- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-10
- Bylos Nr.
- 2-26-1023/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01119-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- S. D.
- Išvadą teikia
- Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.11Teismo sprendimo nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims
- 3.4.1.3Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumai
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui S. D., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. T. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-4) prašydama nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) gimusi dukra S. T. yra S. D. dukra, o S. D. yra S. T. tėvas; nustatyti S. T. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, kad jis su nepilnamete dukra gali bendrauti ieškovės gyvenamojoje vietoje neribojant laiko; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 150,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki dukros pilnametystės, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei.
Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė su atsakovu bendrauti pradėjo 2005 m. birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Atsakovas nuo susipažinimo ieškovei buvo vienintelis vyras, tačiau atsakovas atsisakė geranoriškai pripažinti tėvystę, užregistruoti gimusią dukrą abiejų tėvų vardu, todėl dukros S. T. gimimo liudijime tėvas nenurodytas. Nepilnametė dukra gyvena su ieškove, kuri vienintelė ją prižiūri, auklėja, teikia materialinį išlaikymą, todėl prašo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nepilnametės dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį yra būtina skirti apie 300 Eur. Didžiausią šios sumos dalį, apie 100 Eur, tenka išleisti dukros maitinimui, 50 Eur aprangai, 40 Eur būsto išlaikymui, 50 Eur vaistams, vitaminams, 20 Eur higienos priemonėms, 30 Eur vaiko ugdymui, 10 Eur laisvalaikiui, todėl iš atsakovo dukros išlaikymui prašo priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Šiuo metu ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje, uždirba iš atsitiktinių darbų, kitų pajamų šaltinio neturi.
Šalies argumentai
Ieškovė R. T. teismo posėdyje nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko pilnai apimtimi, prašo nustatyti, kad atsakovas yra jos vaiko tėvas, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką, priteisti išlaikymą po 150,00 Eur per mėnesį. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad į teismą kreipėsi todėl, kad dukrai nenustatytas bendravimas su tėvu, nes geranoriškai atsakovas to daryti nenori, nepadeda materialiai išlaikyti dukros jau 7 metus. Mergaitei tuoj bus 10 metų, ji eina į trečia klasę, poreikiai didėja. Mergaitė lanko būrelius. Į mokyklą važiuoja viešuoju transportu, nemokamai. Mergaitė nešioja akinius, nustatyta laikina trumparegystė. Žiemos metu serga peršalimo ligomis. Dukra džiaugiasi tėvu, nori bendrauti. Vaikui gimus kartu su atsakovu gyveno apie 3 metus. Vėliau atsirado abejingumas, kad tai ne jo dukra, todėl išsiskyrė, bendravimas su dukra nutrūko. Atsakovas bendrauti su dukra pradėjo, kai ji padavė ieškinį teismui. Atsakovas pabendraut su vaiku atvyko 2 kartus. Atsakovas prisidėjo, kai prieš du mėnesius pirko mergaitei vitaminus akims. Atsakovas nuperka maisto, mergaitė parsiveža maisto, kai grįžta iš jo. Mergaitei perka drabužius, avalynę, išleidžia apie 50 Eur, higienos priemonėm – apie 20 Eur, laisvalaikiui – apie 10 Eur, vaiko ugdymui – apie 30 Eur, maistui daugiau – apie 100 Eur per mėnesį. Ji pati registruota darbo biržoje, intensyviai ieško darbo internetu, per pažįstamus, per darbo biržos tarpininkę, per seniūnijos darbuotojus. Yra vidurinio išsilavinimo, turi konditerės specialybę, tačiau neturi tokio darbo patirties, todėl sunkoka susirasti darbą. Dirba sezoninius darbus, per dieną uždirba apie 20 Eur. Dar dirba pavienius darbus pas ūkininkus. Gavo socialinę pašalpą, dabar gauna po 15 Eur per mėnesį už dukrą iki vaikui sueis 18 metų. Gyvena nuosavame būste, perka malkas. Šildymo sezono metu komunaliniai mokesčiai kainuoja per sezoną apie 200 Eur. Turi internetą, už kurį moka 22 Eur per mėnesį. Vasarą, kai nereikia šildyt išleidžia sezonui apie 100 Eur.
