Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių jos įvykdymo terminą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. 2021 m. balandžio 6 d., apie 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei atlikdamas dviejų ta pačia eismo juosta važiavusių transporto priemonių lenkimo manevrą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 128, 131.1, 136.2, 137, 140.1 ir 3 priedo 1.1 punktuose numatytus reikalavimus, – tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui galėtų sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, sudarė kliūtis jų eismui, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, priekyje važiuojančios ir kairįjį posūkio signalą rodančios transporto priemonės neapvažiavo iš dešinės pusės arba nepalaukė, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, paženklintame kelio ruože „Siaura ištisinė linija“, atlikdamas dviejų ta pačia eismo juosta važiuojančių transporto priemonių lenkimo manevrą, viršydamas jam, kaip vairuotojui leistiną 90 km/h greitį keliuose su asfalto danga, tikėtina, važiuodamas 100 km/h greičiu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, artėjo link ištisine kelio ženklinimo linija pažymėto kelio ruožo, kai tuo metu priekyje nelygiareikšmių kelių sankryžoje su keliu, vedančiu į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kliudė pagrindiniu keliu važiavusį, kairiojo posūkio signalą rodantį bei posūkio manevrą į kairę pusę priešpriešinėje kelio dalyje atliekantį lengvąjį automobilį „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. Ž., dėl ko, nuo susidūrimo smūgio lengvasis automobilis „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertėsi ir abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio sankasos, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu lengvojo automobilio „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui J. Ž. buvo padarytas dešinės krūtinės ląstos pusės II šonkaulio lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulio lūžis, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis L. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiuodamas leistinu greičiu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) kaimą, privažiavo automobilių koloną. Toje vietoje leistinas greitis 90 km/h, automobiliai važiavo lėčiau. Jis įsitikino, kad iš priekio nėra atvažiuojančių transporto priemonių ir pradėjo lenkimo manevrą. Belenkiant automobilius, pirmasis kolonoje važiavęs automobilis pradėjo rodyti kairį posūkį. Jis bandė stabdyti, sukti į dešinę ir grįžti į savo eismo juostą, bet nespėjo ir įvyko eismo įvykis. Sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes jam atvykus pas tyrėją, niekas neminėjo jog bus atimta teisė vairuoti transporto priemones, sakė bus skirta bauda. Gavęs baudžiamąjį įsakymą pamatė, kad teismas atėmė teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Jo nuomone tai labai griežta bausmė, nes yra (duomenys neskelbtini), jo darbas susijęs su teise vairuoti transporto priemones, todėl praras ir pajamas, ir darbą, neturės iš ko sumokėti baudą, pragyventi. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė. Anksčiau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, nes viršijo leistiną greitį. Teisę vairuoti turi 8 metus, C kategoriją 5 metus ir visą tą laiką dirbo (duomenys neskelbtini). Turi tik vidurinį išsilavinimą, jokios profesijos nėra įgijęs. Yra nevedęs, vaikų, išlaikytinių neturi.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir teismui duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2021-04-07 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliu – Šiaulių AVPK) Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – Joniškio RPK) pareigūnės D. R. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2021-04-06 apie 18 val. 22 min. gavo budėtojo pranešimą apie tai, kad kelyje (duomenys neskelbtini) susidūrė du automobiliai. Atvykus, ties kavine „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), rasti susidūrę automobiliai: „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas blaivaus L. J. ir „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas blaivaus J. Ž. „Mercedes Benz“ vairuotojas L. J., važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), prieš kavinę „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo lėtėjančius automobilius ir pradėjo juos lenkti, o „Peugeot“ vairuotojas suko į kairę, į kavinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelę, ko pasekoje „Merceds Benz“ automobilis trenkėsi „Peugeot“ automobiliui į galą. L. J. paaiškino, kad lenkdamas lėtėjančius automobilius, nepastebėjo, jog vienas iš jų suka į kairę, o pradėjus lenkti nebebuvo kur dėtis. Po susidūrimo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio ant šaligatvio. J. Ž. paaiškino, kad prieš sukdamas į kavinės automobilių stovėjimo aikštelę, įjungė kairio posūkio signalą, tada pradėjo stabdyti automobilį. Įsitikinęs, kad niekas jo nelenkia, pradėjo posūkio manevrą. Iš kur atsirado „Mercedes Benz“ automobilis, nesuprato. Po smūgio jo automobilis vieną kartą vertėsi (b. l. 16–17);

