Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui K. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – notarė I. J. ir N. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nustatyta, kad L. L. gimė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11). L. L. ir L. L. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (1 t., b. l. 12). L. L. sutuoktinis miręs, vaikų ji neturėjo (2 t., b. l. 31–32, 37–38, 48–49). L. L. buvo atsakovo krikšto motina (1 t., b. l. 87–88). L. L. buvo veiksni (2 t., b. l. 33, 39, 52, 74, 82). L. L. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) ir butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17–21). L. L. buvo Kauno (duomenys neskelbtini)-osios GNEB narė, iki 2017 m. balandžio 1 d. už butui suteiktas paslaugas buvo atsiskaityta (2 t., b. l. 47). L. L. 2014 m. sausio 9 d. ir 2017 m. balandžio 27 d. sudarė testamentus (1 t., b. l. 24–25; 2 t., b. l. 24–25, 35–36, 40). L. L. 2014 m. sausio 9 d. testamentu visą savo turtą buvo palikusi L. G. (1 t., b. l. 22). L. L. 2017 m. balandžio 27 d. testamentu visą savo turtą paliko K. S. (1 t., b. l. 27; 2 t., b. l. 23). L. L. su D. S. 2017 m. balandžio 27 d. sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (1 t., b. l. 28–32). 2017 m. lapkričio 30 d. sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos buvo nutraukta (1 t., b. l. 33–34). L. L. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 9). 2018 m. rugsėjo 13 d. L. L. buvo kremuota (1 t., b. l. 36). 2018 m. rugsėjo 14 d. Kauno miesto savivaldybė išdavė leidimą laidoti L. L. (1 t., b. l. 35). 2018 m. spalio 18 d. buvo paskelbtas L. L. testamentas (1 t., b. l. 23). Tą pačią dieną pareiškėja kreipėsi į notarę E. J. dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą ir L. L. testamento kopijos išdavimo (1 t., b. l. 22). Ieškovė R. P. yra L. L. brolio I. Z. dukra (1 t., b. l. 10, 14). Pareiškėja R. P. (duomenys neskelbtini) išsituokė (1 t., b. l. 15). D. S. yra atsakovo sutuoktinė (2 t., b. l. 50–51, 70–73). D. S. ir atsakovas yra veiksnūs (2 t., b. l. 53, 75–76). Atsakovas su sutuoktine nėra sudarę vedybinės sutarties (2 t., b. l. 54, 77). D. S. ir atsakovas areštuoto turto neturi (2 t., b. l. 79–80). Atsakovo sutuoktinei D. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini), garažas adresu (duomenys neskelbtini), butas adresu (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 160–179). Byloje yra pateikti mokėjimo kvitai už kapinių priežiūrą (1 t., b. l. 37–38). Taip pat pateiktos švenčių, kuriose dalyvavo L. L. ir atsakovas fotonuotraukos (2 t., b. l. 4–7). Pateiktos L. L. skambučių išklotinės (2 t., b. l. 16–19). Byloje pateikti duomenys apie notarinių veiksmų atlikimą (2 t., b. l. 83–86). Taip pat pateikti duomenys apie institucijas, kurios domėjosi L. L. turtu (1 t., b. l. 180–183). Byloje yra pateikti duomenys apie L. G. šeimyninį statusą (2 t., b. l. 34). Byloje buvo apklausti liudytojai O. K., E. S., P. G., L. N. ir D. S..

6. Asmuo turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, kam po mirties atiteks jo turtas. Tokios valios išraiškos forma yra testamentas. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurį testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Testatorius savo nuožiūra gali visą turtą ar jo dalį arba kokį nors konkretų daiktą palikti bet kuriam asmeniui (LR CK 5.18 str. 1 d., 5.19 str.). Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti gerbiama, gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

7. Byloje ieškovė ginčija mirusios tetos L. L. parašytą testamentą, kaip sudarytą ją suklaidinus ir apgaulės įtakoje (CK 1.90 str., 1.91 str.). Per baigiamąsias kalbas ieškovės atstovė nurodė dar vieną negaliojimo pagrindą – CK 1.81 str., kaip prieštaraujantį gerai moralei. Ieškovė paaiškino, jog notarė, pasirašant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, L. L. tinkamai neišaiškino sudaromų sandorių turinio, galbūt jai nežinant, kartu su išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, kaip jos priedą, pateikė pasirašyti ir testamentą, o L. L., būdama garbaus amžiaus ir nesigilindama į notarės pateiktų dokumentų turinį, jį pasirašė. Tikėtina, kad nutraukdama išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ji net nežinojo, kad dar yra galiojantis jos testamentas, parašytas atsakovui, todėl jo ir nepanaikino arba nesuprato, kad nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, testamentas liko galioti.

8. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str.). Remdamasi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė byloje turėjo įrodyti, kad atsakovas ir jo sutuoktinė, bendrai veikdami su notare, apgavo ir suklaidino L. L..

9. Nors teismų praktikoje nėra įtvirtinto konkretaus draudimo sandorius ginčyti abiem pirmiau nurodytais pagrindais, tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog CK 1.90 straipsnyje ir 1.91 straipsnyje nurodyti sandorių negaliojimo pagrindai nėra suderinami. Tiek dėl suklydimo (CK 1.90 str.), tiek dėl apgaulės sudarytas sandoris (CK 1.91 str.) priskiriami prie sandorių, sudarytų prieš šalies valią contravoluntatem. Suklydimas yra ir vieno, ir kito teisinio sandorio negaliojimo pagrindo elementas, tačiau apgaule laikomas tyčinis asmens elgesys, kuriuo siekiama suklaidinti sandorio šalį ir taip ją palenkti sudaryti sandorį. Nustačius, kad sandorio šalis suklydo dėl kito asmens tyčinių veiksmų (ar neveikimo), sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, nors ieškovei kreipiantis į teismą ir nedraudžiama sandorį ginčyti jos nurodytais pagrindais, tačiau tokiais atvejais ieškovas, formuodamas ieškinio pagrindą, turi labai aiškiai identifikuoti ir atskirti, kokie veiksmai ir aplinkybės sudaro skirtingus nurodytus sandorių negaliojimo pagrindus. Ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo konkrečiai identifikuoti ir išskirti šiuos pagrindus sudarančių aplinkybių.

Dėl testamento negaliojimo CK 1.91 straipsnio pagrindu

10. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme - tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis.

12. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir kitais byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, jog ieškovė šio testamento negaliojimo pagrindo ir atsakovo ar jo sutuoktinės D. S. piktavališko susitarimo su notare, neįrodė. Byloje apklausta notarė I. J. nuosekliai paaiškino, kad tikslių šio konkretaus atvejo detalių ji nepamena, tačiau nei D. S., nei K. S. ji nepažįsta. D. S. nėra nei jos draugė, nei pažįstama. Dėl sandorių sudarymo, atrodo, į biurą kreipėsi L. L., kurią ji ir jos biuro darbuotojos pažinojo iš matymo, nes ši moteris gyveno netoli biuro ir kartais užeidavo į biurą pasikalbėti jai rūpimais klausimais. Notarė patvirtino, kad absoliučiai visais sandorių tvirtinimo atvejais ji perskaito ir pagarsina sandorių turinį, taip pat labai aiškiai ir suprantamai išaiškina šalims sandorių sudarymo esmę ir pasekmes. Notarė nurodė, jog kitaip elgtis ji ir nerizikuotų, nes įstatymai numato labai griežtą notaro atsakomybę. Notarė patvirtino, kad ir šiuo atveju, kaip visada tvirtinant sandorius, L. L. buvo perskaityti abu sandoriai ir išaiškinta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį įgijėjams turtas pereis tuoj pat, o pagal testamentą – tik po jos mirties. L. L. savo ranka visuose sandorių egzemplioriuose parašė savo vardą, pavardę bei parašą, taip labai aiškiai išreikšdama savo valią. Atsakovas K. S. byloje taip pat patvirtino, kad notarės jie nepažinojo, notarę sutarčiai patvirtinti surado pati L. L., nes notarės biuras buvo netoli jos namų. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. S.. Ji nurodė, jog šios notarės ir jos biuro darbuotojų jie nepažįsta, jokių sandorių pas ją nėra tvirtinę. Teismas pažymi, kad priešingai, byloje esantis ankstesnis 2014 metų L. L. testamentas, kuriuo turtas buvo paliktas L. G., taip pat buvo patvirtintas pas notarę I. J.. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent L. L. žinojo šią notarę ir ne pirmą kartą naudojosi šios notarės paslaugomis. Pažymėtina, jog ieškovė byloje sakė, kad L. L. tarybiniais laikais buvo parašiusi ir dar vieną testamentą, kuriuo turtą buvo palikusi jai su seseria. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad L. L. labai gerai suprato kas yra testamentas ir kokias pasekmes jis sukelia.

13. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ar jo sutuoktinė iki testamento patvirtinimo būtų pažinoję notarę I. J., kad būtent jie būtų suradę ir prašę šios notarės tvirtinti sandorius, t. y. kad atsakovą ar jo sutuoktinę su notare būtų sieję bent kokie ryšiai. Ieškovės niekuo nepagrįstas tvirtinimas, jog notarė, tikėtina, neperskaitė L. L. testamento, neišaiškino jo turinio ar testamentą nuslėpė nuo jos ir, jai nieko nenutuokiant, padavė pasirašyti jį kartu su išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kaip jos priedą, teismo visiškai neįtikina ir nepaneigia notaro – nepriekaištingos reputacijos valstybės įgalioto asmens, atliekančio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 d. 4 p.), parodymų bei kitų įrodymų.

14. Ieškovė nurodė, jog apgaulė pasireiškė ir tuo, kad notarė, pateikus L. L. užklausimą, kokius sandorius 2017 m. balandžio mėnesį pasirašė L. L., atspausdino prašymą išduoti tik išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dublikatą, o apie testamentą jokių duomenų nepateikė. Ieškovės liudytoja O. K. nurodė, kad ji 2017-11-21 lydėjo L. L. į notarų biurą ir žodžiu prašė, kad notarė pateiktų informaciją apie visus 2017 m. balandžio mėnesį L. L. sudarytus sandorius, tačiau ši sąmoningai atspausdino prašymą visai kitokio turinio, t. y. tik dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dublikato išdavimo ir pagal jį išdavė prašomą dokumentą, o apie testamentą neužsiminė. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas 2017-11-21 notaro biure atspausdintas ir L. L. pasirašytas prašymas išduoti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties dublikatą (2 t., b. l. 81). Kad L. L. būtų teikusi notarei paklausimą apie visus 2017 m. balandžio mėnesį jos sudarytus sandorius, byloje jokių įrodymų nėra. Pažymėtina, jog liudytojos O. K. parodymai vertintini kritiškai, nes ši liudytoja lydėjo L. L. į notaro biurą, būtent tam, kad padėtų išsiaiškinti L. L. rūpimus klausimus, todėl matydama, kokio turinio prašymą pasirašo L. L., galėjo pareikalauti jį patikslinti ir notarės paprašyti tokios informacijos, kokios, jos manymu, reikėjo. Taigi, ieškovė neįrodė, kad notarė ir šiuo atveju siekė apgauti L. L., nuslėpdama nuo jos turimą informaciją.

15. Apibendrinus, darytina išvada, kad 2017-04-27 testamentas atitiko velionės tikrąją valią ir jį sudarant nei atsakovas, nei notarė jokios apgaulės jos atžvilgiu nenaudojo.

Dėl testamento negaliojimo CK 1.90 straipsnio pagrindu

16. CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo pagrindas. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas. Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 3K-3-229-248/2015)

17. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.

