- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2-828/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Rimvydas Norkus
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „DNB bankas“
- Ieškovas
- I. A., P. A.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „DNB bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens akcinės bendrovės „DNB bankas“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. A., P. A. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Neto“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, nuosavybės teisės pripažinimo ir sutarties sąlygų pakeitimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „DNB bankas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai I. A. ir P. A. pareikštu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą BUAB „Neto“ preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį įvykdyti natūra bei pakeisti preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, susijusias su perkamo nekilnojamojo turto kaina ir jos mokėjimo būdu.
Ieškovė (pirkėja) ir atsakovas (pardavėjas) 2008 m. rugpjūčio 5 d. sudarė nekilnojamųjų daiktų – buto su lodža, garažo, bendro naudojimo objektų, žemės sklypo dalies, inžinierinių tinklų dalies preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį ieškovė sumokėjo atsakovui 200 000 Lt. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2009 m. vasario 28 d., jeigu pirkėjas naudojasi banko suteiktu kreditu, kitu atveju – ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 28 d. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, nes Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla. Atsakovo 2009 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimas nutarė tęsti preliminariąją sutartį, sudaryta su ieškove bei neįtraukti ieškovės į atsakovo kreditorių sąrašą. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 3 d. nutartimi šį kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino, todėl pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis su ieškove sudaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į BUAB „Neto“ priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo AB „DNB bankas“ 2011 m. gruodžio 2 d. prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo prašė įpareigoti ieškovus per 7 dienas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti 16 170 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą nuostoliams, galintiems atsirasti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui. Ieškovams nepateikus garantijos ar neįnešus reikalaujamos sumos – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bankui įkeisto turto pardavimas iš varžytynių sustabdytas neapibrėžtam laikui. BUAB „Neto“ kreditoriai 2011 m. gegužės 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė butą parduoti varžytynėse, nustatant pradinę turto pardavimo kainą 300 000 Lt, varžytynes organizuojant panaikinus turto pardavimo apribojimus. 300 000 Lt sumos atgavimas sustabdytas mažiausiai vieneriems metams. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bankas per metus negaus 16 170 Lt pajamų, t. y. po 1 347,50 Lt per mėnesį. Bankas nuostolius apskaičiavo už vienerius metus nuo 300 000 Lt ir 5,39 proc. minimalios metinės palūkanų normos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens AB „DNB bankas“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Teismas nurodė, kad prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo gali pareikšti ir trečiasis asmuo, jeigu tai susiję su jo turtiniais interesais. Teismas sprendė, kad tarp trečiojo asmens nurodomų nuostolių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra priežastinio ryšio. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad jeigu teismas nebūtų pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių ir būtų suorganizuotos varžytynės, ginčo butas būtų parduotas iš karto iš pirmųjų varžytynių, taip pat kad turto nepardavus iš pirmųjų varžytynių ir toliau organizuojamose varžytynėse turtas būtų parduotas už mažesnę kaip 300 000 Lt kainą. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, grindė vien tik savo galimų nuostolių atsiradimu, tačiau nepateikė teismui nei įrodymų, nei argumentų, kad jo patirtų nuostolių atlyginimas iš esmės gali būti apsunkintas dėl ieškovų finansinės padėties ar kitų aplinkybių. Teismas konstatavo, kad nėra nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymui būtinų dviejų sąlygų (nuostolių ir tikimybės, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas AB „DNB bankas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Apeliantas neprivalo įrodyti, kad areštuotas butas bus parduotas būtent už 300 000 Lt ar įrodyti, kiek laiko tęsis varžytynės. Akivaizdu, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių varžytynių pradžia nusikels tiek laiko, kiek bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir šiam laikui nusikels apelianto pajamų gavimas iš parduoto turto bei tokių gautų lėšų paskolinimas ir palūkanų gavimas. Apeliantas tinkamai preliminariai pagrindė nuostolių atsiradimą, jo nurodomi nuostoliai yra realūs, o ne tikėtini, ir preziumuojami pagal įstatymą (CK 6.210 str. 2 d.).Ieškovai visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jie pardavė savo turėtą vienintelį butą ir visus gautus pinigus išleido ginčo butui pirkti ir įrengti, kad neturi kito turto, iš kurio galėtų įvykdyti preliminariąją sutartį, ir kad bankai jiems nesuteikia kredito preliminarai sutarčiai įvykdyti. Akivaizdu, kad bankai neišduoda asmeniui kredito, jei toks asmuo neturi pakankamai pajamų ir/ar turto savo prievolėms užtikrinti. Iš to seka, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad apelianto nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti apsunkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai I. A. ir P. A. prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis ir mastas nevaržo apelianto veiklos. Ieškovų ir apelianto nesieja sutartinai santykiai, todėl apeliantui neapribojama galimybė vykdyti sutartinius įsipareigojimus savo kreditoriams. Apelianto nurodyti nuostoliai sietini ne su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, o su atsakovo bankrotu, dėl kurio ieškovai nėra atsakingi ir taip pat nukentėjo.
