- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-188-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- V. D., R. D.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų V. D. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams V. D. ir R. D., trečiasis asmuo A. L., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 662,91 Eur skolą už suvartotą ir neapmokėtą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį tiekta elektros energija. Nors elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovais nebuvo sudaryta rašytine forma, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsniu ir 6.384 straipsnio 1 dalimi elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 100 punktas nustato, kad tais atvejais, kai su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kadangi atsakovai yra nurodyto objekto savininkai, o už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 21 d. neatsiskaitė už suvartotą elektros energiją, todėl susidarė 662,91 Eur skola.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 662,91 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 662,91 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei iš kiekvieno iš atsakovų po 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1. Teismas nustatė, kad elektros energija iš įvadinio apskaitos skydelio buvo tiekiama į atramoje esantį statybinį skydelį, iš kurio objekto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkas galėjo naudotis elektros energija.
3.2. Buvęs buto savininkas trečiasis asmuo A. L. elektros energijos tiekimo sutartį nutraukė 2017 m. sausio 11 d., atsakovai su ieškove elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, nors tokią pareigą turėjo pagal 2014 m. lapkričio 18 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal CK 6.384 straipsnio 2 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo.
3.3. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad jiems pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo žinoma, apie ant atramos sumontuotą perkamam butui priklausantį statybinį elektros skydelį, kad jie jokių elektros energijos įrenginių niekada neprijungė prie ieškovei priklausančios elektros tiekimo linijos ir tokių įrenginių neturėjo, todėl neturi teisės sumokėti ieškovės prašomą skolą. Teismas nurodė, kad statybinis elektros skydelis buvo sumontuotas buvusio savininko prašymu, o 2014 m. lapkričio 18 d. atsakovų ir trečiojo asmens pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu statybinis skydelis ant atramos 101/1 buvo įrengtas, į jį buvo tiekiama elektros energija iš įvadinio apskaitos skydo, buvo galimybė naudotis elektros energija. Dėl to atsakovai, įsigiję butą, tapo atsakingi už ant atramos esantį statybinį skydelį, įskaitant skaitiklio rodmenų deklaravimą ir atsiskaitymą su ieškove.
3.4. Nors atsakovai teigia, kad elektros energija nesinaudojo, tačiau tai nepaneigia jų pareigos prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes, susijusias su jiems nuosavybės teise priklausančių turtu, kadangi jie neužtikrino, jog nebūtų naudojamasi elektros energija iš butui priskirto ir priklausančio elektros įvado (šiuo konkrečiu atveju iš statybinio skydelio), todėl atsakovams kaip buto savininkams kyla pareiga apmokėti susidariusią skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Teismas netinkamai taikė Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punkto nuostatas ir neteisingai nurodė, kad už elektros energiją privalo sumokėti objekto, kuriame vartojama elektros energija savininkas. Atsakovai faktiškai nusipirko ne namą (butą), į kurį tiekiama elektros energija, o sklypą, kuriame jokio pastato nebebuvo, nes jis sudegė, o elektra iki namo net nebuvo atvesta. Statybinis skydelis, į kurį buvo tiekiama elektra, buvo sumontuotas už sklypo ribų.
4.2. Teismas neįvertino CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties abonementas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tačiau atsakovai jokių elektrą naudojančių įrenginių objekte (sklype) neturėjo ir negalėjo turėti, todėl ir energijos pirkimo-pardavimo sutartis nelaikoma sudaryta, o jie nėra elektros energijos vartotojai.
Šalies argumentai
4.3. Statybinį skydelį, į kurį buvo tiekiama elektra ir priskaičiuota skola atsakovams, įrengė ieškovė be atsakovų ir trečiojo asmens, buvusio sklypo savininko, prašymo. Trečiasis asmuo 2010 m. vasario 20 d. prašyme prašė perkelti įvadinį apskaitos skydelį nuo sudegusio namo išorinės sienos ant oro linijos atramos, tačiau neprašė įrengti statybinio skydelio.
4.4. Statybinio skydelio atsakovai nenupirko ir pirkimo-pardavimo sutartimi jis atsakovams nebuvo perduotas, todėl jie neatsako už jo priežiūrą. Atsakovai sklypą pirko be jokių elektros laidų, nes jų negalėjo būti dėl to, kad sklype stovėjęs namas buvo sudegęs. Atsakovai nesikreipė į ieškovę dėl elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo, nes elektra jiems nebuvo reikalinga. Atsakovai nevykdė jokių statybos darbų sklype, todėl ir elektra iš statybinio skydelio jiems nebuvo reikalinga, jie nesikreipė dėl jokių statybą leidžiančių dokumentų išdavimo.