18. Ieškovės atstovė nurodė, kad po velionės mirties likęs turtas 2017-04-27 testamentu yra paliktas visiškai svetimam asmeniui – atsakovui, nors pati L. L. akivaizdžiai neturėjo valios palikti turtą atsakovui, o tai buvo padaryta tik dėl to, kad L. L., būdama 91 metų, klaidingai buvo įsitikinusi, kad 2017-04-28 sutartis ir ginčijamas testamentas yra vienas sandoris, kuriuo ji palieka atsakovui su sutuoktine turtą už jos priežiūrą iki gyvos galvos, dėl ko 2017-11-30 susitarimu nutraukdama 2017-04-27 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ji suprato atsisakiusi ir ginčijamo testamento, kuris buvo sudarytas išimtinai tik dėl 2017-04-27 sutarties. Nutraukiant išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nei notarė, nei atsakovas su savo sutuoktine, neužsiminė L. L. apie sudarytą testamentą ir nepaklausė jos, ar tikrai, nutraukus išlaikymo sutartį, šį sandorį palieka galioti.

19. Teismo nuomone, tai tik ieškovės prielaidos, nes velionė, žinodama, kad yra sudariusi ir testamentą, kažkodėl niekam apie jį nieko nesakė ir notarės prašė pateikti jai tik išlaikymo sutarties dublikatą. Tiek šalys, tiek abiejų šalių liudytojai iš esmės patvirtino tą pačią aplinkybę, kad L. L. nutraukė sutartį dėl išlaikymo, supratusi, kad nenori, jog butas tuoj pat, dar iki jos mirties pereitų D. ir K. S. nuosavybėn. Darytina išvada, jog testamentas, kuriuo turtas pereina įpėdiniui tik po mirties, abejonių jai nekėlė, todėl jį ir paliko galioti. Pagaliau nutraukiant sutartį, L. L. pas notarę lydėjo O. K., todėl L. L., žinodama apie sudarytą testamentą, galėjo O. K. arba pačios notarės paklausti, ar testamentas šiuo atveju panaikinamas kartu, ar jį reikia panaikinti atskirai, tačiau apie testamentą ji net neužsiminė.

20. Teismas pažymi, jog L. L. pas notarę užsakė nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, todėl notarė ir ruošėsi būtent šiam notariniam veiksmui. Įstatymas nenumato notarui pareigos tvirtinant vieno sandorio nutraukimą, išsiaiškinti asmens valią ir dėl kitų jo sudarytų sandorių tolesnio galiojimo. Be to, notarė byloje paaiškino, kad ji tikrai neprisiminė ir negalėjo prisiminti, kad L. L. prieš keturis mėnesius pas ją sudarė dar ir testamentą.

21. Ieškovė įrodinėjo, kad po išlaikymo sutarties nutraukimo L. L. santykiai su atsakovo šeima visiškai nutrūko ir velionė džiaugėsi pagaliau jais atsikračiusi. Vis tik teismui kyla abejonių dėl šio teiginio. Ieškovė sakė, kad po sutarties nutraukimo L. L. rūpinosi ieškovės dukra E. S.. Ši liudytoja patvirtino šią aplinkybę, bet taip pat nurodė, kad nuo 2018 metų kovo mėnesio pabaigos ji pradėjo dirbti ir tada ją prižiūrėjo L. N., kurią susirado pati L. L. ir kuri buvo atsakovo K. S. pusseserė. Taigi, mažai tikėtina, kad, jei L. L. nepasitikėjo atsakovu ir norėjo nutraukti su juo visus ryšius, jog ji būtų sutikusi, kad ją prižiūrės atsakovo aplinkos žmogus, todėl darytina išvada, kad santykiai su atsakovu po išlaikymo sutarties nutraukimo nebuvo taip dramatiškai pasikeitę, kaip bando parodyti ieškovė.

22. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad L. L. buvo garbingo amžiaus, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji negalėjo suvokti pasirašomo testamento turinio ir pasekmių. Kaip jau buvo nurodyta, L. L. savo gyvenime buvo sudariusi ne vieną testamentą, todėl atmestinas argumentas, kad ji galėjo nesuprasti jo turinio ir pasekmių. Ieškovė nurodė, kad velionė blogai matė, todėl ir dėl šios priežasties galėjo nesuprasti kokius sandorius pasirašo, tačiau tai paneigia notarės paaiškinimas, kad dokumentų turinį notarė visada pati pagarsina ir jį išaiškina. Be to nors L. L. buvo 93 metai, ji pati eidavo apsipirkti, susimokėdavo buto mokesčius. Ieškovė nurodė, kad nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos reikalus (panaudos, nuomos sutarčių sudarymą) taip pat tvarkėsi pati L. L. (1 t., b. l. 134). Šie faktai patvirtina, kad L. L. pagal savo amžių gana gerai ir aiškiai suvokė daugelį dalykų.

23. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė labai koncentravosi į laikotarpį jau po sandorių sudarymo, į velionės ir atsakovo santykius po išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo, tačiau, teismas pažymi, kad asmens valios pasikeitimas jau po sandorio sudarymo, atsižvelgiant į suformuotą teisminę praktiką, nelaikytinas suklydimu dėl esminių sandorio elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Teismui nustačius, kad L. L. pati suformavo savo valią, ją autentiškai išreiškė ir 2017-04-27 pasirašė testamentą, konstatuotina, kad aplinkybės jog vėliau buvo nutraukta išlaikymo sutartis, testamento galiojimui įtakos neturi. Tai buvo pačios testatorės valia – nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kartu panaikinti parašytą testamentą ar palikti jį galioti. Dėl kokių priežasčių L. L. vėliau nepanaikino šio testamento, esminės reikšmės byloje neturi.

24. Ieškovės atstovė byloje teigė, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir testamentas buvo sudaryti vienu tikslu – kad atsakovas ir jo sutuoktinė prižiūrėtų ir išlaikytų L. L., todėl jai nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir pasikeitus santykiams su atsakovu, buvo aiški tikroji velionės valia ir noras – neturėti jokių reikalų su šia šeima. Teismas pažymi, jog šie du sandoriai savo esme yra visiškai skirtingi. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi išlaikytinio turtas pereina išlaikymo davėjui už tai, kad jis įsipareigoja išlaikytinį prižiūrėti ir juo rūpintis, tuo tarpu testamentu testatorius turtą palieka įpėdiniui be jokių įpėdinio įsipareigojimų. Galima tik spėlioti dėl kokių priežasčių, žinodama, kad yra pasirašiusi du sandorius, L. L. kartu su išlaikymo sutartimi nepanaikino ir testamento, apie kurį giminaičiams net neužsiminė.

25. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad jokie veiksmai, kuriais tyčia būtų buvę siekta suklaidinti testatorę ir paveikti jos valią sudarant testamentą, neįrodyti, todėl neegzistuoja ir LR CK 1.91 str. nurodytas sandorių negaliojimo pagrindas.

Dėl testamento negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą taip pat grindžia pagrindu dėl sandorio prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 str.), prašė byloje vadovautis Lietuvos Aukščiausio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019.

27. Teismas pažymi, jog šį sandorio negaliojimo pagrindą ieškovės atstovė nurodė tik per baigiamąsias kalbas, tokiu būdu atsakovas neteko galimybės atsikirsti dėl šio negaliojimo pagrindo, o teismas užduoti šalims klausimus, susijusius su šiuo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl šio sandorio negaliojimo pagrindo nepasisako.

28. Kaip matyti iš byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų paaiškinimų, L. L. buvo svarbu surasti tinkamus žmones, kurie galėtų ją prižiūrėti ir su ja pabendrauti. Todėl visiškai tikėtina, kad atsiradus tokiems žmonėms, ji labai apsidžiaugė ir išreiškė pageidavimą bei ėmėsi iniciatyvos sudaryti minėtus sandorius, o jos valios pasikeitimas po sandorio sudarymo, t. y. šalies apsigalvojimas, šalių tarpusavio santykių ar kitų aplinkybių pasikeitimas nesudaro pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Ieškovei neįrodžius testamento nuginčijimo pagrindų, ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30. Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteisiamos 1 185,80 Eur išlaidos už advokato suteiktas paslaugas (2 t., b. l. 106–111), kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

31. Valstybė šioje byloje patyrė 29,13 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

32. 2018 m. spalio 29 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarei E. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į L. L. testamentu paliktą turtą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Ieškinį atmetus, 2018 m. spalio 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 185,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29,13 Eur (dvidešimt devynių eurų 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti 2018 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29749-775/2018 (dabartinis Nr. e2-2245-775/2019) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarei E. J. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į L. L. testamentu paliktą turtą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.