Ieškovės atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiais teismas yra nustatęs, kad vaiko išlaikymui prie mėnesį yra reikalinga viena minimali mėnesinė alga, t. y. 390 Eur, todėl iš atsakovo galima priteisti 180 Eur, tačiau ieškovę pilnai tenkintų 150 Eur suma per mėnesį. Atsakovas su tokia suma nesutinka motyvuodamas tuo, kad jo pajamos yra nedidelės, jis neturi lėšų dukros išlaikymui skirti po 150 Eur, tačiau jis nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos problemų, kad yra neįgalus, todėl darytina prielaida, kad atsakovas gali dirbti ir kitą darbą, gauti didesnes pajamas ir prisidėti prie dukros išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas S. D. (toliau – ir atsakovas) per nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b. l. 21-23), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad ieškovė į bylą nepateikusi jokių objektyvių ir neginčytinų mokslinių įrodymų, ieškinį grindžia subjektyviais apmąstymais apie buvusius atsitiktinius santykius, bendrą gyvenimą bei tariamą tėvystę. Pablogėjus ekonominei situacijai ir praėjus daugiau nei 9 metams nuo vaiko gimdomo ieškovė nutarė sukelti ginčą ir ieškoti vaikui tėvo bei prisiteisti iš jo išlaikymą tuo pagerindama savo turtinę padėtį. Ieškovė neatskleidžia būtiniausių ir protingų vaiko poreikių, nepateikia objektyvių, išsamių ir tinkamų įrodymų apie šalių turtines padėtis. Jeigu remiantis DNR išvadomis būtų pripažintas vaiko tėvu, kritiškai vertintų ir nesutiktų su ieškovės reikalavimu priteisti vaikui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamų išmokų. Tokio dydžio reikalavimas 9 metų vaiko poreikiams patenkinti yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas S. D. teismo posėdyje nurodė, kad iš dalies palaiko savo pateiktame atsiliepime nurodytus argumentus, su ieškiniu iš dalies nesutinka. Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai nurodė, kad susipažinęs su DNR ekspertizės išvadomis sutinka, kad vaikas jo, sutinka su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau nesutinka su 150 Eur dydžio išlaikymo priteisimu iš jo, nurodydamas, kad neturi galimybės mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Vaikui gali mokėti išlaikymą po 80 Eur, daugiau negali mokėti. Jam atvažiuoti pas vaiką kainuoja kelionė, nes iš Jonavos į Prienus susidaro 80 km. Vairuoja taksi. Per mėnesį uždirba 100-150 Eur. Kitų pajamų neturi. Grynosios mėnesinės pajamos nestabilios. Kitokio darbo ieškojo jaunystėje, dabar neturi sveikatos ieškoti kito darbo ir jo ieškoti nebandys, nes nėra sveikatos, turi sveikatos problemų, didelis kraujo spaudimas, problemos su stuburu, tačiau neįgalumo lygis nenustatytas, nors pas daktarus buvo, kurie sakė, kad per jaunas grupei. Jo turimą butą nuomoja draugui, už nuomą draugas suremontavo butą. Už kitą turimą mamos dovanotą butą moka abonentinį mokestį už vandenį, nors jis stovi tuščias, jis gyvena pas sugyventinę. Sodra jam net nedarbingumo nemoka. Kadangi dirba taksi vairuotoju, važiuodavo pro ieškovės namus, pakeliui važiuodamas paskambindavo, kad užsuks, o atvykus į vietą ieškovė jo neįleisdavo, išjungdavo telefoną. Šiuo metu gyvena su sugyventine, jau penktus metus, jos pajamos yra 350 Eur, ji turi neįgalią dukrą, kurią taip pat reikia išlaikyti. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, kitų išlaikytinių neturi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančio gimimo liudijimo nustatyta, kad ieškovė R. T. yra S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina, gimimo liudijime duomenų apie tėvą nenurodyta (b. l. 6). Ieškovė R. T. gyvena kartu su savo nepilnamete dukra S. T. (b. l. 7). Ieškovės ir jos dukros S. T. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). Ieškovės pajamas laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. sudaro 2016 m. vasario mėn. gauta 91,80 Eur socialinė pašalpa, 2016 m. rugpjūčio mėn. gauta 57,00 Eur parama mokinio reikmėms įsigyti (b. l. 10). Ieškovė registruota darbo biržoje (b. l. 11), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi (b. l. 12, 13). Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/16 dalį pastato – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 60 - 64). Taip pat atsakovas turi savo vardu įregistravęs 2 transporto priemones (b. l. 65). Iš 2015 metų Metinės pajamų deklaracijos matyti, kad atsakovas minėtais metais vykdė individualią veiklą, turėjo 800 Eur pajamų (b. l. 65, 66). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016 m. lapkričio 25 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaiko S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas S. D. su 99,99999999994 proc. tikimybe (b. l. 47-50).
