Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno r., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir jam paskirta 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 48 MGL (1807,68 Eur) bauda, jas pilnai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val., būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 48 MGL (1807,68 eurų) dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant T. J. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei 48 MGL (1807,68 eurų) bauda. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. J. 2023 m. liepos 20 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine D. B., kaire ranka suėmė už jos dešinės rankos ir jėga, jai atsisakant eiti kartu, nusivedė ją namo, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kur apie 23.50 val. miegamajame kambaryje tyčia, abiem rankom D. B., dėl ko ši griuvo ant lovos, susitrenkdama galvą, o jai gulint, vienos rankos plaštaka apglėbdamas uždengė jos burną, kitos rankos plaštaka tuo metu suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, taip fiziškai smurtaudamas prieš D. B., padarė jai kraujosruvą apatinės lūpos pagleivyje su paviršiniu gleivinės nubrozdinimu, kraujosruvas dešiniame dilbyje, minkštųjų audinių sumušimą pakaušio srityje, kas sukėlė nežymų D. B. sveikatos sutrikdymą.

Be to, T. J. 2023 m. liepos 20 d. apie 23.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tęsiantis 2023 m. liepos 20 d. apie 23.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), prasidėjusiam žodiniam konfliktui su savo šeimos nariu – sugyventine D. B., namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje tyčia, žodžiu sakė D. B., kad ją pasmaugs ir užmuš ir sudarė pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas jis prieš ją smurtavo fiziškai, jėga, prieš jos valią už rankos vesdamas ją iš (duomenys neskelbtini), Kaune, į (duomenys neskelbtini), Kaune, kur stumdamas rankomis pargriovė ją ant lovos, o jai gulint, grasinimo nužudyti metu, vienos rankos plaštaka apglėbdamas uždengė D. B. burną, kitos rankos plaštaka tuo metu suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, tokiu būdu ją smaugė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą subjektyviuosius požymius turi būti nustatyta kaltininko tiesioginė tyčia, apimanti aiškų kaltininko supratimą, kad jis sąmoningai, tyčia grasinimą išsako taip, jog nukentėjusysis įtikinamas, kad nužudymo ar žmogaus sveikatos sunkaus sutrikdymo veiksmai gali būti realiai padaryti ir kaltininkas nori būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-489/2018). Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstą, pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo išsakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Pripažįstant nusikalstamą grasinimo pobūdį, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015, 2K-172-788/2017).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai T. J. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo sugyventinei D. B. bei grasinimo ją nužudyti, pasitvirtino. Kaltinamasis T. J. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinio pobūdžio tarpusavio konflikto sprendimo būdą, o taip pat, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į savo sugyventinės sveikatą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis grasino nužudyti savo sugyventinę D. B. sakydamas, jog ją pasmaugs ir užmuš bei tuo pat metu ranka uždengdamas jos burną, o kitos rankos plaštaka suimdamas jai už kaklo ir jį spausdamas, dėl ko nukentėjusioji pagrįstai manė, jog toks grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas nukentėjusiajai ir ją smaugdamas, kaltinamasis T. J. naudojo ir fizinį smurtą jos atžvilgiu. Kaltinamojo grasinimas išsakytas sąmoningai, tokiu būdu išreiškiant savo nepasitenkinimą dėl jį netenkinančio nukentėjusiosios D. B. elgesio, t. y kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia,. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, t. y. nukentėjusioji yra ir kaltinamojo artimas giminaitis, ir šeimos narys (BK 248 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo T. J. prisipažinimu, be to, jo parodymų teisingumą patvirtina byloje esantys kiti įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios D. B. duoti parodymai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjos K. P. 2023 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje“ užfiksuoti duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. liepos 21 d. specialisto išvada Nr. G1476/2023 (02), kurioje užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kiti rašytiniai įrodymai. Darytina išvada, kad kaltinamojo T. J. padarytos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, todėl kaltinamasis baustinas.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam T. J. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikaltimai padaryti kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. J. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 12 straipsnis). Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamasis T. J. praeityje du kartus teistas dėl smurto savo sugyventinės atžvilgiu (b. l. 97–100), baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 101–102). Kaltinamasis T. J. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje konsultuotas/gydytas nuo 2023 m. birželio 20 d., dėl (F10.2) Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 110), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Mariaus sektoriaus stacionare gydėsi nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2023 m. kovo 6 d., diagnozė: F10.8 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b. l. 107). