- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-13
- Bylos Nr.
- 1A-507-737/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38530-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Laima Šeputienė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- E. S.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos, D. D.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.9.6Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. S. priteista 115,75 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.
Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės D. D. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. S. priteista 1 000 neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios – civilinės ieškovės D. D. naudai. Kitoje dalyje D. D. civilinis ieškinys atmestas.
E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, t. y. dėl to, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 02.40 val., viešoje vietoje – Kaune, (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, įžūliais veiksmais – tyčia iš galvos sudavė nukentėjusiajam D. P. į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po to tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. D. į veido sritį, dėl ko pastarajai nukritus, padarė jai muštinę žaizdą ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, viršutinio kairio 1-o danties vainiko nuskilimą, pakaušio sumušimą bei poodinę kraujosruvą, taip nežymiai sutrikdydamas D. D. sveikatą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. S. gynėjas advokatas Nerijus Strazdas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 15 d. nuosprendį ir E. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis ir nukentėjusieji susitaikė, pasirašė sutaikymo protokolą, kuriuo susitarė, kad E. S. prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiesiems atlygino turtinę ir neturtinę žalą ir jų atsiprašo. Nukentėjusieji sutinka susitaikyti ir susitaiko su E. S. bei neprieštarauja, kad E. S. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas ir nurodo, kad neturi jokių pretenzijų E. S. dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
3.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis E. S. anksčiau jau yra susitaikęs su nukentėjusiuoju, todėl prašoma jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ne BK 38 straipsnio, o BK 40 straipsnio pagrindu.
3.3. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad E. S. dėl teisinių žinių neturėjimo, teismui tinkamai nepateikė savo pozicijos, kad jis dėl savo veiksmų gailisi, pripažįsta, kad tai buvo neapgalvotas poelgis, neketina taip elgtis ateityje ir nėra pavojingas visuomenei. Be to, per vienerius metus nuo nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis pasikeitė, susitaikė su nukentėjusiaisiais. Todėl manoma, kad paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė yra neadekvati padarytai nusikalstamai veikai.
3.4. Nuteistojo mama J. S., neabejodama sūnaus E. S. pasikeitimu į gerąją pusę, sutinka laiduoti šioje baudžiamojoje byloje. Nuteistojo gynėjas neabejoja, kad ir paskirta mažesnė bausmė pasieks tikslą.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis E. S., nors nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pripažino, kad smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo E. S. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama E. S. kaltė ar jo veikos kvalifikavimas, prašoma atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos, J. S. atsakomybėn.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Patikrinusi skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nuosprendį, konstatuoja, kad nuteistojo E. S. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų.
7. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
8. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, būtinos laidavimo instituto taikymui, nustatė, kad E. S. padarė nesunkų, BK 284 straipsnyje numatytą, nusikaltimą, praeityje teistas nebuvo, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies normų kontekste laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 167-168). Be to, nuteistasis apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą, savo kaltę iš esmės pripažino. Nors nuteistasis nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, nes įvykio metu ir pats buvo sumuštas, tačiau patvirtino įvykdęs jam inkriminuojamą veiką, nurodė, kad gailisi dėl jos padarymo. Taip pat apeliacinės instancijos teisme E. S. nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino jiems padarytą žalą. Papildomai į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nukentėjusieji su nuteistuoju E. S. 2024 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė sutaikymo protokolą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad E. S. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pateikti dokumentai patvirtina, kad E. S. atlygino žalą tiek nukentėjusiesiems D. P. ir D. D., tiek Kauno teritorinei ligonių kasai.
9. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas laidavimo instituto taikymą daro negalimą. Nors E. S. praeityje neteistas, tačiau 2021 m. liepos 13 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą. Be to, nagrinėjamu atveju E. S. nusikalstama veika padarė žalą dviejų asmenų sveikatai, nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo neblaivus, kas parodo didesnį nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Aptartos aplinkybės parodo, kad E. S. ne pirmą kartą atlieka smurtinius nusikalstamus veiksmus, todėl įvykdyta veika negali būti laikoma atsitiktine. Priešingai, toks nuteistojo elgesys rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Šią išvadą dar labiau sustiprina tai, kad E. S. naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus trims metams nuo ankstesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, pirmą kartą nuteistąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nebuvo pasiekti bausmės tikslai, nes nuteistasis pakartotinai nusikalto, savo elgesiu parodydamas, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas nuteistajam nėra efektyvus, tad ir šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad E. S. atleidus nuo atsakomybės, nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Be kita ko pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nuteistojo E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) asmenybės brandumo ar gyvenimiškų vertybių nesusiformavimo ir teismas nemano, kad kito asmens priežiūra duotų kokių nors teigiamų rezultatų, tuo labiau, kai siūloma laiduotoja yra jo motina, kuri nuteistąjį užaugino ir išauklėjo, taip ir nesuformuodama teigiamų dorovinių nuostatų, skatinančių jį laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Teisėjų kolegijos vertinimu J. S. įtaka nuteistojo elgesiui nebuvo pakankama užkardant nusikalstamų veikų padarymą, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji galėtų efektyviai įtakoti nuteistojo elgesį ateityje, juolab, kad E. S. jau nuo 14 metų gyvena skyrium nuo motinos. Abejones, kad nuteistojo motina galėtų daryti įtaką jo elgesiui sustiprina tai, kad nuteistasis su ja nėra atviras. Nors nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu J. S. nurodė, kad nežino, ką padarė jos sūnus, žino tik tai, kad kilo kivirčas. Taigi, akivaizdu, kad nuteistojo bendravimas su J. S. klausimais, susijusiais su padarytomis nusikalstamomis veikomis, yra apsunkintas, kas be abejonės užkerta galimybę panaudoti artimus šeimos ryšius nuteistojo asmenybės korekcijai. Aptartų teismo išvadų nepaneigia ir tai, kad J. S. yra nepriekaištingos reputacijos, rūpinasi sūnumi bei padėjo nuteistajam atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
11. Apeliacinės instancijos posėdžio metu nuteistojo gynėjas akcentavo E. S. nuopelnus profesionaliame sporte – (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis yra profesionalus sportininkas, (duomenys neskelbtini) narys. Teisėjų kolegija vertindama nurodytas aplinkybes pažymi, kad nuteistojo nuopelnai sporte nepateisina jo elgesio, nesuderinamo su teisiniais ir moraliniais standartais. Kiekvienas asmuo privalo laikytis įstatymų ir būti atsakingas už savo veiksmus, o išskirtiniai pasiekimai sporte negali tapti nuteistojo teisinės atsakomybės išimtimi. Priešingai, viešasis interesas reikalauja, kad įžymūs sportininkai būtų pavyzdžiu kitiems, kad jų elgesys atitiktų visuomenės lūkesčius, todėl, nepriklausomai nuo individualių sportininko laimėjimų, daryti išvadą, kad jis turi išskirtinę teisinę padėtį vien dėl sportinės sėkmės, būtų neteisinga ir nesuderinama su teisės principais, skatinančiais vienodą visų piliečių atsakomybę.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas negali būti taikomas formaliai. Nagrinėjamu atveju kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją ir būtų proporcinga teisės pažeidimui bei nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybei. Šiuo atveju, įvertinant tiek E. S. padarytą veiką, tiek jo asmenybę, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus nuteistojo atžvilgiu galima užtikrinti tik paskyrus jam bausmę. Pirmos instancijos teismas parinko švelniausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė yra paskirta tinkamai, ji yra proporcinga nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.
13. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus, kad bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu buvo pažeista E. S. teisė į gynybą. Gynėjas nurodo, kad teismas neįvertino to, kad E. S. dėl teisinių žinių neturėjimo, teismui tinkamai nepateikė savo pozicijos. Atmetant šiuos argumentus, pažymėtina, kad dar ikiteisminio tyrimo metu E. S. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Tai, kad jis šią teisę suprato tinkamai ir sąmoningai nusprendė gintis pats, atsispindi 2023 m. gruodžio 1 d. duotuose parodymuose, apie tai, kad jis konsultavosi su advokatu ir nusprendė, kad jo paslaugų jam nereikia (1 t.b.l.189). Pakartotinai teisė turėti gynėją E. S. buvo išaiškinta ir prieš bylos nagrinėjimą teisme. Be to, apeliacinės instancijos teisme E. S. buvo taip pat suteikta teisė duoti parodymus, tad savo poziciją nuteistasis proceso metu galėjo išsakyti ne vieną kartą.
14. Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad E. S. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų laidavimo sąlygų, tad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti šio instituto normų ir nuteistojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl E. S. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 15 d. nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. S. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.