- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-1061-823/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16113-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Nimetus“
- Ieškovas
- UAB „Saturnitas“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Nimetus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Saturnitas“ ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Saturnitas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 65 410,81 Lt skolos, 1 733,39 Lt palūkanų, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas dalies savo reikalavimo atsisakė, galutinai prašė priteisti iš atsakovo 52 258,60 Lt skolos, 1 385,26 Lt palūkanų, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. birželio 18 d. UAB „Nimetus“ ir UAB „Saturnitas“ sudarė Rangos sutartį Nr. 20120618 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovas pavedė ieškovui atlikti savaime išlyginamojo mišinio liejimo darbus, PVC grindų dangos „Novoflor Extra“ paklojimo, priklijavimo ir siūlų suvirinimo darbus, taip pat užlenkti PVC grindjuostes bei PVC sienų dangos „Modul“ klijavimą, suvirinant siūles objekte Skaudvilės ligoninė. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad ieškovas įsipareigoja supažindinti atsakovą su galiojančiu kainininku ir preliminaria sąmata Nr. 120618A, kuri yra neatskiriama Sutarties dalis. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 15 000 Lt avansą per 30 dienų nuo Sutarties pasirašymo datos, o už atliktus darbus įsipareigojo sumokėti per 30 dienų pagal pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą su darbų atlikimo aktu, perskaičiuojant faktiškai atliktų darbų kiekius. Vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovas atliko Sutartyje numatytus darbus bei atsakovui 2012 m. spalio 17 d. įteikė Darbų atlikimo aktą Nr. 121017 ir pasirašytinai PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SAT07988 50 565,05 Lt sumai. 2012 m. lapkričio 8 d., užbaigęs likusius Sutartimi pavestus darbus, ieškovas išrašė atsakovui Darbų atlikimo aktą Nr. 121108 ir PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SAT07994 25 410,81 Lt sumai, kuriuos ieškovas įteikė atsakovo Kauno padaliniui, esančiam (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas nesitikėjo, kad su atsakovu teks bylinėtis teismuose, įteikimą patvirtinančio dokumento iš darbuotojų nepareikalavo. 2013 m. vasario 18 d. ieškovas, suprasdamas, jog su atsakovu teks bylinėtis dėl skolos apmokėjimo teismuose, išsiuntė registruota siunta 2012 m. lapkričio 8 d. Darbų atlikimo aktą ir PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SAT07994. Siunta buvo įteikta atsakovui tinkamai 2013 m. vasario 20 d., jokių pretenzijų iš atsakovo ieškovas iki 2013 m. balandžio 12 d. nėra gavęs. Ieškovui pateikus atsakovui pretenziją dėl neatsiskaitymo, atsakovas nesutiko su 65 410,81 Lt skolos dalimi. 10 565,05 Lt skolos dalį atsakovas sumokėjo 2013 m. balandžio 13 d.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad yra sumokėjęs UAB „Saturnitas“ ir UAB „Benart projektai“ už UAB „Saturnitas“ iš viso 50 565,05 Lt. Iš šios sumos 21 129,78 Lt buvo skirti padengti (apmokėti) būtent 2012 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SAT07988, išrašytą Darbų atlikimo akto Nr. 121017 pagrindu. Atsakovas pažymėjo, kad neginčija to, jog liko skolingas UAB „Saturnitas“ pagal minėtą PVM sąskaitą - faktūrą 29 435,27 Lt, kuriuos ketina sumokėti, jeigu artimiausiu metu nepavyks geruoju išspręsti ginčų, kilusių tarp UAB „Nimetus“ iš vienos pusės, ir UAB „Saturnitas“ bei UAB „Benart projektai“ iš kitos pusės. UAB „Saturnitas“ nėra perdavęs UAB „Nimetus“, o ši nėra priėmusi darbų rezultato pagal Darbų atlikimo aktą Nr. 121108, nes jame nėra pasirašęs UAB „Nimetus“ įgaliotas atstovas, aktas nėra patvirtintas ir įmonės antspaudu. Prieš atlikdamas Darbų atlikimo akte Nr. 121108 užaktuotus darbus, UAB „Saturnitas“ apie jų reikalingumą (būtinumą) iš anksto nepranešė UAB „Nimetus“, be to, tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl jų atlikimo, darbai buvo atliekami, jeigu buvo atliekami, UAB „Nimetus“ to nežinant ir be jos sutikimo. Dėl minėtų aplinkybių UAB „Nimetus“ nekyla prievolė sumokėti 25 410,81 Lt už tokius darbus, nes Sutartimi sulygtos darbų kainos padidėjimo riziką prisiėmė UAB „Saturnitas“. UAB „Nimetus“ prievolė sumokėti nurodytos sumas pagal 2012 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAT07994 nekyla dar ir dėl tos priežasties, kad nesama Darbų atlikimo aktu Nr. 121108 užaktuotų darbų rezultato perdavimo - priėmimo arba vienašalio perdavimo juridinio fakto.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu priėmė ieškovo UAB „Saturnitas“ atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 13 152,21 Lt skolos ir 348,13 Lt palūkanų priteisimo, civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Saturnitas“ ieškinį atsakovui UAB „Nimetus“ dalyje dėl 13 152,21 Lt skolos ir 348,13 Lt palūkanų priteisimo nutraukė; ieškovo UAB „Saturnitas“ ieškinį atsakovui UAB „Nimetus“ tenkino – priteisė iš atsakovo UAB „Nimetus“ 52 258,60 Lt skolos, 1 385,26 Lt palūkanų, 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7 949 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovui UAB „Saturnitas“ 304 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad kad šalys 2011 m. birželio 18 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 120618, pagal kurią ieškovas UAB „Saturnitas“ įsipareigojo Skaudvilės ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikti šiuos darbus: savaime išlyginamojo mišinio liejimas, grindų dangos „Novoflor Extra“ klojimas, klijavimas, siūlių suvirinimas, PVC grindjuostės užlenkimas, taip pat PVC sienų dangos „Modul“ klijavimas suvirinant siūles, o atsakovas UAB „Nimetus“ įsipareigojo sumokėti 15 000 Lt avansą per 30 dienų pagal pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą su darbų atlikimo aktu, faktiškai perskaičiuojant atliktų darbų kiekius. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. SAT07988, kuri išrašyta pagal 2012 m. spalio 17 d. Darbų atlikimo aktą Nr. 121017, ir Nr. SAT07994, kuri išrašyta pagal 2012 m. lapkričio 8 d. Darbų atlikimo aktą Nr. 121108. Atsakovas nurodė, kad darbai pagal 2012 m. spalio 17 d. Darbų atlikimo aktą Nr. 121017 priimti, tačiau teisme nepaaiškino, kodėl už juos neatsiskaityta. Atsakovas ginčijo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. SAT07994, pagal 2012 m. lapkričio 8 d. Darbų atlikimo aktą Nr. 121108, pagrįstumą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ginčijo anksčiau neginčijamas aplinkybes, nurodydamas, kad dalį darbų atliko atsakovo darbuotojai, todėl ieškovas negali gauti iš jo apmokėjimo už šiuos darbus bei prašė į teismo posėdį kviesti liudytojais ieškovo ir atsakovo darbuotojus, kurie dirbo šiame objekte. Teismas šio prašymo netenkino, kadangi šis prašymas užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes byloje vyko 5 teismo posėdžiai ir anksčiau tokio prašymo nebuvo pareikšta. Atlikus ekspertizę byloje nustatyta, kad ieškovas faktiškai atliko ieškinyje nurodytus darbus, dalies reikalavimo ieškovas atsisakė remiantis ekspertizės išvadomis.
Teismas nurodė, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovas vienašališkai pridavė atliktus darbus atsakovui, ieškovas faktiškai nurodytus darbus Darbų atlikimo akte Nr. 121108 atliko, tai patvirtina ekspertizės aktas, išskyrus tuos kurių apmokėjimo bylos nagrinėjimo metu atsisakė. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šalių valią, o byloje nustatyta, kad tik ieškovas visoje ligoninėje turėjo atlikti darbus nurodytus Rangos sutartyje pagal preliminarią sąmatą, t.y. galimai keistiną. Ieškovas atliko remontą veikiančioje ligoninėje, atlikti darbus kuo greičiau buvo raginamas atsakovo, apmokėjimą už preliminarioje sąmatoje nenurodytus darbus žodžiu jam garantavo atsakovo darbuotojas G. V.. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys yra tenkintinas.
