikaltimo, numatyto LR Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1 d., požymius (dėl viešosios tvarkos pažeidimo) (b.l. 68). 2013-06-21 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos J. Šiaulienės nutarimu ieškovė L. B. buvo pripažinta nukentėjusiąja (b.l. 71). Ieškovei pateikus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, 2013-12-12 Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos J. Šiaudienės nutarimu, ji buvo pripažinta civiline ieškove (b.l. 74). 2013-05-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1036/13(03) nustatyta, kad ieškovei L. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 75,76). 2014-01-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Ušinskienės nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00368-13, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo; A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta (b.l. 87-94). Ieškovė L. B. Klaipėdos apylinkės prokuratūrai pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 33-1-00912-13 nutraukimo, kuris 2014-01-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro V. Kičiatovo nutarimu buvo atmestas (b.l. 95-98). Ieškovei L. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikus skundą dėl 2014-01-28 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro V. Kičiatovo nutarimo, 2014-01-01 teismo nutartimi L. B. skundas buvo taip pat atmestas (b.l. 102).

Ieškovui nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą, ginčo materialinį teisinį santykį kvalifikuoja teismas, nagrinėjantis bylą (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Byloje ieškovės reikalavimai ir atsakovo atsakomybė nagrinėtina specialiosios normos – LR CK 6.272 str. kontekste. LR CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo LR CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).

Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Šios rūšies žalos atlyginimo institutas inter alia suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl neteisėtų veiksmų

Neteisėti veiksmai, su kuriais siejama valstybės prievolė atlyginti žalą, yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso teisės normų. Tuo tarpu dėl šių veiksmų kylanti valstybės atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmus, šių veiksmų teisėtumo vertinimas civilinės teisės požiūriu nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamojo proceso teisės požiūriu.

Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal LR Civilinio Kodekso 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju kvalifikuojami faktiniai santykiai pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos sprendžiama, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos.

Pažymėtina, jog pagal LR BPK nuostatas, pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra ne subjekto, turinčio teisę ikiteisminį tyrimą pradėti, pagrįstas įsitikinimas, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, o pagrįstas manymas, jog tokia veika galėjo būti padaryta. Šis manymas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, patvirtinančiais visų arba dalies nusikalstamos veikos sudėties požymių elementų buvimą tyrėjui arba prokurorui iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo žinomose aplinkybėse. LR BPK 166 str. nurodyti pagrindai ikiteisminiam tyrimui pradėti. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (LR BPK 168 str. 1 d.). Iš ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikto A. K. pareiškimo matyti, kad pareiškėjas A. K. akivaizdžiai neteisingų faktų pareiškime nenurodė, 2013-05-23 konfliktas tarp L. B. ir A. K. buvo. Todėl teigtina, jog nepradėjus ikiteisminio tyrimo, būtų pažeistos LR BPK nuostatos. Ieškovė ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro veiksmų neteisėtumą taip pat grindžia tuo, jog jos pateikti prašymai apklausti liudytojus buvo netenkinti, nutarus, jog liudytojų apklausa dėl laiko ir proceso sąnaudų yra netikslinga. Tačiau teismas pažymi, kad ieškovės prašomi apklausti liudytojai buvo apklausti ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00368-13. Be to, pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės 2014-02-12 nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00912-13 L. B. atžvilgiu, ji nebebuvo proceso dalyviu, kurio teisės yra apibrėžtos LR BK 178 str. 2 d. LR BPK 164 str. 1 d. įtvirtinta, kad ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Todėl tyrimą atlikę pareigūnai (tyrimui vadovavęs ir jį organizavęs prokuroras) turėjo pagrįstą teisę spręsti dėl proceso dalyvių skundų tenkinimo ribų bei liudytojų apklausų būtinumo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – yra nustatyta baudžiamojo proceso įstatyme. LR BPK 119 straipsnyje įtvirtinta galimybė skirti kardomąsias priemones siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo (LR BPK 136 straipsnio 1 dalis). Remiantis LR BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (LR BPK 121 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovei buvo skirta švelniausia LR BPK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta kardomoji priemonė, be to, ji taikyta neilgai – apie 3,5 mėn. ir panaikinta, kai ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas. Ieškovė įrodinėja, kad dėl Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrojo policijos komisariato tyrėjos S. Sinušaitės – Vaičiulienės paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, ieškovė negalėjo išvykti dirbti į Jungtinę Karalystę, kur jai buvo surastas gerai apmokamas darbas. Tačiau byloje esanti medžiaga bei pačios ieškovės paaiškinimai byloja, kad ieškovė L. B. dėl patirtų sužalojimų buvo priversta nedirbti bei turėjo samdyti pagalbinius darbininkus. Todėl šie duomenys prieštarauja ieškinyje nurodytiems teiginiams, jog ji būtų vykusi dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau tam sutrukdė paskirta kardomoji priemonė. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo surastas darbas Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, kad ieškovė L. B. jai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės neskundė, nepateikė prašymų jos panaikinti, nors turėjo tokią teisę. Todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, tyrimui vadovavusio prokuroro neteisėti veiksmai nėra nustatyti, pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra deklaruojamas be pagrindo, nesant objektyvių įrodymų.

Priėjus išvadą, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti nė dalies pareigūnų veiksmų neteisėtais, taigi nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimai tiek dėl turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo, atmestini. Be to, ieškinio reikalavimas priteisti 20 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas, neatitinka teisingumo, proporcingumo principų.

Teismų praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Remiantis šiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis pripažįstama, kad ieškovė neįrodė visų jos reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių, pagrindžiančių būtinas sąlygas atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti - neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos (LR CK 6.272 straipsnis, 6.246 – 6.249 straipsniai).

Iš išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog ieškovė L. B. leistinais ir objektyviais įrodymais neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys yra atmestinas, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str.1-4d., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškovės L. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Tamulevičienė