- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- e2-464-823/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02179-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Ž.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-6234-866/2016, kuria buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas uždarosios akcinės bendrovės „Delteksa“ 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolas bei nutrauktas pradėtas UAB „Delteksa“ bankroto ne teismo tvarka procesas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
UAB „Metalo paruošimas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais UAB „Delteksa“ 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriais buvo pradėtas UAB „Delteksa“ bankroto procesas ne teismo tvarka ir UAB „Delteksa“ bankroto procesą ne teismo tvarka nutraukti. Pareiškėja nurodė, kad yra UAB „Delteksa“ akcininkė (50 proc. akcijų savininkė) ir kreditorė, turinti reikalavimo teisę, atsiradusią 2011 m. spalio 7 d. paskolos sutarties Nr. 11-01, kuria buvo suteikta 94 000 Lt dydžio paskola bendrovei ir kuri, pasibaigus terminui, nėra pareiškėjai grąžinta, pagrindu. Pareiškėja nebuvo informuota apie inicijuojamą susirinkimą nei kaip akcininkė, nei kaip kreditorė. Be to, V. Ž., kaip UAB „Delteksa“ vadovas, neturėjo teisės inicijuoti bankroto procedūros ne teismo tvarka, nes įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi jam apribota teisė 4 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas.Suinteresuotas asmuo V. Ž. su pareiškėjos skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja, būdama įmonės akcininke, nesiėmė priemonių, kad būtų paskirtas įmonės vadovas, todėl jis, kaip įmonės savininkas, įmonei esant nemokiai, privalėjo inicijuoti UAB „Delteksa“ bankroto procedūrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostata. Suinteresuoto asmens teigimu, UAB „Metalo paruošimas“ nėra UAB „Delteksa“ kreditorė; bankroto procedūra UAB „Delteksa“ pradėta ir vykdoma teisėtai. UAB „Delteksa“ bankroto administratorė UAB „Abadona“ su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko. Nurodė, kad V. Ž. turėjo teisę inicijuoti UAB „Delteksa“ bankroto procesą kaip įmonės savininkas. Pranešimai kreditoriams buvo įteikti pasirašytinai 2016 m. liepos 28 d., o kreditorių susirinkimas įvyko 2016 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Metalo paruošimas“ nebuvo įtraukta į kreditorių sąrašą, kadangi kasos pajamų orderiai, kuriais neva pastaroji paskolino įmonei nurodytą pinigų sumą, pripažinti negaliojančiais ir anuliuoti kaip juridinės galios neturintys dokumentai. Be to, net jei UAB „Metalo paruošimas“ kreditorinis reikalavimas būtų galiojantis, jis sudarytų tik kiek daugiau nei 10 proc. visų kreditorinių reikalavimų ir šios kreditorės nepritarimas inicijuojamai bankroto procedūrai nebūtų lemiantis. UAB „Delteksa“ kreditoriai pagrįstai nustatė, kad įmonė yra nemoki, nes įmonės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 239 948,56 EUR, o jos turimo turto vertė – 57 344 EUR.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi UAB „Metalo paruošimas“ skundą tenkino – pripažino neteisėtu ir panaikino 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolą bei nutraukė pradėtą šios bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka; priteisė iš V. Ž. 1 500 EUR teisinės pagalbos išlaidų UAB „Metalo paruošimas“ naudai.Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad V. Ž. neturėjo teisės inicijuoti UAB „Delteksa“ bankroto proceso ir nurodė, kad nors V. Ž. teismo nutartimi buvo apribota teisė 4 metus eiti viešojo ir (ar) juridinio asmens vadovo pareigas ir jis kaip įmonės vadovas negalėjo inicijuoti bendrovės bankroto proceso ne teismo tvarka, tačiau tokią teisę turėjo kaip įmonės savininkas, vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalimi. Teismas sprendė, kad neinformavus pareiškėjos tiek kaip UAB „Delteksa“ savininkės, tiek kaip kreditorės, apie inicijuojamą bankroto procesą, buvo pažeistos imperatyvios ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatos. Bankroto proceso ne teismo tvarka inicijavimas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas sąlygoja priimtų nutarimų negaliojimą, nepriklausomai nuo priimto rezultato.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo V. Ž. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir palikti UAB „Metalo paruošimas“ skundą nenagrinėtu; priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja praleido keturiolikos dienų terminą skundui paduoti – terminas suėjo 2016 m. spalio 4 d., o pareiškėja skundą teismui padavė tik 2016 m. spalio 16 d., minėto termino atnaujinti neprašė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos sužinojimo apie ginčijamą nutarimą momento, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – įvertino ne visus į bylą pateiktus įrodymus, t. y. nevertino advokatės J. I. 2016 m. rugsėjo 20 d. rašto, kuriame nurodoma, jog pareiškėjai jau 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo žinoma apie inicijuotą bankroto ne teismo tvarka procesą bei kreditorių susirinkimo metu priimtus sprendimus. Kreditorių susirinkimo dieną pareiškėja nebuvo bendrovės kreditorė ĮBĮ prasme, kadangi susirinkimo dieną nebuvo suėjęs paskolos grąžinimo terminas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neturėjo teisės ginčyti kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus. Be to, pareiškėja savo tariamai pažeistas teises galėjo ginti bendra ieškinio teisenos tvarka, pateikdama teismui ieškinį dėl skolos priteisimo. Nesiekdama savo teisių gynimo civilinio proceso tvarka dėl skolos išieškojimo, pareiškėja pripažino, jog kreditorinio reikalavimo nurodytai sumai ji neturi. Įstatymų leidėjas norminiu lygmeniu nenumatė pareigos apie bankroto ne teismo tvarka procedūrą atskirai informuoti įmonės savininkus, taip siekdamas užtikrinti įmonės kreditorių interesų apsaugą. Pareiškėja yra UAB „Delteksa“ savininkė (jai priklauso 50 proc. paprastųjų vardinių akcijų), todėl ji turėjo pareigą domėtis įmonės veikla ir rezultatais, finansine padėtimi, bei, įmonei esant nemokiai, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis bendraisiais protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra verslo subjektas, aplinkybė, jog jai, kaip savininkei, nebuvo pranešta apie bankroto ne teismo tvarka iniciavimą bei kreditorių susirinkimą, nesudaro pagrindo naikinti 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimus.Teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino byloje esančių įrodymų prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja įmokėjo į UAB „Delteksa“ kasą 94 000 Lt ir už tuos pinigus buvo įsigytas turtas – kompresorinė. Bankroto administratoriui buvo perduota 2011 m. rugsėjo 23 d. Turto vertės nustatymo ataskaita REA 11/43, kurioje nurodyta minėto turto vertė – 198 00 Lt, tuo tarpu pareiškėja teigia, jog turto vertė – 380 000 Lt. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad minėtas turtas buvo įsigytas 2011 m. rugsėjo 5 d., o akcininkų susirinkimas dėl paskolos suteikimo turto įsigijimui įvyko 2011 m. spalio 7 d., t. y. po mėnesio; pareiškėjos tariamai suteikta paskolos suma niekada nebuvo įnešta į UAB „Delteksa“ kasą. Teismas šių duomenų neįvertino ir padarė formalias prielaidas dėl bendrovei pareiškėjos suteiktos paskolos.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos turėtos 1 500 EUR teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios įstatyme nustatytus kriterijus. Minėta suma už skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo, kuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, yra akivaizdžiai per didelė ir neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.Pareiškėja UAB „Metalo paruošimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš V. Ž. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:UAB „Metalo paruošimas“ tik 2016 m. spalio 10 d. tapo žinoma, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkime UAB „Delteksa“ iškelta bankroto byla. UAB „Metalo paruošimas“, negalėdama gauti jokios informacijos apie UAB „Delteksa“ vykdomą veiklą ir negalėdama pasiekti jokių įmonės veiklos sprendimų dėl buvusio direktoriaus V. Ž. kaltės, 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi dėl informacijos apie galimai vykstančias UAB „Delteksa“ bankroto procedūras ir reikiamų dokumentų gavimo į bankroto administratorių UAB „Abadona“. Iki 2016 m. rugsėjo 20 d., priešingai nei teigia apeliantas, pareiškėjai nebuvo žinoma apie 2016 m. rugpjūčio 16 d. vykusį kreditorių susirinkimą, jo sprendimus, ir tokios informacijos minėtame paklausime nėra. Šiuo raštu būtent ir buvo prašoma pateikti informaciją ir dokumentus, kuo remiantis pradėtas ir vykdomas bendrovės bankroto procesas. Bankroto administratorė, akivaizdžiai būdama lojali tik V. Ž., nepateikė UAB „Metalo paruošimas“ visos prašomos informacijos ir nesuteikė galimybės susipažinti su dokumentais. Pareiškėja įrodė, kad apie 2016 m. rugpjūčio 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimą sužinojo tik 2016 m. spalio 10 d. Be to, suinteresuotas