Teismas nurodė, kad tarp šalių, kurios laikytinos ūkio subjektais, sudaryta 2011 m. birželio 18 d. Rangos sutartis Nr. 120618 yra komercinis sandoris, todėl yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, priteisti iš atsakovo ieškovui 1 385,26 Lt palūkanų ir 7,51 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Nimetus“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovui UAB „Nimetus“ iš ieškovo UAB „Saturnitas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl esminę reikšmę turinčios ginčo aplinkybės – kokioje apimtyje UAB „Nimetus“ yra neatsiskaičiusi su UAB „Saturnitas“ pagal Darbų atlikimo aktą Nr. 121017 ir jo pagrindu 2012 m. spalio 17 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą SAT07988. Teismas nenurodė, kokiais faktiniais duomenimis remiantis nustatyta, kad UAB „Nimetus“ yra skolinga ir, jeigu yra, tai, kiek yra skolinga. Skundžiamame sprendime nepateikta jokių teismo argumentų ir motyvų dėl šalių ginčo dalies, kurios dalykas yra atsiskaitymas būtent pagal 2012 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą - faktūrą SAT07988. Pirminiu ieškiniu UAB „Saturnitas“ reikalavo priteisti iš UAB „Nimetus“ 65 410,81 Lt skolą, kurią kildino iš 2012 m. spalio 17 d. PVM sąskaitos - faktūros SAT07988 ir 2012 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitos - faktūros SAT07994. Proceso eigoje UAB „Saturnitas“ atsisakė ieškinio reikalavimo dalies dėl 13 152,21 Lt priteisimo, dėl ko reikalavimas sumažėjo iki 52 258,60 Lt, todėl galima spręsti, kad galutiniu ieškiniu UAB „Saturnitas“ laikė, kad UAB „Nimetus“ pagal 2012 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą - faktūrą SAT07988 yra skolinga 26 847,79 Lt, o pagal 2012 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą SAT07994 – 25 410,81 Lt. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaringų ginčo aplinkybių nesiaiškino, jų neanalizavo, jos liko byloje nenustatytos. Pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti byloje esančius įrodymus, patvirtinančius šalių vykdytus tarpusavio atsiskaitymus, tačiau teismas visiškai nepagrįstai netyrė ir nevertino nei UAB „Nimetus“ į bylą pateiktų vietinio mokėjimo nurodymų, nei UAB „Saturnitas“ į bylą pateiktų buhalterinių suvestinių, todėl byloje liko neatskleista (nenustatyta), kokiais mokėjimais ir kokia apimtimi buvo padengta UAB „Nimetus“ skola pagal 2012 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SAT07988.
2) UAB „Nimetus“ sumokėjo UAB „Saturnitas“ ir UAB „Benart projektai“ už UAB „Saturnitas“ iš viso 50 565,05 Lt, todėl UAB „Nimetus“ visiškai ir tinkamai atsiskaitė pagal 2012 m. rugpjūčio 24 d. tarpusavio skolų perėmimo aktą ir iš dalies atsiskaitė pagal 2012 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SAT07988, išrašytą Darbų atlikimo akto Nr. 121017 pagrindu. Minėtos PVM sąskaitos - faktūros dengimui iš sumokėtų 50 565,05 Lt buvo paskirti 21 129,78 Lt, todėl UAB „Nimetus“ iki teisminio ginčo pradžios buvo skolinga UAB „Saturnitas“ 29 435,27 Lt, tačiau proceso eigoje UAB „Saturnitas“ atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 13 152,21 Lt. Tai reiškia, kad prieš tai nurodytos likusios skolos dalies dengimui UAB „Saturnitas“ tikėtinai paskyrė atitinkamus dar anksčiau UAB „Nimetus“ atliktus mokėjimus, todėl skola sumažėjo iki 16 283,06 Lt.
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti apklausti byloje liudytojais bendrovės darbuotojus. Darbų atlikimo akte Nr. 121017 nurodytai vien tik darbo (be medžiagų) atlikimo kainai esant 22 773,65 Lt su PVM, o UAB „Nimetus“ skolai paskutiniais paskaičiavimais buvus 16 283,06 Lt, byloje privalėjo būti nustatyta, ar UAB „Nimetus“ darbuotojų jėgomis atliktų (bet UAB „Saturnitas“ užaktuotų) darbų vertė neviršija skolos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiėmė nustatyti šios esminę reikšmę turinčios ginčo aplinkybės.