4.5. Be to, Nekilnojamojo turto registro išraše nėra nurodyta, kad į butą yra prijungtas elektros tiekimas, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo taip pat pripažino, kad visų su objektu susijusių elektros tiekimo dokumentų originalų nebuvo perdavęs atsakovams. Teisme liudytoju apklaustas V. L. taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo jam niekada nenurodė, kad yra įrengtas statybinis skydelis, tačiau teismas šių paaiškinimų nevertino apskritai.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
5.1. Įvadinio apskaitos skydo pastatymas po gaisro buvo suderintas su vartotoju (buvusio sklypo savininku – trečiuoju asmeniu), atsižvelgiant į faktinę situaciją, kuris po kilusio gaisro nepageidavo nutraukti elektros energijos tiekimo, o kaip tik patikslino ir suderino naują įvadinio apskaitos skydo vietą. Elektros energija iš įvadinio apskaitos skydo buvo tiekiama į atramoje esantį statybinį skydelį, iš kurių objekto (buto (duomenys neskelbtini) savininkas galėjo naudotis elektros energija. Elektros energija buvo tiekiama į statybinį skydelį, o ne į butą pagal vartotojo A. L. 2010 m. vasario 20 d. prašymą. Atsakovams nupirkus nekilnojamąjį turtą, ieškovė tiekė elektros energiją į atsakovų elektros įrenginius.
5.2. Argumentai apie tai, kad įvadinis apskaitos skydas, kuriame įrengtas apskaitos prietaisas, yra kitame sklype, nei atsakovų objektas, dėl to atsakovai neturi pareigos mokėti už suvartotą elektros energiją, yra teisiškai nereikšmingi. Atsakovai neįrodė, jog elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta parinkta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atleisti elektros energijos vartotoją nuo pareigos apmokėti už suvartotą elektros energiją.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovams tapus naujaisiais buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkais, jiems kyla pareiga tinkamai rūpintis savo turtu, jį prižiūrėti, elgtis apdariai ir atsakingai. Nors atsakovai teigia, kad jie patys elektros energija nesinaudojo, tačiau tai nepaneigia jų pareigos prisiimti atsakomybę už kilusias pasekmes, susijusias su jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų, kaip nekilnojamojo turto objektų, savininkų prievolės atsiskaityti už patiektą ir sunaudotą elektros energiją.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai 2014 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko nekilnojamąjį turtą – butą su lauko rūsiu, garažais, ūkiniais pastatais, lauko tualetu ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Šiam nekilnojamajam turtui buvo tiekiama elektros energija, tačiau atsakovai susidariusios skolos nesumokėjo. Elektros energijos tiekimas nekilnojamam turtui buvo tiekiamas pagal buvusio turto savininko trečiojo asmens A. L. 2010 m. vasario 20 d. prašymą akcinei bendrovei RST (dabar akcinė bendrovė „Elektros skirstymo operatorius“), kuriuo prašoma po namo gaisro įvadinį apskaitos skydelį sumontuoti atramoje Nr. 101/1, o ne ant namo išorinės sienos. Šis prašymas buvo patenkintas, o iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Elektros įrenginių techninės būklės 2010 m. vasario 25 d. patikrinimo akto-pažymos Nr. 551 nustatyta, kad įvadas nuo įvadinio apskaitos skydelio iki buto statybinio skydelio gali būti naudojamas pagal paskirtį. 2010 m. kovo 29 d. buvęs savininkas A. L. sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašė objekto prijungimo prie akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų (dabar – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) elektros tinklo nuosavybės ribų aktų. Trečiasis asmuo, kaip buvęs nekilnojamojo turto savininkas, elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė 2017 m. sausio 11 d.
10. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punkto nuostatas ir neteisingai nurodė, kad už elektros energiją privalo sumokėti objekto, kuriame vartojama elektros energija savininkas. Atsakovai faktiškai nusipirko ne namą (butą), į kurį tiekiama elektros energija, o sklypą, kuriame jokio pastato nebebuvo, nes jis sudegė, o elektra iki namo net nebuvo atvesta. Statybinis skydelis, į kurį buvo tiekiama elektra, buvo sumontuotas už sklypo ribų.
11. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą ir nurodo, kad civilinės teisės bei pareigos (prievolės) gali kilti tiesiogiai iš įstatymo, iš sandorių, iš administracinių aktų, dėl žalos padarymo kitam asmeniui, dėl turto įgijimo ar sutaupymo kito asmens sąskaita, taip pat dėl įvykių ar juridinių faktų, su kuriais įstatymas susieja civilinių teisinių pasekmių kilimą (CK 6.2 straipsnis). Pagal šioje byloje pareikštą ieškinį ieškovė savo reikalavimus atsakovams kildino iš nekilnojamo turto savininkui kylančių pareigų nevykdymo. Pagal ginčui aktualias Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (Taisyklių 17 punktas). Ši pareiga atsakovams buvo numatyta ir 2014 m. lapkričio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties 6.6 punkte, pagal kurį pirkėjas (atsakovė) įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų po nuosavybės teisių savo vardu įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kreiptis į elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų teikėjus ir kt. bei savo vardu sudaryti pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis. Taigi atsakovai, kaip turto savininkai, turėjo pareigą kreiptis į ieškovę ir sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau šios pareigos nevykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai nesielgė kaip apdairūs ir rūpestingi savininkai, nes jeigu būtų vykdę norminių aktų bei sutarties reikalavimus būtų gavę duomenis apie tai, kad jų turtui yra pajungtas elektros energijos tiekimas pagal ankstesnio savininko prašymą ir būtų galėję teikti prašymą nutraukti elektros tiekimą.
12. Apeliantai teigia, kad elektra iki namo net nebuvo atvesta, nes jie nusipirko sudegusį pastatą, o statybinis skydelis sumontuotas už sklypo ribų. Su šia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad nors ir nėra ginčo dėl to, kad perkamas turtas buvo sudegęs beveik iki pamatų, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad perkamas yra butas su garažu, ūkiniais pastatais ir kt. priklausiniais, dar daugiau nurodant, kad pirkėjai, t. y. atsakovai įsipareigoja sudaryti sutartį su elektros energijos tiekėju. Taigi atsakovams teigiant, kad į sklypą nebuvo privesta jokia elektra, jie, kaip apdairūs ir rūpestingi būsimi savininkai, neturėjo pirkimo-pardavimo sutarties 6.6 punktu prisiimti pareigos sudaryti sutarties dėl prekės (elektros energijos) pirkimo. Aplinkybė, kad statybinis skydelis, į kurį buvo tiekiama elektros energija atsakovų turtui, buvo sumontuotas už sklypo ribų, nepaneigia atsakovų pareigos sumokėti už tiektą elektros energiją, nes šis skydelis buvo sumontuotas būtent nekilnojamojo turto buvusio savininko prašymu ir nebuvo demontuotas turtą įsigijus atsakovams, tačiau atsakovai šiomis aplinkybėmis apskritai nesidomėjo.
13. Apeliantų teigimu, teismas neįvertino CPK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties abonementas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tačiau atsakovai jokių elektrą naudojančių įrenginių objekte (sklype) neturėjo ir negalėjo turėti, todėl ir energijos pirkimo-pardavimo sutartis nelaikoma sudaryta, o jie nėra elektros energijos vartotojai. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nėra ginčo, kad su atsakovais nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tokiu atveju turi būti patikrinama, ar ji (sutartis) nebuvo sudaryta žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Vienas pagrindinių sutarties laisvės principo turinio elementų yra draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Bendrąja prasme tai reikštų, kad elektros energijos tiekėjas negali priversti turto savininko sudaryti sutartį net ir tiekdamas elektros energiją vienašališkai, jeigu šis nėra išreiškęs savo valios, sutikdamas su tokiu pasiūlymu, tačiau tokia pirkėjo valia gali būti išreikšta bet kokia įstatymo leidžiama forma (CK 1.64 straipsnis).
14. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad ieškovė vertė atsakovus sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Priešingai, būtent atsakovai turėjo kreiptis į ieškovę ir sudaryti elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį (Taisyklių 17, 20 punktai), tačiau to nepadarė, tuo pažeisdami Taisyklių nuostatas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad būtent konkliudentiniais veiksmais (neprašydamas elektros energijos tiekimo sustabdyti ar nutraukti) atsakovai išreiškė sutikimą ieškovei tiekti elektros energiją, todėl ieškovei tiekiant elektros energiją į atsakovams priklausantį nekilnojamojo turto objektą, tarp ginčo šalių susiklostė faktiniai elektros energijos vartojimo teisiniai santykiai. Net atsakovams teigiant, kad jie nesinaudojo elektra, neturėjo jokių elektrą naudojančių įrenginių, liko nepaneigtas faktas, kad elektra buvo tiekiama į atsakovų nekilnojamajam turtui priskirtą statybinį skydelį ir naudojama būtent tuo metu, kai turto savininkai buvo atsakovai. Todėl būtent atsakovai, kaip turto savininkai, nesant rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, pripažintini atsakingais už suvartotą elektros energiją. Šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija atitinka Taisyklių 100 punktą, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektą elektros energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).
15. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad statybinį skydelį, į kurį buvo tiekiama elektra ir priskaičiuota skola atsakovams, ieškovė įrengė be atsakovų ir trečiojo asmens, buvusio sklypo savininko, prašymo, nes trečiasis asmuo 2010 m. vasario 20 d. prašyme prašė perkelti įvadinį apskaitos skydelį nuo sudegusio namo išorinės sienos ant oro linijos atramos, tačiau neprašė įrengti statybinio skydelio. Iš byloje esančio trečiojo asmens A. L. 2010 m. vasario 20 d. prašymo nustatyta, kad jis prašė pastatyti įvadinį apskaitos skydelį ant atramos Nr. 101/1. Pagal šį prašymą buvo sumontuotas įvadinis apskaitos skydelis, iš kurio elektra buvo tiekiama į statybinį skydelį, kuriame sumontuotas kištukinis lizdas ir gali būti jungiami elektros įrenginiai. Apskaitos skydelis yra skirtas elektros rodmenų fiksavimui, o tiesiogiai iš įvadinio apskaitos skydo naudotis elektra nėra galimybės, nes jie yra plombuojami, kad nebūtų pašalinės įtakos skaitiklių rodmenims, o elektra naudojamasi iš statybinio skydelio. Taigi statybinis skydelis buvo sumontuotas buvusio sklypo savininko prašymu, kad jis turėtų galimybę naudotis elektra. Atsakovams įsigijus nekilnojamąjį turtą, jie tapo atsakingi už elektros, tiekiamos jiems priklausantiems nekilnojamiesiems objektams, sunaudojimą.
16. Atsižvelgdama į tai, kas jau anksčiau išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad statybinio skydelio atsakovai nenupirko, pirkimo-pardavimo sutartimi jis atsakovams nebuvo perduotas, todėl jie neatsako už jo priežiūrą. Atsakovai, įsigiję nekilnojamąjį turtą ir esant nenutrūkusiam elektros energijos tiekimui į šį turtą, turėjo pareigą sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį arba pateikti prašymą demontuoti statybinį skydelį, jeigu nekilnojamuoju turtu nesinaudoja tam, kad būtų užkirstas kelias ir galimam neteisėtam elektros energijos naudojimui. Atsakovai, teigiantys, kad nesinaudoja elektros energija per statybinį skydelį, būdami atsakingi turto savininkai, turėjo pareigą pasirūpinti ir tuo, kad šia paslauga galimai neteisėtai nesinaudotų ir kiti asmenys.
17. Apeliantų teigimu aplinkybę, kad elektros energija jie nesinaudojo, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nėra nurodyta, kad į butą yra prijungtas elektros tiekimas, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Teisėjų kolegija nurodo, kad nei Nekilnojamųjų turto registro įstatyme, nei Nekilnojamojo turto registrai nuostatuose nenumatyta, kad Nekilnojamojo turto registro išraše turi būti duomenys apie elektros energijos tiekimą į nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra registruoti nekilnojamojo turto objektus ir daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susijusius juridinius faktus, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartys (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 13 punktas).
18. Apeliantai nurodo ir tai, kad teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. L. taip pat pripažino, kad visų su objektu susijusių elektros tiekimo dokumentų originalų nebuvo perdavęs atsakovams, o teisme liudytoju apklaustas V. L. taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo jam niekada nenurodė, kad yra įrengtas statybinis skydelis, tačiau teismas šių paaiškinimų nevertino apskritai. Teisėjų kolegija, išklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolų garso įrašus, konstatuoja, kad liudytoju apklaustas V. L. paaiškino, kad tarpininkavo atsakovams įsigyjant sklypą, kaip kadastrinių matavimų specialistas, apžiūrėjo atsakovų perkamą nekilnojamąjį turtą ir vertino galimybes turtą arba atstatyti arba statyti naują. Taip pat nurodė, jog nepamena aplinkybių, susijusių su elektros energijos tiekimu į objektą iš statybinio skydelio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių įrodymų nevertino kaip reikšmingų ginčo esmei, nes aplinkybių, susijusių su ieškovės teikiama paslauga atsakovams, jis tiesiog nežino arba nepamena (CPK 185 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog tai, kad trečiasis asmuo A. L., apelianto teigimu, neperdavė visų su elektros tiekimu susijusių dokumentų originalų, nereiškia, kad yra paneigiama norminiuose aktuose bei pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta atsakovų pareiga rūpintis savo turtu ir kreiptis dėl elektros, vandens, šilumos tiekimo ir pan. sutarčių sudarymo ar jų nutraukimo, įrengtų prietaisų demontavimo tam, kad jais neteisėtai nesinaudotų kiti asmenys.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.