- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- I-2349-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00591-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3).
Paaiškino, kad nuo 2018-02-07 iki 2018-07-18 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, tokios sąlygos prilygo kankinimui. Kamerose šalta, drėgna, nuo lubų krenta tinkas. Asmeniui tenkantį plotą taip pat mažina kameroje įrengtas sanitarinis mazgas ir baldai. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais, tai žemina asmens orumą bei yra paskata kilti konfliktams. Nurodo, kad negalėjo laisvai judėti, turėjo didžiąją laiko dalį sėdėti arba gulėti. Atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K daroma asmens ir jo daiktų apžiūra vyksta antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), t. y. esant žemai temperatūrai asmuo yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Lukiškių TI-K pareigūnai piktnaudžiauja savo pareigomis ir taip siekia apriboti pareiškėjo teises, gali būti, jog pavaldinių darbas tikrinamas aplaidžiai arba jie netinkamai instruktuojami. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą ir galimybių sumenkinimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (buvusi įkalinimo įstaiga – Lukiškių TI-K), atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–31).
Paaiškino, kad iš pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kad pareiškėjui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas teisės aktų reikalavimus atitiko. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Paaiškina, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013 metų su UAB ,,Dezinfa“, nuo 2015 metų su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, stalas, kėdės. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, atsižvelgiant į turimus resursus ir gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos atskiros kabinos su durimis arba užuolaidos privatumui užtikrinti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Oro temperatūra periodiškai matuojama, be to Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K apklausoje nurodė, jog sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis. Visuminė krata atliekama suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykstant bei išvykstant iš Lukiškių TI-K. Kratų patalpas reguliariai, kiekvieną dieną valo nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus bei paskirti į valytojo pareigas. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2018-02-07 iki 2018-07-18, sąlygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Pareiškėjas teigia, kad jis kamerose Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamąjį plotą.
Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunkčiu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018-02-07 iki 2018-07-18 Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas visą sulaikymo laikotarpį teisės aktų reikalavimus atitiko. Todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti.
Nors pareiškėjas teigia, kad svarbu įvertinti kemerų plotą užėmusius baldus bei sanitarinį mazgą, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016-10-20 sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko aukščiau nurodytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais ar kameros ploto sumažėjimo dėl sanitarinio mazgo.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad atvykstant ar išvykstant iš Lukiškių TI-K, asmens apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai temperatūrai liepiama nusirengti, o daiktai dedami į nešvarias dėžes.
Kratos ir apžiūros laisvės atėmimo vietose pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu buvo atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija, teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017-12-08). Instrukcijos 153 punkte nustatyti atvejai, kuomet privalomai atliekama nuteistųjų visuminė krata. Reikalavimai tokiai kratai atlikti nustatyti Instrukcijų 154 punkte, kuriame nurodyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami.
Teismas akcentuoja, kad neatsiejama ir privaloma kratos procedūros dalis yra pareigūnų reikalavimas nusirengti iki apatinių rūbų ir atiduoti daiktus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog paimti daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į dėžes, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiūra. Kratos ir apžiūros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų. Pagrindinis kratų ir apžiūrų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigūnų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumą. Taip pat pastebėtina, kad krata atliekama ne lauke, o specialiai tam skirtoje patalpoje. Todėl vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo būdo, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau byloje nėra medžiagos ir pareiškėjas pats nenurodė, kad dėl šių aplinkybių būtų skundęsis dėl savo teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K laikymo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. kameros patalpose tamsu, drėgna, šalta, nuo lubų krenta tinkas.
Ginčo laikotarpiui taikyta Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).
Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai, tikrintose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas (Nr. 114, Nr. 383) pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų dėl netinkamos šviesos, temperatūros, vėdinimo nenustatyta (b. l. 45–46, 49–51). Kameroje Nr. 255 užfiksuotas patikrinimo metu nustatytas pažeidimas dėl nepakankamos dirbtinės šviesos, taip patikrinimo metu ant lubų buvo matomi pelėsio požymiai (b. l. 59–60). Teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K 2018-02-05 rašte Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui nurodė, jog kameroje Nr. 255 įrengti nauji šviestuvai, kad dirbtinė apšvieta būtų ne mažesnė kaip 200 lx, taip pat lubų ir sienų vietos, kuriose buvo matomi pelėsio požymiai nušlifuotos ir naujai užglaistytos (b. l. 61). Pakartotinio patikrinimo metu Nacionalinės visuomenės sveikatos centras nustatė, kad minėti pažeidimai pašalinti (b. l. 62–63). Akcentuotina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 255 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018-05-02 iki 2018-05-08, taigi jau tuo metu, kai nustatyti pažeidimai buvo pašalinti, todėl pareiškėjas jokių neigiamų pasekmių objektyviai negalėjo patirti.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus Pranešimas ,,Dėl V. T. skundo” patvirtina, kad nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 42–43). Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus tarnybinio pranešimo „Apie V. T.“ matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui jokių prašymų ir skundų dėl laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2018-02-07 iki 2018-07-18 nepateikė (b. l. 27).
Taigi iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, o kameroje Nr. 255 nustatyti pažeidimai pašalinti laikotarpiu, kai pareiškėjas nebuvo laikomas, todėl tai nelaikytina jo kalinimo sąlygų bloginimu. Taigi, pateikti patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl kamerų drėgmės, šalčio, nelygių paviršių ir tamsių patalpų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat skundėsi aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais.
Vertinant šiuos argumentus, teismas pažymi, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, susijusius su rūkančių ir nerūkančių asmenų laikymu kamerose, jokiomis individualiomis aplinkybėmis tokio skundo argumento nepagrindė. Akcentuotina, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl su tokiais asmenimis ir buvo laikomas (b. l. 41). Be to, nėra duomenų, kad dėl to pareiškėjas būtų dalyvavęs konflikte su kitais suimtaisiais ar nuteistaisiais, jokių konfliktų, kuriuose būtų dalyvavęs pareiškėjas užfiksuota nebuvo (b. l. 44). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šie pareiškėjo argumentai nėra susiję su kokiomis nors paties pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.
Pareiškėjas žalą taip pat kildina iš netinkamo pareigūnų elgesio, teigia, kad pareigūnai piktnaudžiauja savo pareigomis ir taip siekia apriboti pareiškėjo teises, galbūt pareigūnai yra netinkamai apmokomi ar jų darbą vadovas tikrina aplaidžiai.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nenurodė kokie pareigūnai netinkamai su juo elgėsi. Pareiškėjas nepaaiškino kokiu kalinimo laikotarpiu tokie nurodomi veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti, ar tai pasireiškė visą pareiškėjo kalinimo laikotarpį Lukiškių TI-K, ar atskiromis dienomis prižiūrint atitinkamiems pareigūnams. Be to, neaišku koks konkretus pareigūnų elgesys pareiškėjo laikomas netinkamu. Pareiškėjo pamąstymai ar spėlionės dėl netinkamai atliekamo pareigūnų darbo nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Todėl pareiškėjo skunde pateikti bendro pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl šių aplinkybių paneigimo perkelti Lukiškių TI-K administracijai. Pareiškėjas nenurodė nei vieno konkretaus fakto ar situacijos, kai pareigūnai galimai būtų piktnaudžiavę savo teisėmis, be to, pareiškėjas administracijai dėl pareigūnų veiksmų nesiskundė (b. l. 44). Teismo vertinimu, pareiškėjo apibendrinti teiginiai nėra pagrindas vertinti visų Lukiškių TI-K administracijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo aspektu, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniais, emociniais sukrėtimais, emocine depresija, pažeminimu ir galimybių sumenkinimu. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys ar kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta ir laikytina, kad atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.