4) UAB „Saturnitas“ sudarius, o UAB „Nimetus“ patvirtinus sąmatą, tokiu būdu buvo suderinta darbų kaina pagal Sutartį, iš viso – 50 565,05 Lt. Sąmatoje nurodytus 50 565,05 Lt vertės darbus UAB „Saturnitas“ atliko 2012 m. spalio mėnesį ir Darbų atlikimo aktu Nr. 121017 perdavė UAB „Nimetus“, o šis juos priėmė. Darbų atlikimo akte Nr. 121017 nurodyti medžiagų kiekiai ir darbų apimtys visiškai atitiko nurodytus sąmatoje. UAB „Nimetus“ laikė, kad 2012 m. spalio 17 d. UAB „Saturnitas“ galutinai užbaigė Skaudvilės ligoninėje pagal sutartį vykdytus darbus ir tokiu būdu visiškai bei tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Apie jokius kitus, t. y. sąmatoje nenurodytus, darbus, vykdytus laikotarpyje nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d., UAB „Saturnitas“ niekada neinformavo ir dėl jų atlikimo nesitarė su UAB „Nimetus“. Kadangi Sutartimi šalys susitarė dėl darbų atlikimo už 50 565,05 Lt kainą, Sutarties nekeitė, dėl jokių naujų ar papildomų darbų atlikimo atskirai nesitarė, tai UAB „Nimetus“ visiškai pagrįstai ir teisėtai atsisakė sumokėti UAB „Saturnitas“ 25 410,81 Lt pagal 2012 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAT07994, išrašytą Darbų atlikimo akto Nr. 121108 pagrindu. Vien tik ta skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybė, kad UAB „Saturnitas“ atliko ir vienašališkai perdavė UAB „Nimetus“ paminėtame darbų atlikimo akte užaktuotus darbus automatiškai nesukūrė ir negalėjo sukurti UAB Nimetus“ prievolės sumokėti už juos 25 410,81 Lt, kadangi tam pirmiausia turėjo egzistuoti ir byloje privalėjo būti nustatytas teisinis pagrindas – šalių susitarimas dėl naujų ar papildomais laikytinų darbų atlikimo už atitinkamą kainą. Tokio susitarimo buvimo nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl teismas, tenkindamas ieškinį aptariamoje dalyje, pažeidė Lietuvos Respublikso civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad UAB „Nimetus“ turi prievolę sumokėti UAB „Saturnitas“ 25 410,81 Lt kainą už tokius darbus, nes sutartimi sulygtos darbų kainos padidėjimo naštą UAB „Saturnitas“ prisiėmė savo paties rizika. Priešingą išvadą padaręs teismas pažeidė CK 6.653 straipsnio 4 dalį.
5) Vien tik iš byloje atliktos teismo ekspertizės akto Nr. 14-17 matyti, kad Skaudvilės ligoninėje ne vien tik UAB „Saturnitas“ turėjo atlikti ir faktiškai atlikinėjo Sutartyje nurodytos rūšies darbus. Be to, dalyje kitų Skaudvilės ligoninės patalpų darbus faktiškai atliko ne UAB „Saturnitas“, bet UAB „Nimetus“ darbuotojai, nors ir panaudodami sutartyje nurodytas ir darbams atlikti UAB „Saturnitas“ patiektas medžiagas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai nesiaiškino šios aplinkybės ir užkirto kelią UAB „Nimetus“ ją įrodyti, atmesdamas prašymą iškviesti apklausti liudytojais UAB „Saturnitas“ į bylą pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodytus darbuotojus ir UAB „Nimetus“ darbuotojus.
6) Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad UAB „Nimetus“ ragino UAB „Saturnitas“ kuo greičiau atlikti darbus pagal sutartį, ypač kokius nors kitus, t. y. naujus ar papildomus darbus. Aplinkybė, kad UAB „Nimetus“ darbuotojas G. V. garantavo UAB „Saturnitas“ apmokėjimą už sąmatoje nenurodytus darbus, taip pat neįrodyta jokiais patikimais ir pakankamais įrodymais. Skundžiamame sprendime ši aplinkybė pripažinta nustatyta remiantis vien tik bylos baigtimi suinteresuoto UAB „Saturnitas“ vadovo M. A. paaiškinimais. Paaiškinimus UAB „Saturnitas“ vadovas pateikė tik paskutiniame byloje vykusiame teismo posėdyje, o UAB „Nimetus“, siekdama paneigti tokius paaiškinimus apie aplinkybes, kurios byloje buvo naujos, prašė teismo iškviesti apklausti liudytoju G. V., tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino minėto prašymo. Taip UAB „Nimetus“ buvo nepagrįstai užkirstas kelias pasinaudoti procesine įrodinėjimo teise ir pareiga.