Atsakovas BUAB „Neto“ nepateikė atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą, gali būti įpareigojamas esant šioms sąlygoms, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1561/2010; 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1432/2010; 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-730/2009).
Trečiasis asmuo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti pritaikius aukščiau paminėtas laikinąsias apsaugos priemones, grindžia tuo, jog jam įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo procedūrų stabdymas trukdo tikėtis gauti finansinio reikalavimo patenkinimą, o tai didina jo finansinius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo neįrodė esant priežastiniam ryšiui tarp ieškovų prašymu byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir trečiojo asmens nurodomų nuostolių, susidarančių negautų palūkanų forma, bei kad tikėtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis.
Teisėjų kolegijos nuomone, trečiasis asmuo neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 12 str., 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino tokio trečiojo asmens prašymo. Trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimą realių (o ne hipotetinių) nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 185 str.). Tokių įrodymų trečiasis asmuo nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314 str., 338 str.).
Trečiojo asmens nurodytų galimų nuostolių (jo teigimu, dėl turto realizavimo apribojimo negali gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimo, o dėl negautų piniginių lėšų jis negali vykdyti finansinės veiklos – skolinti pinigų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams už atitinkamo dydžio palūkanas, iš kurios gautų papildomas pajamas palūkanų forma), atsiradimo tikimybė neturi objektyvaus pagrindo; trečiasis asmuo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad realiai yra galimybė artimiausiu metu parduoti bankrutuojančio atsakovo trečiajam asmeniui įkeistą turtą už kreditorių susirinkimo patvirtintą šio turto kainą, ir tokiu būdu gauti pinigines lėšas, kurias galėtų sėkmingai investuoti į finansinius sandorius. Įstatyme numatyta teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe padengti galimus nuostolius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė grindžiama vien prielaidomis (CPK 146 str. 1 d.). Trečiasis asmuo tikėtinai neįrodė nuostolių, kurie tikėtinai atsiras dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, akivaizdžios galimybės (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo trečiojo asmens teiginių dėl pajamų palūkanų forma negavimo sieti išimtinai su ieškovų prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sustabdžius turto pardavimą iš varžytynių trečiasis asmuo patiria jo nurodytus nuostolius ir kad jie yra realiai tikėtini. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal Bankų įstatymo 2 str. 1 p. bankas yra verslo subjektas, kuris verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių, jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Manytina, kad pareiškėjas tapdamas BUAB „Neto“ kreditoriumi įvertino ir prisiėmė riziką, kad kontrahentui tapus nemokiu patirs vienokiu ar kitokiu būdu susidariusius nuostolius.
Tuo pačiu teisėjų kolegija pastebi, kad įstatymų leidėjas įtvirtino šaliai, tame tarpe ir trečiajam asmeniui, galimybę prašyti teismo įpareigoti asmenį, prašiusį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Nagrinėjamu atveju viena iš sąlygų, trečiajam asmeniui reikalauti nuostolių, galimai atsirasiančių dėl ieškovų prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo būtų reali tikimybė, kad ieškovai bus finansiškai nepajėgūs padengti atsirasiančių nuostolių, neturi turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, vengs atlyginti nuostolius ir kt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiajam asmeniui tikėtinai neįrodžius šių aplinkybių negalima teigti, kad yra pagrįsta tikimybė, jog ieškovai vengs atlyginti galimai kilsiančius nuostolius.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad taikius trečiojo asmens nuostolių, tikėtinų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tačiau ieškovams galimai neturint galimybių sumokėti užstatą arba pateikti banko garantiją, ir tuo pagrindu panaikinus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos sąlygos ginčo objekto realizavimui, t. y. turtas galimai būtų parduotas tretiesiems asmenims atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo nustatyta tvarka nelaukiant kol teismas išnagrinės ieškinį ir priims sprendimą byloje, o tai prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atmetus ieškovų ieškinį, kurio nagrinėjimo metu teismas yra paskyręs laikinąją apsaugos priemonę, trečiasis asmuo turės teisę reikalauti, kad ieškovai atlygintų realiai kilusius nuostolius, kuriuos trečiasis asmuo patyrė dėl ieškovų prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendra tvarka pareikšdamas ieškinį teisme (CPK 146 str. 2 d.).
Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 146 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį nepakeistą.