Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, įgijęs vidurinį išsilavinimą su profesine kvalifikacija, dirbantis – (duomenys neskelbtini) – suvirintoju, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), kitas žinomas adresas – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. B. S. nesunkiai sužalojo – 2 (du) žmones, o būtent, jis 2023 m. birželio 23 d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje - virtuvėje, asmeninio konflikto metu, kumščiu sudavė D. T. į veido sritį, ko pasėkoje D. T. pargriuvo susitrenkdama galvą į grindis, ne mažiau kaip – 2 (du) kartus kumščiu trenkė J. Č. į veido sritį, ko pasėkoje J. Č. griūdamas dešine alkūne trenkėsi į virtuvės baldus, dujinę viryklę. Tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai D. T. nosies kaulų lūžį su odos įbrėžimu nosies nugarėlėje ir poodines kraujosruvas akių vokuose, poodinę kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą; nukentėjusiajam J. Č. kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžius, dalinai (nedidelius) viršutinių 1 iš dešinės ir 1 iš kairės dantų vainikų lūžius, dešinės alkūnės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis B. S. savo kaltę pripažįsta iš dalies, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai viską atsimena. Tą dieną atvažiavo pas J. Č. į svečius, atsivežė butelį. J. su T. buvo jau apsvaigę. Išėjo į lauką kepti šašlykų. Pradėjo lyti lietus. Prieš tai dar pas jį atvažiavo draugė. Kai pradėjo lyti, suėjo į kambarį. Išėjo vėliau į lauką, kur stovėjo Č. mama, kurią jis gerai pažįsta. Atėjo T. ir pradėjo ant J. Č. motinos bartis visokiais žodžiais. Grįžęs į kambarį pasakė J., kad nuramintų savo draugę, o pastarasis jam atsakė: „gali važiuoti namo“. Jis jau ruošėsi važiuoti, bet atbėgo T. ir sudavė jam smūgį. Jis (kaltinamasis) ją atgal su delnu užkabino, ji buvo girta, todėl nukrito. Jis (kaltinamasis) ją delnu atstūmė, ji nukrito. J. Č. stojosi ir taip pat nukrito. Jis gulėjo, kėlėsi ir nukrito. T. trenkė į veidą delnu, ją atstūmė, ir ji nukrito. J. Č. stojosi ginti ir jis irgi krito. Po to J. Č. kėlėsi ir jis (kaltinamasis) jam taip pat išeidamas sudavė du smūgius. J. Č. sėdėjo ant lovos, o jis (kaltinamasis) prie stalo. Jis išeidamas sudavė J. Č. du smūgius, gal vieną, neatsimena. Po to sėdo į mašiną ir išvažiavo. J. Č., kai jis (kaltinamasis) išvažinėjo, kastuvu daužė į jo mašiną. Po smūgių J. Č. nukrito ant grindų, o jis (kaltinamasis) išėjo ir įsėdo į mašiną. J. Č. išbėgo su kastuvu. Kaltinamasis apsvaigęs nebuvo, buvo išgėręs gal 10-20 g. J. Č. smūgius sudavė kumščiu į veido sritį kambaryje. Neatsimena, ar ten buvo dujinė viryklė. Ten kartu kambarys su virtuve. J. Č. po suduotų smūgių nukrito ant grindų. Dujinės viryklės visiškai neatsimena. Stovėjo stalas, lova kampe ir virtuvės komplektas. Dar buvo židinys. Viskas vyko kambario viduryje. Į kurią tiksliai veido sritį sudavė D. T. neatsimena. Prieš suduodant D. T. stovėjo vienas priešais kitą. Ji jam kirto ir ranka mosikavosi. D. T. jam pirma kirto, griebė nuo stalo peilį, o jis (kaltinamasis) išsigando, todėl jai sudavė. Po to kai D. T. aprėkė J. Č. mamą, jis pasakė J. Č., kad ją sudrausmintų. Tuomet ji įbėgusi rėkė „ką tu čia man aiškini“ ir jam kirto. Ji paėmė peilį, jis (kaltinamasis) gynėsi, todėl ją pastūmė, sudavė smūgį delnu. Kai atvyko ant nukentėjusiųjų sužalojimų nepastebėjo. Savo kaltę pripažįsta. Pripažįsta, kad padarė D. T. nosies kaulo lūžį. Sutinka su padarytais sužalojimais, padariniais, kuriuos sukėlė jo suduoti smūgiai. Galbūt suduodamas delnu D. T. sulaužė nosį. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė J. Č. lūžius nurodytus specialisto išvadoje. Žino, kad yra kaltas, labai gailisi. Savo kaltės iš pradžių nepripažino, nes buvo šoko būsenoje, išsigandęs. Nepripažįsta, kad sudavė smūgį D. T. kumščiu. Kaltę pripažino jau tada, kai dar jam nebuvo pateikti jokie kaltinimai, padengė visas žalas. Nukentėjusieji sakė, kad pretenzijų neturi. Atsiprašo, suklydo, gailisi, padarė didelę klaidą. Nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholio nevartoja, nes sportuoja, buvo tik truputį paragavęs.

3. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas B. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Galvos traumų nėra turėjęs, psichiatro, narkologo įskaitose neįrašytas. J. Č. pažįsta nuo vaikystės, tačiau paskutinius du metus pastarojo nematė. Žino, kad J. Č. turi sugyventinę D. T., buvo pastarąją matęs. 2023 m. birželio 23 d. apie 13.40 val., paskambinęs J. Č. pasikvietė jį į svečius švęsti Joninių. Jį pas J. Č. atvežė draugas, kuris išvažiavo. Vėliau atvažiavo jo (kaltinamojo) draugė, kurios pavardės nurodyti negali, nenori ir nenurodys, kuri atvyko savo automobiliu. J. Č. su sugyventine D. T. gyvena viename namo gale, o kitame namo gale gyvena 87 metų J. Č. mama. Kai atvyko, J. Č. ir D. T. namuose gėrė degtinę. Suprato, kad J. Č. ir D. T. dviese išgėrė degtinę, kadangi daugiau niekas pas pastaruosius nebuvo atėję. J. Č. ir D. T. buvo gerokai apsvaigę. Pas J. Č. ir D. T. buvo dar atėjęs jo klasiokas A.A., kuris buvo blaivus, tačiau pastarasis netrukus išėjo. D. T. su J. Č. pasiūlė eiti į lauką kepti šašlykus. Lauke išgėrė daugiausiai pusę stikliuko degtinės. Jis negeria, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, sportuoja ir yra fitneso treneris, tuo metu ruošėsi varžyboms. Jo gyvensenoje alkoholio išvis nėra, jo nevartoja. Pusę stikliuko degtinės išgėrė tik iš draugiškumo J. Č.. Jo draugė alkoholio taip pat nevartojo. J. Č. ir D. T. lauktuvių atvežė viskio butelį ir vieną litrą degtinės „Absoliut“. Pas J. Č. ir D. T. atvažiavo apie – 16.30 val., o kažkur apie 18 val., įvyko konfliktas. Lauke pradėjus lyti, nuėjo visi į kambarį. Buvo keturiese. J. Č. su D. T. gėrė toliau. Pažįsta J. Č. mamą, nes yra gyvenęs kaimynystėje. Su J. Č. mama lauke kalbėjosi apie gyvenimą. Išėjusi D. T. pradėjo tą močiutę „kolioti“, nes pastarieji galimai nuolatos konfliktuoja. D. T.ir J. Č. mama liko lauke, o jis pasišalino. D. T. rėkė ant močiutės. Atėjęs į kambarį, J. Č. liepė apraminti D. T., nes pastaroji galimai negražiai elgėsi su senyvo amžiaus žmogumi. J. Č. liepė jam važiuoti namo. J. Č. jau buvo girtas, svirduliavo. Viskas vyko vienoje patalpoje - kambaryje, virtuvėje. Iš lauko visa pikta atlėkė D. T., kuri lauke ginčijosi su J. Č. mama. D. T. griebė iš šaldytuvo du butelius „Finlandia“ ir vėl išlėkė į lauką. Jis atsistojo ir draugei pasakė: „važiuojam iš čia“. Tada iš lauko atėjusi ir prie jo priėjusi D. T. mosuodama rankomis, galimai dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairį skruostą, tuomet iš karto griebė šalia ant stalo buvusį peilį, tuo pačiu ant grindų nukrito dar kelios lėkštės. Jis automatiškai gynėsi, nes išsigando, kad D. T. nesmogtų jam peiliu. Ištiesė dešinę ranką ir delnu sudavė D. T. vieną kartą į veidą ar į galvą, gerai nematė. D. T. pargriuvo. Smūgio stiprumą vertina nestipriu, nes stovėjo netoli židinio ir jeigu būtų sudavęs stipriai, D. T. galėjo atsitrenkti į židinį ir patirti stiprius kūno sužalojimus. Jo tikslas buvo apsisaugoti nuo D. T., kadangi nežinojo, ką ji ketina daryti su peiliu. Peilis buvo serviravimo, metalo spalvos. J. Č. tuo