informacija apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema, iš kurių matyti automobilių „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio ir kita su eismo įvykiu susijusi informacija (b. l. 28–44, 45–46);

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. Ž. (b. l. 47);

2021-04-06 transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame išvardinti automobiliui „Peugeot 807“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padaryti sugadinimai, dėl kurių minėtai transporto priemonei uždrausta dalyvauti viešajame eisme, panaikinta techninė apžiūra (b. l. 48, 49);

duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra L. P. (b. l. 52);

2021-04-06 transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame išvardinti automobiliui „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu padaryti sugadinimai, dėl kurių minėtai transporto priemonei uždrausta dalyvauti viešajame eisme, panaikinta techninė apžiūra (b. l. 53, 54);

nukentėjusiojo J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. balandžio 6 d., po 18.00 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Norėdamas apsisukti, nusprendė pasukti į kairėje pusėje esančią kavinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Likus apie 100 metrų iki posūkio, pradėjo rodyti kairiojo posūkio signalą, sulėtino automobilio greitį iki maždaug 30 km/h. Už jo važiavo dar du automobiliai. Įsitikinęs per galinio matymo veidrodėlį, kad niekas jo nelenkia, kad priešpriešinėje eismo juostoje nevažiuoja automobiliai, pradėjo manevrą. Tada netikėtai išgirdo garsą, panašų į stabdymą ir pajuto kaip kažkas dideliu smūgiu trenkėsi į jo automobilio kairės pusės galinę dalį. Nuo smūgio jo automobilis slydo, po to, vertėsi, sukosi ir sustojo netoli įvažiavimo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ ant vejos, šalia esančio šaligatvio. Išlipęs iš automobilio, pamatė maždaug už 50 m ant žalios vejos juostos ir šaligatvio automobilį „Mercedes Benz“. Suprato, kad minėtas automobilis trenkėsi sankryžoje į jo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Prie automobilio stovėjo vaikinas. Po avarijos juto skausmą krūtinės ląstoje. Praėjus kelioms dienoms, jam buvo atliktas echoskopo tyrimas ir nustatyta, kad yra lūžę dešinės krūtinės ląstos II šonkaulis bei kairės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulis. Po avarijos jo automobilio „Peugeot 807“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulas buvo labai stipriai apgadintas, galinės padangos susprogo, galiniai ratlankiai sulankstyti. Automobilis „Mercedes Benz“ taip pat buvo apgadintas, ypač kairysis priekinis kampas, kuriuo trenkėsi į jo automobilį. Eismo įvykio metu lauke buvo šviesu, geras matomumas, kelio danga sausa. Mano, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas važiavo mažiausiai 100 km/h greičiu, nes smūgis buvo labai didelis. Po avarijos savo automobilį pardavė į metalo laužą. Iki įvykio automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas. Mano, kad avarija įvyko dėl to, jog „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas, pažeisdamas kelių eismo taisykles, draudžiančias lenkti prieš sankryžą, kirsti ištisinę kelio juostą, pradėjo lenkti koloną dideliu greičiu, nepastebėjo jo automobilio, sukančio į kairę ir įvyko susidūrimas (b. l. 62–63);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 540/2021(04), kurioje nurodyta, kad J. Ž. užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku padarytas dešinės krūtinės ląstos pusės II šonkaulio lūžis, kairės krūtinės ląstos pusės VIII šonkaulio lūžis, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 78–79);

liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad L. J. yra jos sūnus. 2019 m. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravo savo vardu. Automobiliu naudojosi jos sūnūs ir ji pati. Kadangi sūnus L. išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), minėtą automobilį davė jam naudotis. 2021 m. balandžio mėnesį automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parvežtas apgadintas. Sūnus L. J. sakė, kad įvyko avarija, kad jis kaltas, tačiau avarijos aplinkybių nepasakojo. Žino, kad buvo sužalotas žmogus. 2021 m. gegužės mėn. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė į metalo laužą, nes buvo nepataisomas. L. J. dėl automobilio apgadinimo jokių pretenzijų neturi ir neturės (b. l. 89–90);

liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. balandžio 6 d., apie 18.15 val., automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Prieš sukdamas į pagrindinį kelią, sustojo ir praleido pagrindiniu keliu važiavusius automobilius. Pravažiavo mėlynos spalvos automobilis „Peugeot“, o šiam iš paskos raudonos spalvos automobilis, markės nepamena. Jau norėjo sukti į pagrindinį kelią, kai pamatė nuo (duomenys neskelbtini) miesto pusės dideliu greičiu atvažiuojantį juodos spalvos automobilį „Mercedes Benz“. Mano, kad šis važiavo apie 140-160 km/h greičiu. Praleidęs minėtą automobilį, pasuko į pagrindinį kelią ir, važiuodamas iš paskos matė kaip maždaug nuo autobusų stotelės mėlynojo automobilio vairuotojas pradėjo rodyti kairiojo posūkio signalą, lėtinti greitį, o „Mercedes Benz“ automobilis, pravažiavus saleles, pradėjo per kairę pusę lenkti raudonos spalvos automobilį. „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas pradėjo stabdyti, bandė išvengti smūgio, tačiau dėl didelio greičio jam nepavyko sustoti ir išvengti kliūties, todėl trenkėsi priešpriešinėje kelio dalyje į automobilio „Peugeot“ kairę galinę dalį. Po smūgio abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio sankasos ir sustojo kairėje pusėje ant žalios vejos juostos. Jis nuėjo prie nukentėjusiojo asmens ir pasiteiravo kaip šis jaučiasi. Vyras pats išlipo iš automobilio, galėjo eiti. Jo manymu dėl sukelto eismo įvykio kaltas „Mercedes Benz“ vairuotojas, nes važiavo labai dideliu greičiu, neatkreipė dėmesio į įspėjamuosius kelio ženklus, nepaisė ištisinės kelio ženklinimo linijos prieš sankryžą, lenkė dviejų automobilių koloną (b. l. 96–97);

2021 m. gegužės 4 d. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti D. Č. parodymai, kad 2021 m. balandžio 6 d., apie 18.20 val., savo automobiliu važiuojant keliu „(duomenys neskelbtini)“, ties (duomenys neskelbtini) mišku jį apie 150 km/h greičiu aplenkė juodos spalvos „Mercedes Benz“ automobilis. Dar po trijų minučių važiavimo pastebėjo, kad prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ minėtas automobilis pakliuvo į eismo įvykį. Eismo įvykio nematė, jo dalyvių nepažįsta (b. l. 101).??

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes L. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas neatsargus nusikaltimas (BK 281 straipsnio 1 dalis), kaltinamojo asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (b. l. 119–122), baustas administracine tvarka (b. l. 114, 131–138), dirba (b. l. 140), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 198). Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, prokuroro prašoma skirti kaltinamajam bausmės rūšis – bauda, atitinka L. J. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, todėl kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis artimas įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies minimumui už nesunkų nusikaltimą. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiam asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal teismų praktiką, BK 281 straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės susijusios su uždraudimu naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį.

Prokuroras neprašė kaltinamajam kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę, tokios savo pozicijos nemotyvavo.

Nukentėjusysis pareiškė nuomonę, kad kaltinamajam geriau skirti didesnę baudą, nes praradęs teisę vairuoti, kaltinamasis neteks darbo ir taps našta valstybei.