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. liepos 21 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-809/2023 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad T. J. nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, įvykio metu buvo neblaivus, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 116). Kaltinamasis T. J. nedirbantis (b. l. 103), tačiau, jo teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam T. J., be aukščiau paminėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis T. J. du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas savo sugyventinės atžvilgiu, ir toliau naudoja smurtą prieš ją, nesilaiko įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, negeba įvertinti alkoholio vartojimo pasekmių savo psichikai, kas iš esmės, turi didžiausią įtaka neteisėtam kaltinamojo elgesiui. Teismo vertinimu, už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam T. J. nėra pagrindo skirti švelnesnių bausmių, kadangi matyti, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais skiriamos bausmės neatgrasė jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo ir nemotyvuoja keisti savo elgesio bei gyvenimo būdo. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamų veikų pavojingumą, teismas sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytas mažesnis, nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kaltinamajam T. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. J. paskirta galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme bei 48 MGL (1807,68 eurų) dydžio bauda. Kadangi nauju nuosprendžiu kaltinamasis teisiamas už nusikalstamas veikas, padarytas neatlikus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, bausmės bendrintinos BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka (BK 64 straipsnio 1 dalis). Nauju ir ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys) – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, laisvės apribojimo bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis). BK 65 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, atitinkamai, kartu su galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme kaltinamajam skirtina ir 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors kaltinamasis T. J. turi neišnykusį teistumą už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad kartu su kaltinamuoju ketina gydytis ,,Minesotos“ programoje, abu išsikraustė iš gyvenamosios vietos, kurioje ir buvo padarytos nusikalstamos veikos, kadangi ten nuolat vykdavo ,,išgertuvės“ ir jų metu kildavo konfliktai. Teismo vertinimu, kaltinamajam pradėjus priklausomybės ligos gydymą bei pakeitus gyvenamąją vietą bei aplinką, tai neabejotinai turės teigiamos įtakos jo elgesiui ir jis nebedarys nusikalstamų veikų, kurias iš esmės ir sąlygojo alkoholio vartojimas. Teismas mano, kad ne tik paminėtos aplinkybės, bet ir suvokimas, jog naujos nusikalstamos veikos padarymas gali sąlygoti tai, kad jis bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskatins kaltinamąjį iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir toliau gyventi be teisės aktų pažeidimų. Paminėtų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus T. J. nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei paskiriant pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktuose, t. y. įpareigojimą gydytis priklausomybę nuo alkoholio (sutikimą gydytis kaltinamasis išreiškė duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu), įpareigojimą pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, asmuo bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir tokiu būdu bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam T. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskyrus intensyvią priežiūrą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti, yra realus pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, T. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei aukščiau paminėtas pareigas. Nustatytinos šios intensyvios priežiūros sąlygos: kaltinamasis intensyvios priežiūros metu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. negali pasišalinti iš gyvenamosios vietos.

Kartu su bausme taip pat yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, BK 72² straipsnis). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamajam T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86–88) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

- už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

- už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir kaltinamajam T. J. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam T. J. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nauju nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. J. paskirta ir neatlikta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme bei nesumokėta 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio bauda, bausmes iš dalies ir visiškai sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį – 2 mėnesius laisvės apribojimo, laisvės apribojimo bausmę keičiant griežtesne laisvės atėmimo bausme ir dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis), taip pat skirti visą ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą 48 MGL (1807,68 Eur) dydžio baudą ir kaltinamajam T. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą ir 48 MGL, t. y. 1807,68 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septynių eurų 68 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 7, 8 ir 10 punktais, atidėti kaltinamajam T. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą jo gyvenamosios vietos adresu, ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 valandos. Kartu su intensyvia priežiūra paskirti kaltinamajam T. J. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- gydytis priklausomybę nuo alkoholio;

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu, skirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.