metu sėdėjo ant sofos. D. T. nuo jo smūgio pargriuvo ant žemės, kadangi pastaroji dar buvo ir labai neblaivi. Gal ir dėl šios priežasties D. T. neišlaikė pusiausvyros, nes vien tik nuo jo smūgio pastaroji pargriūti negalėjo. J. Č. kėlėsi ir veidu už kažko užkliuvęs trenkėsi į grindis. Jis (kaltinamasis) su drauge iš karto išėjo iš namo ir sėdo į pastarosios automobilį. Tuo metu J. Č. išbėgo į lauką ir kastuvu per stogą, per šonus pradėjo daužyti automobilį. D. T. taip pat atbėgo prie automobilio. Matė, kruviną D. T. veidą, kuri pradėjo valytis kraują ir taškė ant automobilio. Išvažiavo, tai galėjo būti po 18 val. J. Č. jam tą vakarą dar skambino kelis kartus. Vieną kartą atsiliepus, J. Č. grasino, kad bus blogai, kad jis turi sumokėti 500 Eur už tai, kad trenkė D. T.. Nematė, kad J. Č. tą vakarą būtų kaip nors susižalojęs veidą ar dantis. J. Č. nemušė, nesudavė pastarajam nei vieno smūgio, J. Č. net nelietė. J. Č. matė krentantį ant grindų prie sofos. Jis po įvykio daugiau su J. Č. ir D. T. nebendravo. Gal J. Č. ir D. T. tarpusavyje susimušė. Jis, kiek žino, J. Č. ir D. T. yra ne kartą tarpusavyje susimušę, ne kartą dėl šios priežasties buvo kviesti policijos pareigūnai. Dar kartą sako, kad J. Č. nemušė. J. Č. buvo girtas ir D. T. buvo girta, todėl pastarieji galėjo tarpusavyje susimušti ( t. 2, b. l. 28-31).

4. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas B. S. parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, kuriuos tvirtina, tačiau akcentuoja, kad įvykio dieną buvo blaivus, kadangi alkoholio nevartoja. Sužaloti D. T. nenorėjo, o J. Č. iš vis nemušė. Iš įvykio vietos pasišalino, kadangi nenorėjo dar labiau „aštrinti“ situacijos. Matydamas neblaivius J. Č. ir D. T. suprato, kad konflikto neišspręs. Bijojo ir dėl savo, ir dėl savo draugės saugumo, nes J. Č. puolė kastuvu daužyti automobilį. Vėliau norėjo su išsiblaiviusiais J. Č. ir D. T. išsiaiškinti dėl įvykio, atsiprašyti dėl tokios nesmagios situacijos, nors ir nesijautė kaltas, tačiau jam buvo nesmagu, kad iš svečių teko išvažiuoti susipykus. Buvo draugai, todėl norėjo išsaugoti normalius santykius. J. Č. nesileido į kalbas, todėl su J. Č. ir nebendravo (t. 2, b. l. 40-43).

5. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas B. S. parodė, kad visus duotus parodymus tvirtina, tik papildomai nori pasakyti, kad nepasakė apie tai, kad būdamas svečiuose pas D. T. ir J. . sudavė vieną kartą delnu D. T. į veidą ir vieną kartą kumščiu J. Č. į veido sritį. Aplinkybės visos nurodytos jau ankstesnėse apklausose. Iš pradžių neprisipažino sudavęs šiems žmonėms, nes išsigando pasekmių ir kylančios baudžiamosios atsakomybės. Dabar suvokia, kokius padarinius sukėlė jo suduoti smūgiai D. T. ir J. Č., nors suduodamas smūgius nepagalvojo, kad žmonėms gali būti sulaužyti kaulai. Neplanavo tyčia J. Č. ir D. T. sužaloti, jo veiksmai buvo spontaniški. Iš įvykio vietos pabėgo išsigandęs dėl to, ką padarė. Padarytas žalas atlygino. J. Č. ir D. T. atsiprašė. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo (t. 2, b. l. 46-49).

