Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1505-413/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-23
Bylos Nr.
2S-1505-413/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03287-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Suinteresuotas asmuo
akcinės bendrovės DNB bankas
Pareiškėjas
A. B.
Civilinė byla Nr. 2S-1505-413/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03287-2014-7
Procesinio dokumento kategorijos: 110.1;110.2; 122.4.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6793-717/2014 pagal pareiškėjos A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/01989,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą skundu dėl antstolio R. S. veiksmų, priimant 2014 m. vasario 4 d. patvarkymą Nr. 739 dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/01989, kuriuo (skundu), be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2014 m. vasario 4 d. patvarkymo „Dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/01989“ Nr. 739 vykdymą ir 2014 m. vasario 17 d. Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0070/10/01989 galiojimą. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones todėl, kadangi antstolis grubiai pažeidė įkeisto turto įkainojimo taisykles, dėl ko kilo didelė rizika, jog įkeistas turtas bus perleistas banko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ir taip bus apsunkintas pareikšto reikalavimo įvykdymas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6793-717/2014 pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė antstolio R. S. 2014 m. vasario 4 d. patvarkymo „Dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/01989“ Nr. 739 vykdymą ir 2014 m. vasario 17 d. Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0070/10/01989 galiojimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio R. S. veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas.

2014 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teisme, paminėtoje civilinėje byloje, buvo gautas suinteresuoto asmens (išieškotojo) AB DNB bankas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Išieškotojas savo prašymą grindė tuo, kad antstolio R. S. kontoroje vykdomas išieškojimas AB DNB naudai pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį dėl 194 516,73 EUR skolos, 5 procentų metinių palūkanų, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą turtą, esantį Sielos g. 11, Pyplių k., Kauno r., kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjai A. B.. Teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis sustabdyti vykdymo veiksmus, pasak išieškotojo, tiesiogiai įtakoja AB DNB banko teises bei teisėtus interesus, sukelia bankui nuostolius, dėl ko bankas prašo įpareigoti A. B. pateikti 10 188 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą galimų AB DNB banko nuostolių užtikrinimui, pareiškėjai nepateikus banko garantijos ar neįnešus pinigų į teismo depozitinę sąskaitą – panaikinti laikinąją apsaugos priemonę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi suinteresuoto asmens AB DNB bankas prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmetė. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens prašymas gali būti sprendžiamas taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šiuo atveju civilinė byla Nr. 2-6793-717/2014 yra jau išnagrinėta, todėl suinteresuoto asmens prašymui išnagrinėti neliko CPK 146 straipsnyje nustatytoo pagrindo. Teismas išaiškino, jog dėl teismo taikytų byloje laikinųjų apsaugos priemonių Bankui patyrus nuostolius, jis turės teisę pareikšti teisme ieškinį ir išsiieškoti patirtus nuostolius iš pareiškėjos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas (toliau – Bankas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – AB DNB banko prašymą dėl nuotolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo patenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Banko prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo gali būti sprendžiamas tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, kadangi CPK 146 straipsnyje nėra numatyta minėtos sąlygos.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepranešė suinteresuotam asmeniui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, dėl ko šis negalėjo realizuoti teisių, kurias jam suteikia CPK 42 straipsnis ir pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus dėl tokio prašymo pagrįstumo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas veikė išimtinai vienos iš šalių interesais, pažeisdamas kitų bylos dalyvių teisėtus interesus.

3. Pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas Banko prašymo CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka tuo pagrindu, kad civilinė byla Nr. 2-6793-717/2014 yra išnagrinėta išsprendus joje laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, pažeidė procesines teisės normas ir apribojo Banko teisę į teisminę gynybą. Pažymėjo, jog nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėjimas neužkerta kelio pateikti prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kadangi tapatus pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų kitoje civilinėje byloje dar nėra išnagrinėtas (civilinė byla Nr. 2-8156-638/2014), todėl Bankas turi teisę pareikšti minėtą prašymą, o teismas privalo šį prašymą nagrinėti, nes šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra betarpiškai susijusios su civiline byla Nr. 2-8156-638/2014.