8) Skundžiamame sprendime teisingai pažymima, kad viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos, taip pat, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus, kad konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais bei kad tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose ir specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime pateikė šiuos teisinius argumentus ir motyvus, tačiau jų niekaip nesusiejo su faktine ginčo situacija. Teismas nenustatė nei to, kad UAB „Saturnitas“ kaip rangovas reikalavo perskaičiuoti (padidinti) sutarties kainą, nei, kad šalių rašytiniu susitarimu kaina buvo pakeista.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Saturnitas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo UAB „Nimetus“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo UAB „Nimetus“ ieškovo UAB „Saturnitas“ naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) 2012 m. rugpjūčio 24 d. tarpusavio skolų perėmimo aktu buvo sutarta ne dėl atsiskaitymo pagal 2012 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAT07988 ar pagal 2012 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAT07994, kurios apmokėjimui net dar nebuvo pateiktos, o dėl 29 435,27 Lt skolos sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAT7850 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAT07949, pagal kurias UAB „Nimetus“ buvo skolinga UAB „Saturnitas“, o UAB „Bernart projektai“ UAB „Saturnitas“ buvo skolinga tokią pat pinigų sumą. Buvo sutarta, kad minėtą pinigų sumą UAB „Nimetus“ perves tiesiai į UAB „Benart projektai“ atsiskaitomąją sąskaitą. Dėl kitokių sumų apmokėjimo šiuo aktu tartasi nebuvo, todėl, nepaisant to, kad mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „apmokėjimas už UAB „Saturnitas“, pateikti mokėjimo nurodymai nepagrindžia skolos apmokėjimo pagal 2012 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SAT07988, kaip nurodo atsakovas, išskyrus paskutinį mokėjimo nurodymą, kuriuo 2013 m. balandžio 12 d. į UAB „Saturnitas“ sąskaitą UAB „Nimetus“ pervedė 10 565,05 Lt sumą ir šia suma ieškovas sumažino atsakovo skolą. Šios sumos sumokėjimo ieškovas neginčija.
2) Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad „UAB „Benart projektai“ ir UAB „Saturnitas“ yra susijusios bendrovės, dėl ko abi jos reguliariai prašydavo atlikti ir priimdavo UAB „Nimetus“ mokėjimus viena už kitą. Kaip matyti iš prie atsakovo atsiliepimo į ieškinį pridėtų Juridinių asmenų registro išplėstinių išrašų su istorija, nepaisant to, kad abiejų įmonių direktorius ir akcininkas yra tas pats asmuo bei kad įmonės vykdo panašią veiklą, tačiau UAB „Benart projektai“ ir UAB „Saturnitas“ yra skirtingos įmonės, turinčios atskiras teises ir pareigas. UAB „Nimetus“ ir UAB „Benart projektai“ tarpusavio santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
3) Ieškovo faktiškai atlikties darbams pagrįsti 2014 m. gegužės 5 d. byloje buvo atlikta ekspertizė, kurią atlikus paaiškėjo, kad ieškovas faktiškai atliko ieškinyje nurodytus darbus – objekte įrengė 888 kv.m. PVC grindų dangos, 853,2 kv.m. PVC sienų dangos, didžioji dalis darbų atlikta naudojant ieškovo pateiktus medžiagų pavyzdžius, išskyrus 128,1 kv.m. grindų dangos ir 195,3 kv.m. sienų dangos, kuri neatitiko pateiktų medžiagos pavyzdžių. Atsižvelgdamas į ekspertizės aktą bei į tai, kad nedidelė dalis medžiagų nesutapo su ieškovo pateiktų medžiagų pavyzdžiais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi ir 42 straipsnio 1 dalimi, ieškovas atsisakė dalies reikalavimo, t.y. reikalavimo dalyje dėl 13 152,21 Lt skolos ir atitinkamai 348,13 Lt palūkanų priteisimo, taip sumažindamas ieškinio sumą iki 52 258,60 Lt skolos bei 1 385,26 Lt palūkanų priteisimo.