6. Nukentėjusysis J. Č. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parodymų nekeis, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, gal jau kažką ir pamiršo. Kai kaltinamasis atvažiavo, jis nebuvo tiek apsvaigęs, kaip pasakoja kaltinamasis. Buvo išgėręs du stikliukus. Kaltinamojo pas save į svečius nekvietė. Su kaltinamuoju buvo klasiokai, pažįstami. Kaltinamasis jam pats paskambino ir įsiprašė į svečius. Jis nesakė, kad jo draugė taip pat atvyks. Nukentėjusysis pasiruošė ir laukė. Kaltinamasis pažadėjo atvažiuoti 16 val., tačiau atvažiavo 17 val. Jo laukdami su D. T. išgėrė gal po 50 g. Kaltinamasis atvyko pirmas, atvežė jam automobilio raktelius. Vėliau atvažiavo jo draugė. Jie buvo priimti. Visi pasėdėjo, vartojo alkoholį. Kaltinamasis atsivežė 1 litrą degtinės. Jis taip pat turėjo alkoholio, kurį vartojo. Jokių konfliktų nebuvo. Pabaigė gerti butelį ir pradėjo lyti lietus. Susirinkę daiktus nuėjo į namus. Buvo visi apsvaigę. Buvo išgertas 1 butelis, visi gėrė vienodai. Jo mamai 89 metai, jai senatvinė dimensija. Kai visi ėjo namo, ji galėjo pasakyti, kad ją skriaudžiame, vagiame pinigus. Susėdo visi – kaltinamasis su savo drauge ir jis su D. T.. Ant lovos jis (nukentėjusysis) nesėdėjo. Buvo pradėtas gerti antras butelis. Kaltinamasis grįžo pakalbėjęs su jo (nukentėjusiojo) mama. Pradžioje jokių pretenzijų jis nereiškė. Pakui išgėrė stikliuką, atsistojo prieš D. T. ir pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Dar pasakė „ką jūs senus žmonės įžeidinėjat“. Mano draugė jam pasakė „be keiksmų ir jei kažkas nepatinka prašom išvažiuoti“. Ir parodė ranka į duris. Tuomet B. S. atsistojo priešais ją ir sako „ką k...“ ir trenkė. Smūgis buvo kumščiu, ji nukrito. Jis (nukentėjusysis) sėdėjo ne ant lovos. Atsistojo tarp jų (kaltinamojo ir D.) ir tuomet kaltinamasis jam trenkė vieną smūgį į dantis, o antrą į žandikaulį, po ko jis krito ant dujinės viryklės ir užsigavo. Lova yra gal 3 metrų atstumu nuo tos vietos, kur viskas vyko. Kažkiek atsigavęs sakė, kad niekur niekas nevažiuotų, kad atvažiuos pareigūnai. Bet jie (kaltinamasis su savo drauge) susirinko savo daiktus ir išbėgo, įsėdo į mašiną. Kad jie nebėgtų, kastuvu trenkė per mašiną. Norėjo juos sustabdyti, kadangi sakė, kad kviečiami bus pareigūnai, bet jie išvažiavo. Pareigūnus iškvietė D. T.. Nebuvo jokio peilio, D. nieko rankose neturėjo, ji atsistojo ir tik ranka parodė į duris, kad, jei nepatinka, gali išeiti. Po ko kaltinamasis atsistojo, pasakė „ką k...“ ir trenkė kumščiu jai į veidą. Ji nugriuvo, buvo kraujo. Kadangi jis (nukentėjusysis) atsistojo tarp jų, tai kaltinamasis sudavė jam du smūgius – vieną į dantis, o kitą į kairį žandikaulį. Nuo suduotų smūgių jis nugriuvo tarp dujinės ir spintelės. Po antro smūgio krisdamas į dujinės ir spintelės rankeną susižalojo ranką. Krito, dėl B. S. suduoto smūgio į žandikaulį. Jis sėdėjo ir matė, kad D. T. nesudavė nei smūgio, nei peilio neturėjo. Jis meluoja. Sužalojimų jis ir D. T. iki įvykio neturėjo. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus nurodė, kad tikrai sėdėjo prie stalo. Toje vietoje, kur krito stovi spintelės, o prie lovos spintelių jokių nėra.