asmuo V. Ž. aplinkybės, kad terminas kreditorių susirinkimo sprendimams apskųsti yra praleistas, nenurodė pirmosios instancijos teisme. Apeliantas V. Ž., pats priėmęs paskolos sumą iš pareiškėjos, nuslėpė tai nuo bankroto administratorės, elgėsi nesąžiningai teigdamas, kad tokia paskola nebuvo suteikta. Tai reiškia, kad pareiškėjos kreditorinis reikalavimas nebūtų pripažintas ir ateityje. Bankroto administratorė, gavusi paskolos dokumentus iš pareiškėjos, pasiūlė pareiškėjai teikti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. V. Ž. teigia, kad UAB „Metalo paruošimas“ nebuvo bendrovės kreditorė, nes bankroto bylos iškėlimo dienai nebuvo suėjęs jos suteiktos paskolos grąžinimo terminas, tačiau taip pat nurodo, kad tokio kreditorinio reikalavimo UAB „Metalo paruošimas“ neturi iki šiol, nes nėra pareiškusi ieškinio teisme bendra ieškinio teisenos tvarka. Tai reiškia, kad apeliantas yra nenuoseklus, nurodo dviprasmiškus, nepagrįstus, nepatikimus argumentus, akivaizdžiai siekdamas sutrukdyti pareiškėjai ginti teisėtus savo ir UAB „Delteksa“ interesus. UAB „Metalo paruošimas“ yra pareiškusi ieškinį teisme atsakovams V. Ž. ir UAB „Delteksa“ dėl 27 224,28 EUR skolos ir 323,11 EUR netesybų priteisimo. Be to, apeliantas V. Ž. aplinkybės dėl UAB „Metalo paruošimas“ reikalavimo taip pat neginčijo pirmosios instancijos teisme.UAB „Metalo paruošimas“ suteiktos paskolos panaudojimas nėra ginčo dalykas šioje civilinėje byloje. Apeliantas pats priėmė paskolos sumą iš UAB „Metalo paruošimas“ ir, kaip UAB „Delteksa“ direktorius, privalėjo juos panaudoti nekilnojamojo turto nupirkimui, vykdant 2011 m. spalio 7 d. UAB „Delteksa“ neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Teismui buvo pateiktas pareiškėjos turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimas ir paaiškinimas. Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka tiesės aktus ir nėra per didelės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka ir bankroto ne teismo tvarka procesas nutrauktas, nustačius ĮBĮ įtvirtintos neteisminės bankroto procedūros iniciavimo tvarkos pažeidimus, o būtent – visų įmonės kreditorių, kitų jos savininkų (akcininkų) neinformavimą apie siūlymą vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje neginčijama, kad UAB „Metalo paruošimas“ apie siūlymą UAB „Delteksa“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka nebuvo informuota.Įstatymas galimybę vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka sieja su gana griežtų šių procedūrų taikymo sąlygų įvykdymu. Tam, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūrą ne teismo tvarka, turi būti konstatuotas įmonės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, kreditoriai turi išreikšti sutikimą bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymui, teismuose neturi būti iškelta bylų, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat iš įmonės negali būti išieškoma pagal teismo ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 straipsnis). ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis). Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną (ĮBĮ 12 straipsnio 4 dalis). Taigi, ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato prievolę apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka informuoti kiekvieną kreditorių, kartu nurodant kreditorių susirinkimo datą bei vietą. Kreditorių informavimas apie siūlymą pradėti neteisminę bankroto procedūrą ypač svarbus dėl to, kad vykdant bankroto procesą ne teismo ir teismine tvarka skiriasi kreditorių teisių ir pareigų mastas, pastarojo proceso metu bankroto procedūrų teisėtumo kontrolę tiesiogiai vykdo teismas, o neteisminiame bankroto procese teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016). ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį sistemiškai vertinant su kitomis šio ĮBĮ straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nutarimo dėl bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka priėmimo dieną turintys reikalavimą įmonei t. y. net ir tie kreditoriai, kuriems skolų mokėjimo terminai nepasibaigę. Taigi, apelianto atskirajame skunde nurodoma aplinkybė dėl pareiškėjos bendrovei suteiktos paskolos grąžinimo termino pabaigos niekaip nepaneigia skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų, kad UAB „Metalo paruošimas“ turėjo būtų informuota apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja kartu su skundu teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji yra ne tik UAB „Delteksa“ akcininkė, bet ir galimai šios įmonės