Kaltinamasis ir jo gynėja prašė netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, nes kaltinamojo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl praradęs teisę vairuoti, prarastų ir darbą, o tuo pačiu vienintelį pajamų šaltinį. Kaltinamojo gynėja pabrėžė, kad nors tai veikos kvalifikavimo ir nekeičia, tačiau dauguma kaltinime nurodytų KET pažeidimų priežastiniu ryšiu nesusiję su nusikalstamos veikos pasekmėmis. Gynėjos nuomone reikšmingas vienintelis KET 136.2 punkto pažeidimas, nes kaltinamasis buvo neatidus ir, prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad priekyje važiavęs automobilis nerodo posūkio signalo. L. J. nėra piktybinis KET pažeidėjas.

Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-26-648/2019). Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal teismo nustatytas aplinkybes L. J. KET pažeidimai pasireiškė tuo, kad jis: 1) nesilaikė visų eismo dalyviui būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams (KET 9 punkto pažeidimas); 2) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, sudarė kliūtis jų eismui (KET 127, 128 punktų pažeidimas); 3) viršijo leistiną greitį (KET 131.1 punkto pažeidimas); 4) prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo (KET 136.2 punkto pažeidimas); 5) priekyje važiuojančio ir kairįjį posūkio signalą rodančios transporto priemonės neapvažiavo iš dešinės pusės arba nepalaukė, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą (KET 137 punkto pažeidimas); 6) sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, paženklintame kelio ruože „Siaura ištisinė linija“, atlikdamas dviejų ta pačia eismo juosta važiuojančių transporto priemonių lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (KET 140.1 ir 3 priedo 1.1 punktų pažeidimai). Dėl šių L. J. padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo J. Ž. sveikata. Šiuo atveju reikšminga tai, kad L. J. važiavo viršydamas leistiną greitį, priartėjęs prie ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančių transporto priemonių, nesulėtino greičio, kad galėtų pamatyti ir suvokti, kodėl minėtos transporto priemonės juda lėčiau, nei leistinas greitis, matydamas kelio ženklą, informuojantį apie sankryžą su šalutiniu keliu, kelio ruože, paženklintame „Siaura ištisinė linija“, pradėjo dviejų ta pačia eismo juosta važiavusių transporto priemonių lenkimo manevrą, neįsitikinęs, kad važiuojančios priekyje transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Taigi iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad L. J. pažeidė net aštuonis svarbių KET punktų reikalavimus, dėl to padarė eismo įvykį, ir jo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės yra nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, pavojingą situaciją sukėlusį KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus be baudos numato ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsakomybė už nusikalstamos veikos padarymą neturi būti švelnesnė, nei už administracinio nusižengimo padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl kaltinamojo padarytų šiurkščių KET pažeidimų sukelto eismo įvykio pasekmės galėjo būti daug sunkesnės.

L. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio neatsargų nusikaltimą. L. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės – eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. L. J. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2013-07-19 (b. l. 55), nuo 2015-11-10 iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka už KET pažeidimus baustas 9 kartus (b. l. 114–115). L. J. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, dirba (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas L. J. sukels tam tikrus nepatogumus. Visgi, pažymėtina, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, kai dėl to padaroma žala kitų asmenų sveikatai, pavojingumą, nei kaltininko dirbamo darbo pobūdis, nei jo teigiamas charakterizavimas darbe, gyvenamoje vietoje, paprastai, nelaikytinos pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės, kuria naudodamasis kaltininkas ir padarė Baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-131-616/2017).

Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką, todėl kaltinamojo ir jo gynėjos prašymas neskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės, atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių pavojingo pobūdžio KET pažeidimų bei pataisyti kaltininką, nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl specialiosios teisės atėmimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti bus pakankamas minimalus 1 metų specialiosios teisės atėmimo terminas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 156–158), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. J. galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti L. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje bei 34 MGL (1700 Eur) baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. baudžiamąjį įsakymą atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu L. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nebendrintina ir vykdoma atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, L. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.