7. Nukentėjusysis J. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad B. S. pažįsta nuo vaikystės, kartu augo kaimynystėje, ėjo į mokyklą, buvo draugai. B. S. pasiprašė į svečius, kadangi senai su juo matėsi. Susitarė su B. S. Joninių išvakarėse susitikti. B. S. sakė, kad atvažiuos vienas. 2023 m. birželio 23 d., pradėjo ruoštis svečio priėmimui. D. T. ruošė vaišes, o jis kūreno laužą, ruošėsi kepti šašlykus, padengė stalą. Su sugyventine D. T. laukdami B. S. išgėrė po kelis stikliukus degtinės. Apie 17 val. atvažiavo B. S., kuris buvo blaivas. Buvo lauke pavėsinėje, kai B. S. prašė patraukti mašiną, nes reikės pastatyti kitą automobilį. Žinojo, kad B. S. yra išsiskyręs, nes yra pastarojo vaiko krikšto tėvas. Vėliau atvažiavo juodos spalvos galimai „Audi“ automobilis ir pamatė moterį, kuri atvažiavo, kiek jis suprato, į pasimatymą su B. S.. Jam tada pasidarė nesmagu, nes B. S. susiorganizavo sau pasimatymą, o tikslas nebuvo pasimatyti su draugu, t. y., su juo. B. S. dėl to nieko nesakė. Pradėjus lyti nuėjo į kambarį. B. S. su drauge atsinešė krepšius, galimai rūbus, nors nieko nesakė, kad planuoja likti nakvoti. Jų namas yra trijų butų, viename bute gyvena jis su sugyventine D. T., kitame jo mama, o likusiame senelių šeima. Jo bute virtuvė su kambariu yra bendra. Tą dieną su jo mama, kaip ir dažnai būna, buvo įvairių nesutarimų. Jo mama sena moteris, ligota, daug ką pamiršta ir mėgsta jiems reguliuoti gyvenimą. B. S. su jo mama gal ir kalbėjosi, tačiau jis nežino, to nematė. Galvoja, kad B. S. norėjo pasirodyti prieš savo draugę, kurios jis nepažįsta, pastaroji rusakalbė. B. S. atsivežė vieno litro talpos „Absoliut“ butelį, o jis buvo nusipirkęs 0,5 litro talpos degtinės butelį. D. T. buvo išėjusi į parduotuvę, t. y., B. S. draugei nupirkti ir pavaišinti kažko saldaus, todėl D. T. kiek mažiau gėrė, o jie visi trys gėrė vienodai, t. y., išgėrė daugiau nei pusę 0,5 litro talpos butelio degtinės. B. S. elgesys jam nepatiko, kadangi pastarasis demonstravo aroganciją, atrodė, kad vaidina prieš savo draugę. B. S. pradėjo aiškinti, kaip jie turi elgtis su jo mama, kaltinti, kad jo mama yra skriaudžiama. Jie visi sėdėjo prie stalo. D. T. tuo metu atsistojo ir pasakė, kad jeigu nepatinka B. S. gali išvažiuoti. D. T. tai pasakė aiškiai, be jokių keiksmų ir riksmų. Tada B. S. atsistojo ir stovinčiai D. T. trenkė kumščiu į veidą. Jis nesitikėjo tokio B. S. elgesio. D. T. krito, pastarosios veidas apsipylė krauju. Jis atsistojo, sako: „Ką tu durneli, dar moteris muši?