4) Sutarties sąmata yra preliminari, todėl akivaizdu, kad šalys turėjo numatyti joje numatytų darbų atlikimo kiekių ir atitinkamai apmokėjimo už juos pokyčio galimybę. PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. SAT07994 kainos paskaičiuotos tokiais pat tarifais, kokius šalys nustatė preliminarioje darbų atlikimo sąmatoje Nr. 120618A. Nors dėl sąmatos keitimo ir nebuvo tartasi raštiškai, tačiau su atsakovu ieškovas bendradarbiauja ne pirmus metus ir niekada jokių problemų dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus neiškildavo. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, ieškovas atliko remontą veikiančioje ligoninėje, atlikti darbus kuo greičiau buvo raginamas atsakovo, apmokėjimą už preliminarioje sąmatoje nenurodytus darbus žodžiu jam garantavo atsakovo darbuotojas G. V..
5) Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo iškviesti apklausti byloje liudytojais bendrovių darbuotojus, kadangi šis prašymas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Byloje vyko penki teismo posėdžiai ir anksčiau tokio prašymo pareikšta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo kviesti atsakovo nurodytus liudytojus
CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai įpareigoja proceso šalis rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Pagal CPK 181 straipsnį, teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą.
Pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, atsakovas neginčijo darbų priėmimo – perdavimo ir bendro skolos dydžio pagal PVM sąskaitą – faktūrą Nr. SAT07988. Darbų atlikimo aktas Nr. 121017, kurio pagrindu išrašyta nurodyta sąskaita, yra pasirašytas abiejų ginčo šalių. Savo nesutikimą su ieškovo reikalavimu dėl šios sąskaitos apmokėjimo atsakovas grindė tik tuo, kad pagal ją su ieškovu yra tinkamai atsiskaitęs. Aplinkybę, kad dalis darbų objekte buvo atliekama paties atsakovo darbuotojų, atsakovas nurodė tik byloje vykusio paskutinio teismo posėdžio metu, prašydamas teismo kviesti liudytojus šiai aplinkybei patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad objekte dalį darbų atliko atsakovo darbuotojai, pagal savo pobūdį negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe atsakovui, tačiau apeliantas ir apeliaciniame skunde nepagrindė, kodėl šios aplinkybės teismui buvo nurodytos tik paskutinio teismo posėdžio metu, praėjus metams nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Net siejant šią aplinkybę su byloje atlikta teismo ekspertize, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas po ekspertizės atlikimo buvo atnaujintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuri atsakovo atstovui įteikta 2014 m. gegužės 16 d. Teismo posėdis byloje vyko 2014 m. birželio 4 d., tačiau iki teismo posėdžio pradžios prašymas šaukti liudytojus teismui nebuvo pareikštas. Atsakovas taip pat neužtikrino, kad prašomi šaukti liudytojai atvyktų į 2014 m. birželio 4 d. vykusį teismo posėdį, ketindamas reikšti teismui prašymą dėl liudytojų apklausos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atitinkamas atsakovo prašymas yra pateiktas pavėluotai, jo tenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (nes liudytojų apklausai būtų buvę būtina atidėti teismo posėdį), ir pagrįstai atsisakė jį tenkinti. Tai darydamas pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų nepažeidė. Pagal CPK 178 straipsnį, įrodinėjimo pareiga priklauso proceso šalims. Šalis, netinkamai vykdanti šią procesinę pareigą (pavyzdžiui, pavėluotai pateikdama teismui įrodymus ar prašymus dėl jų rinkimo) prisiima su tuo susijusią procesinę riziką.