kreditorė – teismui buvo pateikta 2011 m. spalio 7 d. paskolos sutartis, UAB „Delteksa“ kasos pajamų orderiai, UAB „Metalo paruošimas“ kasos išlaidų orderiai. Tuo tarpu apeliantas, teigdamas, kad yra priešingai, t. y. nurodydamas, jog UAB „Metalo paruošimas“ nėra UAB „Delteksa“ kreditorė, jokių įrodymų, patvirtinančių tokius jo teiginius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, pareiškėja pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta tikėtina UAB „Delteksa“ kreditore. Atskirojo skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, teismų praktikoje akcentuojama pačios įmonės informavimo svarba ir bankroto procedūrų ne teismo tvarka iniciavimo atveju (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje nr. e2-632-178/2015). Taigi, ne tik kreditoriams, bet ir kitiems jos savininkams apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti pranešta. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į šiuo atveju egzistuojančius nesutarimus tarp įmonės akcininkų, kurie pagrįstai leidžia manyti, kad apeliantas kitos akcininkės (pareiškėjos) apie šaukiamą susirinkimą galėjo neinformuoti sąmoningai.Neteisminių bankroto procedūrų pagrindinius ypatumus reglamentuoja ĮBĮ 13 straipsnis, pagal kurį svarbiausias bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, bruožas yra tas, kad visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia ne teismas, o kreditorių susirinkimas. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimo būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo ir neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1707/2012). Taigi, pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Atitinkamai apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patys. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti akivaizdus nesutarimas tarp UAB „Delteksa“ akcininkų. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4058-936/2017 pagal UAB „Metalo paruošimas“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš UAB „Delteksa“ bei V. Ž.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog UAB „Delteksa“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota nesilaikant procedūrinių reikalavimų ir dėl šios priežasties negali būti pripažinta teisėta. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo naujus argumentus, susijusius su termino pareiškėjos skundui paduoti praleidimu. Kadangi CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato draudimą apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas šių atskirojo skundo argumentų nevertina (CPK 338 straipsnis). Teismas taip pat nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su pareiškėjos suteiktos paskolos panaudojimo aplinkybėmis, kadangi, kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, šios aplinkybės nesusijusios su šioje byloje nagrinėjamu klausimu ir neturi įtakos nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pareiškėjai priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nors apeliantas neginčija, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), tačiau mano, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių apelianto argumentų, pažymi, kad, nors teismas pagal įstatymą kontroliuoja prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, teismų praktikoje iš esmės pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis išlaidomis. Bylinėjimosi išlaidoms neviršijant nurodytų dydžių, proceso šalis, siekdama kitos šalies advokato pagalbos išlaidų sumažinimo, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl konkrečiu atveju teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijų. Priešingai apelianto teiginiams, bylos dėl bankroto procedūrų ne teismo tvarka nei Rekomendacijose, nei teismų praktikoje nėra išskirtos kaip mažiau sudėtingos, savaime reikalaujančios mažiau advokato darbo ir laiko sąnaudų. Bylos nagrinėjimo procesinė forma (rašytinio proceso) taip pat nėra reikšminga sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, kadangi bylinėjimosi išlaidos priteistos už konkrečius Rekomendacijose numatytus advokato procesinius veiksmus, kurie pagal savo pobūdį yra atliekami raštu. Taigi, atskirojo skundo argumentai nepatvirtina priteistų bylinėjimosi išlaidų neatitikties protingumo ir pagrįstumo kriterijams.Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjai iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 363 EUR.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Metalo paruošimas“ iš V. Ž. 363 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.