Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas dėl pareiškėjo R. A. L. atstovo advokato padėjėjo R. B. pateikto skundo priėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

– atnaujinti praleistą terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumokėjimo paduoti;

– priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, 1 834,48 Eur neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, sumažintą pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį už laikotarpį nuo 2010 sausio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.;

– priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas prašo atnaujinti specialųjį 3 metų terminą skundui dėl nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pareiškėjui sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti.

Sprendžiant dėl specialaus 3 metų termino atnaujinimo, paminėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 34 straipsnį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (1 dalis); prašyme atnaujinti terminą pareiškėjas turi nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus (2 dalis).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010). Pagal LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo taikytinas 3 metų procesinis terminas, skaičiuotinas nuo tada, kai asmuo sužinojo ar/ir turėjo sužinoti apie pirmąją nepriemoką. Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, sudarančios kliūtis asmeniui laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, nepriklauso nuo asmens valios (pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.); sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, be to, pažymėtina, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2013-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2085/2013).

Pagal naujausią LVAT praktiką (2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014), išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes. Tokiais atvejais vertintina tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 metų vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 metų kovo mėnesį ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, darytina išvada, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir 2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo. Vertintina, jog paminėtos priežastys, sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui.

Prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, priteisimo, pareiškėjas paaiškina, kad turėjo teisėtą lūkestį, kad neišmokėtos pensijos grąžinimo mechanizmas bus nustatytas greitai ir kad Vyriausybė šią savo pareigą vykdys. Be to, atsakovė, sumažindama pensijos dydį ir išmokėdama sumažintą pensiją, pareiškėjui esą nepaaiškino, per kokį terminą jis galėjo (turėjo) skųstis dėl dalies sumažintos pensijos neišmokėjimo. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme kreipimosi į teismą terminai taip pat nėra nustatyti, o aplinkybė, kad pareiškėjas savo teises į valstybinės pensijos nepriemoką turi ginti per 3 metų terminą, paaiškėjo tik LVAT priėmus 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013. Pareiškėjo teigimu, savo teises ginti jis ėmėsi per protingą terminą, terminą skundui paduoti praleido dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, o teisinis neaiškumas sąlygojo tai, kad pareiškėjas galėjo sąžiningai klysti dėl kreipimosi į teismą terminų ir tvarkos.

Pagal pareiškėjo pateiktus kartu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2014-03-10 raštu Nr. 12-01-417 „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ duomenis pareigūnų ir karių valstybinė pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, pareiškėjui buvo mažinama nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31. Laikinojo įstatymo (2009-12-09 redakcija) 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 redakcija) Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas iki 2012-12-31. Apie savo pažeistas teises dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau, kaip 2010 m. vasario mėnesį, gavęs pirmą sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už 2010 m. sausio mėnesį. Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2012-01-01, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėnesį, gavęs pirmą sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už 2012 m. sausio mėnesį.

Į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2015-05-22, t. y. tiek praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio, tiek praleidęs 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio, todėl pareiškėjo kreipimasis į teismą tuo labiau vertintinas kaip jo neatsakingas ir protingo laiko tarpo neatitinkantis delsimas kreiptis dėl savo galbūt pažeistų subjektinių teisių gynimo į teismą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių, jo teigimu, jis praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl specialaus 3 metų termino skundui paduoti atnaujinimo, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, netenkintinas.

3. Pareiškėjas, inter alia, prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmeta pareiškėjo prašymą šį terminą atnaujinti.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad, netenkinus prašymo dėl specialaus 3 metų termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo priimti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, susidariusios nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, priteisimo. Šią skundo dalį atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (kai teismas atmeta pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 105–106 straipsniais, 149 straipsniu, teisėjas

nutaria:

1. Netenkinti pareiškėjo R. A. L. atstovo advokato padėjėjo R. B. pateikto prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl prašymo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

2. Atsisakyti priimti skundo dalį dėl prašymo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

3. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjo R. A. L. atstovui advokato padėjėjui R. B.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.