Dėl atsiskaitymo pagal 2012 m. spalio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą
Kaip jau minėta, tarp bylos šalių nebuvo ginčo dėl darbų pagal 2012 m. spalio 17 d. Darbų atlikimo aktą Nr. 121017 priėmimo – perdavimo ir atsakovo mokėtinos sumos pagal šio akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SAT07988, t.y. 50 565,05 Lt. Šalys nesutarė dėl to, kiek atsakovas yra ieškovui realiai sumokėjęs pagal nurodytą sąskaitą. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas jam 2013 m. balandžio 12 d. pagal šią sąskaitą pervedė 10 565,05 Lt. Likusios sumos dalies, ieškovo teigimu, atsakovas nėra sumokėjęs, t.y. ieškovo teigimu, atsakovo skola pagal nurodytą sąskaitą yra 40 000 Lt. Atsakovas teigia, kad dalį nurodytos sumos, t.y. 21 129,78 Lt, yra sumokėjęs ieškovo nurodymu UAB „Benart projektai“. 29 435,27 Lt skolos dalies pagal nurodytą sąskaitą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas iš esmės neginčijo, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad, ieškovui pirmosios instancijos teisme atsisakius dalies reikalavimų, skolos dydis turėjo kisti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio – spalio mėn. UAB „Benart projektai“ sumokėjo 40 000 Lt sumą, nurodydamas, kad moka už UAB „Saturnitas“ (b.l. 49-52). Šalių neginčijama, kad 29 435,27 Lt buvo sumokėti pagal trišalį 2012 m. rugpjūčio 24 d. tarpusavio skolų perėmimo aktą, kuriame PVM sąskaita - faktūra Nr. SAT07988 nėra minima (b.l. 60). Tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad likusi sumos dalis UAB „Benart projektai“ buvo sumokėta dengiant dalį skolos ieškovui pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAT07988. Tokia mokėjimo paskirtis nenurodyta į bylą pateiktuose mokėjimo pavedimuose, byloje nėra pateikta jokių šalių susitarimų šiuo klausimu. Be to, kaip pagrįstai nurodo ieškovas, PVM sąskaita- faktūra Nr. SAT07988 išrašyta 2012 m. spalio 17 d., tuo tarpu didžioji dalis mokėjimų UAB „Benart projektai“ atlikti iki nurodytos datos. 2012 m. spalio 17 d., t.y. PVM sąskaitos - faktūros Nr. SAT07988 išrašymo dieną, atsakovas UAB „Benart projektai“ sumokėjo 5 000 Lt sumą. Taigi, atsakovo teiginiai, kad su ieškovu pagal pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SAT07988 iš dalies atsiskaityta sumokant 10 564,73 Lt skolos dalį pagal šią sąskaitą UAB „Benart projektai“, byloje neįrodyta.
Apeliantas taip pat nurodo, kad, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, likusi skolos pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SAT07988 dalis – 29 435,27 Lt, turėjo sumažėti iki 16 283,06 Lt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo apelianto vertinimu nesutinka. Ieškovas reikalavimą šioje byloje pareiškė pagal dvi PVM sąskaitas-faktūras - Nr. SAT 07988 (40 000 Lt sumai, atsižvelgiant į atsakovo atliktą 10 565,05 Lt mokėjimą) ir Nr. SAT 07994 (25 410,81 Lt sumai). Ieškovui pirmosios instancijos teisme atsisakius dalies reikalavimų, bendra ieškovo reikalaujama skola pagal abi sąskaitas (neskaitant palūkanų) sudarė 52 258,60 Lt. Kaip jau minėta, darbų priėmimo – perdavimo fakto pagal pirmąją nurodytą sąskaitą šalys byloje neginčijo, taigi ginčo dėl nurodytų darbų atlikimo fakto ir kiekio, o tuo pačiu ir jų kainos, byloje nebuvo. Ginčas dėl atliktų darbų fakto atsakovo buvo keliamas dėl 2012 m. lapkričio 8 d. Darbų atlikimo akto Nr. 121108 ir jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos – faktūros Nr. SAT 07994. Likusioji skolos dalis – 12 258,60 Lt, atsižvelgiant į dalies ieškovo reikalavimų atsisakymą, sietina būtent su PVM sąskaita faktūra Nr. SAT 07994, išrašyta vienašalio darbų priėmimo – perdavimo akto pagrindu. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, nenustatė ir neištyrė esminių bylos aplinkybių, susijusių su atsakovo skola pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. SAT 07988. Atsakovo skola pagal nurodytą sąskaitą (neskaitant palūkanų), kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, sudaro 40 000 Lt. Nesant ginčo dėl darbų pagal šią sąskaitą priėmimo, ieškovo ieškinys šioje dalyje pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai tenkintas.
Dėl atsiskaitymo pagal 2012 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitą-faktūrą
Savo prievolę atsiskaityti pagal nurodytą sąskaitą atsakovas ginčijo remdamasis tuo, kad nurodyti darbai nebuvo atlikti, nebuvo atsakovo priimti, ir šalys dėl jų atlikimo nebuvo susitarusios.
