Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. L. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2015-08-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-994-502/2015 konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skundui dėl laikotarpiu nuo 2010 sausio mėnesio iki 2012-12-31 Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažintos valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti ir nėra teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2015-08-24 nutartimi priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: valstybinė pensija pareiškėjui paskirta nuo 2003-12-01; pareiškėjas KAM pateikė 2013-04-03 prašymą (reg. data 2013-04-08, Nr. l-54), kuriuo prašė išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką; KAM 2013-05-02 sprendime Nr. 12-01-768 nurodė, kad išmokėti pensijos nepriemoką galės tada, kai bus priimti sumažintų pensijų kompensavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai; KAM 2014-03-10 sprendime Nr. 12-01-417 pareiškėjui nurodė, kad valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjui klausimo pakartotinai nebenagrinės; kartu su sprendimu Nr. 12-01-417 KAM pateikė Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo R. A. L. 2010-2013 metų suvestinius duomenis, iš kurių matyti, kad pareiškėjui, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėta 1 583,52 Lt (458,62 Eur) dydžio valstybinės pensijos dalis (šis dydis apskaičiuojamas iš 2 stulpelyje nurodyto pensijos dydžio, kurį pareiškėjui turėjo išmokėti KAM nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31, t. y. 10 343,16 Lt, atėmus 3 stulpelyje nurodytą pensijos dydį, kuris pareiškėjui šiuo laikotarpiu perskaičiuotas pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, t. y. 8 759,64 Lt). Analogiški duomenys pateikti Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo Personalo ir administravimo valdybos 2015-08-26 pažymoje Nr. PAS-502.

2. Ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į 1 583,52 Lt (458,62 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.

3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas mažinimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31. Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja inter alia šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013-12-31“.

Taigi pareiškėjo reikalavimo priteisti jam nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumu.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas, be kita ko, ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92), o 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, buvo vertinamas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012–2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jo prašymas priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.