4. Nepagrįstas teismo argumentas, kad neišnagrinėjus bylos dėl antstolio veiksmų (civilinės bylos Nr. 2-8156-638/2014), Bankas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių užtikrinimo, kadangi CPK 146 straipsnio 2 dalis nustato, jog įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. ieškinį pareikšti galima tik pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės.

5. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas stabdyti vykdymo veiksmus tiesiogiai įtakoja išieškotojo Banko teises bei teisėtus interesus, sukelia Bankui nuostolius, Bankas, vadovaudamasis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Kauno apylinkės teismui sustabdžius vykdymo veiksmus, Banko finansinis reikalavimas nebus patenkintas dar ilgą laiką, nes gali užsitęsti teisminis bylos nagrinėjimas, dėl ko Bankas negalės perimti iš varžytynių neparduoto turto ir jo realizuoti, t. y. Bankas negalės naudotis lėšomis, kurias gautų už realizuotą perimtą iš varžytynių neparduotą įkeistą turtą. Kadangi Bankas yra kredito įstaiga, jis skolina pinigus ir už tai gauna palūkanas, todėl šiuo atveju pinigų už įkeistą turtą negavimas reiškia negautas pajamas ir nuostolius, t. y. negautas palūkanas, kurios banko skaičiavimu sudarytų 360 000 Lt.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja A. B. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pareiškėjos nuomone, Bankas neįrodė realios nuostolių atsiradimo galimybės ir pasirinko netinkamą nuostolių apskaičiavimo mechanizmą. Jos teigimu, nėra pagrindo konstatuoti CPK 146 straipsnio taikymo būtinųjų sąlygų buvimą, kadangi galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas tik nustačius dviejų sąlygų visetą: 1) realią nuostolių atsiradimo tikimybę ir 2) galimų nuostolių atlyginimo apsunkinimą. Nagrinėjamu atveju, pasak pareiškėjos, nei viena iš minėtų sąlygų nėra tenkinama.

Dėl realios nuostolių atsiradimo tikimybės, pareiškėjos vertinimu, Banko nurodomas nuostolių skaičiavimo mechanizmas yra negalimas bei yra teisiškai ydingas, kadangi nurodomas nuostolių skaičiavimo būdas yra universalaus pobūdžio ir visiškai nesusietas su šios civilinės bylos situacija, t. y. neindividualizuotas. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju Bankas turi teise gauti tik turtą, o ne konkrečią pinigu sumą, nes Bankas sutiko perimti turtą savo nuosavybėn, t. y. Bankas bet kokiu atveju, net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų galėjęs gauti piniginių lėšų, kurias būtų galėjęs paskolinti tretiesiems asmenims, todėl ir dėl šios priežasties Banko prašymas turėjo būti vertinamas kaip nepagrįstas. Be to, pareiškėjos nuomone, nepagrįstai Bankas tariamus nuostolius skaičiuoja remdamasis savo paties apsibrėžta „tikėtina“ bylinėjimosi trukme (6 mėn.), kadangi Banko reikalavimas neturi jokio ryšio su individualia ginčo situacija.

Dėl galimų nuostolių atlyginimo apsunkinimo pareiškėja pažymi, jog Bankas nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėja, esant jai nepalankiam teismo sprendimui, būtų nepajėgi padengti Banko nurodomus nuostolius.