Byloje paskyrus teismo ekspertizę nustatyta, kad objekte yra įrengta 888 kv.m. PVC grindų dangos, iš jos 759,9 kv.m. panaudojant ieškovo pateiktus medžiagų pavyzdžius. Objekte taip pat įrengta 853,2 kv.m. PVC sienų dangos, iš jos 657,9 kv.m. panaudojant ieškovo pateiktus medžiagų pavyzdžius. Eksperto išvadoje taip pat pažymima, kad preliminarioje sąmatoje (kurią atitinka darbų atlikimo aktas Nr. 121017) numatyta įrengti PVC grindų dangą 460 kv.m. ploto patalpose. Vieno kvadratinio metro PVC grindų įrengimo kaina su medžiagomis ir darbais – 72,10 Lt. Preliminarioje sąmatoje PVC danga numatyta aptaisyti 420 kv.m. sienų plotą, įrengimo kaina su medžiagomis ir darbais – 41,43 Lt/kv.m.
Byloje nustatyta, kad ieškovas darbus objekte atliko pagal keturis darbų atlikimo aktus (b.l. 86-93), dėl pirmųjų dviejų ginčo šioje byloje nekilo. Pagal ieškovo į bylą pateiktą palyginamąjį darbų atlikimo aktą, sudarytą atsižvelgiant į eksperto išvadą, ieškovas į darbų atlikimo aktus įtraukė darbų už sumą, 1 296,90 Lt viršijančią eksperto nustatytų atliktų darbų vertę (b.l. 154). Šios reikalavimo dalies ieškovas pirmosios instancijos teisme atsisakė. Eksperto išvadų atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neginčija, taigi darbų, už kuriuos prašoma sumokėti, atlikimo faktas byloje nustatytas. Aplinkybė, kad šiuos darbus būtų atlikęs kas nors kitas, o ne ieškovas, byloje neįrodyta. Kolegija jau pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą dėl liudytojų apklausos šiuo klausimu pagrįstumo. Papildomai pažymėtina, kad pagal į bylą pateiktus duomenis ieškovas buvo vienintelis ginčo sienų ir grindų dangos platintojas Lietuvoje ginčo laikotarpiu (b.l. 95). Apelianto teiginiai, kad ieškovas nurodytas medžiagas būtų teikęs atsakovo darbuotojams, jokiais įrodymais nepatvirtinti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog užsakovo pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi, pagal byloje surinktus įrodymus nustatęs, kad ieškovas realiai atliko darbus, už kuriuos prašoma sumokėti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino ir šioje dalyje.
Apeliantas taip pat remiasi CK 6.2 straipsniu ir CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, teigdamas, kad ieškovas niekada nereikalavo perskaičiuoti (padidinti) Sutarties kainą, ir kad šiuo klausimu nebuvo jokio rašytinio šalių susitarimo. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju ginčas tarp šalių kilęs ne dėl Sutarties kainos padidinimo, o dėl papildomų darbų atlikimo, kadangi Darbų atlikimo akte Nr. 1211108 kainos nurodomos tokios pačios, kaip ir Darbų atlikimo sąmatoje Nr. 120618A, papildoma mokėtina suma paskaičiuota už papildomai atliktus darbus. Kolegijos vertinimu, analizuodamas šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal tarp šalių sudarytos Sutarties 10 punktą darbų sąmata buvo preliminari, t.y. pačioje Sutartyje buvo numatyta, kad atliktų darbų kiekiai gali skirtis nuo nurodytų sąmatoje. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką niekada nekildavo problemų dėl papildomų darbų apmokėjimo. Atsakovas šios aplinkybės nepaneigė, nepateikė teismui įrodymų, kad šalys dėl papildomų darbų atikimo visais atvejais tardavosi įformindamos rašytinį atitinkamos sutarties pakeitimą. Į bylą be kita ko pateiktas Darbų atlikimo aktas Nr. 120206 dėl darbų atlikimo tame pačiame objekte (b.l. 128) ir jo pagrindu išrašyta sąskaita (b.l. 132) dėl kurios ginčo tarp šalių nekilo, tačiau į bylą nepatekta jokia rašytinė sutartis, kurios pagrindu šie darbai būtų buvę atliekami. Kaip jau minėta, byloje šalių neginčijamu ekspertizės aktu nustatytas darbų atlikimo faktas. Kolegija laiko neįtikima aplinkybę, kad nurodyti darbai būtų ieškovo atlikti objekte be atsakovo žinios. Galiausiai, apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą atsisakyti kviesti liudytoju G. V., apeliantas tokio prašymo apeliacinės instancijos teismui neteikė (CPK 178 straipsnis, 314 straipsnis).
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteisiama 492,35 EUR (1 700 Lt) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 186-187).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Nimetus“ ieškovo UAB „Saturnitas“ naudai 492,35 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.