Dėl tėvystės nustatymo
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamas. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Tėvystės nustatymo pagrindas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.148 str. 1 d. nuostatas, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro. Nagrinėjamu bylos atveju ekspertizė teismo nutartimi buvo paskirta. Iš teisme gauto Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2016 m. lapkričio 25 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaiko S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas S. D. su 99,99999999994 proc. tikimybe (b. l. 47-50). Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis yra vaiko S. T. tėvas, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, nustatant, kad S. D. yra S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nepilnametė S. T. gyvena tik su ieškove, savo motina R. T., kuri visapusiškai rūpinasi dukterimi, suteikia jai geras gyvenimo sąlygas pagal savo pačios galimybes. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Esant nustatytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, atsižvelgiant į tai, kad vaikas, nuo pat gimimo gyvena su motina, jų tarpusavio emocinis ryšys neabejotinai yra stiprus, jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų apie ieškovės sugebėjimą rūpintis dukra nėra, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismo sprendimu nepilnametės S. T. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove R. T. (CK 3.174 straipsnis).
Šalys informuojamos, jog vadovaujantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, pasikeitus aplinkybėms, ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali pareikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pažymėtina, kad tokio nepilnamečio vaiko ir su juo kartu negyvenančio tėvo bendravimo tikslas - tai betarpiškas dalyvavimas auklėjant vaiką, o ne tik trumpalaikis ar epizodiškas pasimatymas su juo. Kai tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, šią tvarką nustato teismas (CK 3.175 str.). Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, bei kad nepilnamečio vaiko bendravimas su atsakovu kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, vaiko amžių, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra S. T. tvarka atitinka vaiko interesus, nenustatyta, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaiku tvarką, bus daroma vaikui socialinė, psichologinė žala ar kels jam neigiamus emocinius išgyvenimus, todėl nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra S. T. tvarka.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). CK 3.155 str. įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 str.). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.
Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, turi turtinių įsipareigojimų, arba gauna minimalias pajamas pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. G. B. , bylos Nr. 3K-3-534/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M., A. P. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-529/2014).
Ieškovė nurodė, jog vaikui išlaikyti reikia 300 Eur, kurių pusę turėtų skirti atsakovas. Vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Dėl vaiko augimo būtina dažnai pirkti ir drabužius bei batus. Neabejotinai reikalingos ir vaiko lavinimo ir ugdymo priemonės: knygos, rašymo ir piešimo priemonės, amžių atitinkantys žaislai ir pan. Ieškovė vaikui užtikrina ir gyvenamąjį plotą, kuriame kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos (b. l. 28 - 29). Ieškovės nurodytos 300,00 Eur išlaidos per mėnesį vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, lankomus papildomus būrelius, yra pakankamos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti ir yra protingos. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis vaikas turi ir specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata, kadangi mergaitė turi regėjimo problemų, jai nuolat reikia nešioti akinius, juos keisti (b. l. 28 - 29, 70 - 71).
Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Ieškovė nuosavybės teise privalomo registruoti turto – nei nekilnojamojo turto nei kilnojamojo turto – neturi (b. l. 12, 13), nedirba, registruota darbo biržoje (b. l. 11), kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje jos dabartinės pajamos yra iš sezoninių, atsitiktinių pavienių darbų bei 15 Eur mėnesinė išmoka vaikui iki jam sueis 18 metų, laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ieškovė gavo viso 148,80 Eur socialinių išmokų (b. l. 10). Tuo tarpu, atsakovas kaip matyti iš bylos duomenų, turi nekilnojamojo turto ir privalomai registruotino kilnojamojo turto (b. l. 60 - 65). Atsakovas asmenine nuosavybės teise valdo 2 butus su rūsiais, vienam iš butų priklauso ir ūkinio pastato dalis (b. l. 60 - 64). Be to atsakovui priklauso dvi transporto priemonės (b. l. 65). Atsakovas kaip matyti iš metinės pajamų deklaracijos ir jo paaiškinimų teismo posėdyje yra dirbantis, vykdo individualią veiklą – teikia taksi paslaugas (b. l. 66 - 67). Atsakovas nepateikė duomenų, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą, priešingai, teismo posėdžio metu išreiškė kategorišką poziciją, jog kitokio darbo ieškojo jaunystėje, dabar neturi sveikatos ieškoti kito darbo ir jo ieškoti nebandys, nes nėra sveikatos. Sveikatos sutrikimus pagrindžiančių duomenų atsakovas nepateikė, nurodydamas, kad neįgalumas nenustatytas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į šias nuostatas, teismas kritiškai vertina atsakovo rodomas metinėje pajamų deklaracijoje darbines individualios veiklos pajamas, kadangi kaip nustatyta iš pačio atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje, atsakovas yra taksi vairuotojas, jis patenkintas savo darbu, neketina jo keisti, pats nurodė, kad uždirba nuo 100 iki 150 Eur per mėnesį, tačiau iš šių pajamų sugeba išlaikyti du gyvenamuosius būstus, dvi transporto priemones, gali nuvažiuoti su dukra į baseiną, mėgsta važiuoti žvejoti ir pan. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis lyginant su ieškove yra ženkliai geresnė, todėl jis privalėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems. Konstatuotina, kad atsižvelgiant tiek į subjektyvius veiksnius (atsakovas užsiima individualia veikla ilgą laiką, priemonių ieškant geriau apmokamo darbo nesiima, priešingų duomenų teismui nepateikė), tiek į objektyvius (jauno darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus ir netekto darbingumo laipsnį nėra) atsakovas ne tik kad gali, bet ir privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą ir jo būtinų poreikių patenkinimą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Be to, pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, siekti išsilavinimo, realizuoti turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo perkelti didesnės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos vien tik ieškovei, su kuria vaikas faktiškai ir gyvena, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius poreikius, tai, jog šalys neturi kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų, priešingų duomenų byloje nepateikta, atsižvelgiant į šiuo metu kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).
Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Spendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 15 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 14).
Patenkinus ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo, iš atsakovo priteistinas 41 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 54 Eur (150 Eur x 12 mėn x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo priteistina 95 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą bei 6,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (b. l. 1) (CPK 80, 88, 93, 96 straipsniai). Patenkintus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 115,80 Eur (b. l. 38) (CPK 96, 99 straipsniai).
Kadangi atsakovas už paskirtą DNR ekspertizę sumokėjo 350 Eur, tačiau už atliktą ekspertizę buvo išrašyta sąskaita- faktūra 330 Eur sumai, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, protingumo, teisingumo principais, atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos grąžintina permokėta 20 Eur suma (b. l. 41-42, 44a, CPK 88, 90 straipsniai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra, o jis –S. T. tėvas.
Nustatyti S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. T., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: su nepilnamečiu vaiku S. T. atsakovas S. D. bendrauja ieškovės R. T. gyvenamojoje vietoje neribojant laiko.
Priteisti iš atsakovo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai S. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2016 m. rugsėjo 13 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečiui vaikui S. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, jos motinai R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodiniais mokėjimais priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 80 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo S. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio bei 6,62 Eur (šešis eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.