2. Bankas piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia du kartus užtikrinti nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas ginčo vykdomojoje byloje, yra įkeistas Banko, kaip vienintelio hipotekos kreditoriaus, naudai, užtikrinant sudarytos kreditavimo sutarties įvykdymą. Todėl visi pareiškėjos įsipareigojimai ir nuostoliai dėl įsipareigojimų nevykdymo buvo ir yra užtikrinti įkeistu Turtu. Todėl, tie nuostoliai, kuriuos siekia užtikrinti Bankas, šiuo metu yra užtikrinti Turto įkeitimu, todėl tokių nuostolių papildomai užtikrinti, remiantis galimų nuostolių užtikrinimo institutu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą, gali būti įpareigojamas esant šioms sąlygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-828/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. S. vykdo išieškojimą suinteresuoto asmens (išieškotojo) AB DNB naudai pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nutartį dėl 194 516,73 EUR skolos, 5 procentų metinių palūkanų, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą turtą, esantį Sielos g. 11, Pyplių k., Kauno r., nuosavybės teise priklausantį pareiškėjai A. B.. Pareiškėja 2014 m. vasario 24 d. padavė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo, be kita ko, prašė taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio R. S. 2014 m. vasario 4 d. patvarkymo „Dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/10/01989“ Nr. 739 vykdymą ir 2014 m. vasario 17 d. Turto perdavimo išieškotojui akto Nr. 0070/10/01989 galiojimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio R. S. veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, 2014 m. vasario 25 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas 2014 m. kovo 13 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-6793-717/2014, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti, motyvuodamas tuo, jog nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. 2-6793-717/2014 yra išnagrinėta, išsprendus joje laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, todėl suinteresuoto asmens prašymas negali būti sprendžiamas CPK 146 straipsnio nustatyta tvarka. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pažymėtina, jog CPK nuostatos neriboja asmens teisės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, taip pat neturi būti ribojama šalies ar proceso dalyvio, kuriam turi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, teisė reikšti prašymą remiantis CPK 146 straipsniu. Pažymėtina, kad su tapačiais reikalavimais (skundu) pareiškėja kreipėsi į teismą ir 2014 m. kovo 12 d., kuriame buvo užvesta kita civilinė byla Nr. 2-8156-638/2014. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skundas dėl antstolio R. S. veiksmų dar nėra išnagrinėtas, kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8156-638/2014 neįsiteisėjusi. Tikėtina, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau negalima sutikti su teismo išvada, jog išnagrinėjus pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byla buvo išnagrinėta iš esmės, kadangi materialinio pobūdžio pareiškėjos reikalavimai dar nebuvo išspręsti. Esant tokiai situacijai, kai skundžiamos nutarties priėmimo metu Kauno apylinkės teisme dėl to paties dalyko buvo užvestos dvi skirtingos civilinės bylos Nr. 2-8156-638/2014 ir Nr. 2-6793-717/2014, teismas turėjo šias bylas sujungti ir išspręsti suinteresuoto asmens prašymą iš esmės.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad suinteresuoto asmens prašymas negali būti sprendžiamas CPK 146 straipsnio nustatyta tvarka, visiškai nevertino paties prašymo dėl nuotolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo, t. y. nesiaiškino ar iš suinteresuoto asmens pateiktų argumentų ir įrodymų galima daryti išvadą, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, ar pateiktas tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas yra aiškus ir pagrįstas, ar jis priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teismas nevertino laikinųjų apsaugos priemonių rūšies, jų taikymo masto, poveikio suinteresuotam asmeniui, jo įprastinės veiklos pobūdžiui ir mastui, ar byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suinteresuoto asmens patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, todėl spręstina, kad vien nurodytu pagrindu atsisakydamas tenkinti Banko prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, dėl ko skundžiama nutartis laikytina nepagrįsta.

Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, išsprendimą, nenustatė visų teisingam minėto klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, dėl ko yra pagrindas išvadai, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama.

Pažymėtina, jog panaikinus skundžiamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti suinteresuoto asmens prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo bei priimti dėl to kasacine tvarka neskundžiamą nutartį (CPK 151 straipsnio 2 dalis), kadangi tokiu būdu būtų pažeistas tiek šalių rungtyniškumo principas, tiek šalių teisė tokią teismo nutartį apskųsti instancine tvarka.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Gintautas Koriaginas