“. Tada B. S. trenkė jam į dantis, nuskilo viršutiniai dantys. Nepargriuvus, B. S. dar kartą trenkė jam į kairę veido pusę, po ko jis atbulas krito, atsitrenkė į spinteles ar į elektrinę viryklę, susitrenkdamas nugarą ir krisdamas į stalčiaus rankenėlę susimušė dešinę alkūnę. Iki šiol jam skauda žandikaulį, nugarą ir ranką. Dėl B. S. suduotų smūgių jautė skausmą, labai skaudėjo nugarą ir ranką. Jam B. S. sudavė du kartus. Jis B. S. nesudavė nei karto. Tada pasakė, kad kviečia policijos pareigūnus, po ko B. S. pradėjo rinktis daiktus, pasiėmė neišgertą butelį ir išėjo į lauką su drauge, sėdo į mašiną. Moteris sėdo prie automobilio vairo. Puolė iš paskos, norėdamas pastaruosius sulaikyti. Išbėgo į lauką ir pagriebęs kastuvą sniegui kasti, rėkė, kad pastarieji niekur nevažiuotų ir kastuvu vieną kartą trenkė į automobilį. Nematė, kur pataikė, nežino, ar sugadino automobilį, tačiau nujaučia, kad galėjo įlenkti automobilio kėbulą ar kokią kitą detalę. Buvo piktas ir bandė juos taip sulaikyti. Jie išvažiavo. Nuėjo į namą, o D. T. namuose kraujuotu veidu kvietė pagalbą. Kol laukė policijos pareigūnų išgėrė dar kelis stikliukus degtinės, nes abiem buvo šokas. D. T. kraujavo, abu buvo emociškai labai susijaudinę. Ruošėsi, gražiai priėmė draugą, o pastarasis šitaip pasielgė. Visą tą laiką buvo keturiese, pašalinių asmenų nebuvo. Atvažiavus B. S., pas jį buvo atėjęs A. A., kuris atvežęs raktus netrukus išvažiavo. Po to, B. S. jam parašė žinutę nurodydamas, kad už automobilį reikės atsakyti. B. S. skambino kelis kartus, tačiau pastarasis neatsiliepė. Jaučiasi pažemintas ir sumuštas, buvo nedarbingas, skaudėjo žandikaulį, nes buvo lūžis, daryta operacija (t. 1, b. l. 197-200).

8. Nukentėjusioji D. T. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad J. Č. prieš mėnesį iki šio įvykio jai pasakė, kad B. nori pas jį atvažiuoti. Nutarė susirinkti penktadienį. Po darbo 23 dieną ją parvežė po 16 valandos. Ruošė maistą. Turėjo atvažiuoti 16 valandą. Apie 16.50 val. atėjo kaltinamasis. Jis užėjo vienas. J. jo paprašė patraukti mašiną. Jie nežinojo, kad jis (kaltinamasis) bus ne vienas. Po 15-20 minučių atvažiavo kaltinamojo draugė. Išėjo į pavėsinę. Išgėrė kelis stikliukus. Visi kartu gėrė. Nuėjo į parduotuvę, o kai grįžo pradėjo lyti, todėl nuėjo visi namo. Viską susinešė. Į namus nuėjo trise: ji (nukentėjusioji), J. ir kaltinamojo draugė. Kaltinamasis liko lauke šnekėtis su J. mama, atėjo vėliau. Ji (nukentėjusioji) pasiūlė kaltinamajam žuvies. Jis suvalgė žuvį, išgėrė stikliuką ir pradėjo sakyti „ką jūs motiną skriaudžiat“. Ji atsakė „tu nežinai, kaip čia yra, todėl taip nešnekėk, o jei kas nepatinka va durys“. Atsistojusi parodė kaltinamajam į durų pusę. Po ko kaltinamasis jai trenkė. Po smūgio griuvo į dešinę pusę. J. stojosi ir sakė „ką tu moteris muši“. Kaltinamasis trenkė jai kumščiu į veido sritį. Tuo metu ji susiėmė už nosies, svaigo galva ir išgirdo „bum“. Kaltinamojo draugė rėkė „B. baik, B. baik“ ir susirinkusi savo daiktus išbėgo. Jai (nukentėjusiajai) bėgo kraujas. Sakė jiems, kad jie nebėgtų, nes kvies policiją. J. suduodamų smūgių nematė, bet girdėjo tik kai jis krito. Jis nugara atsitrenkė į rankeną. Ji pati paskambino policijai. Išgirdusi smūgį pakėlė galvą ir pamatė jau J. gulintį prie spintelės ir viryklės. Nematė, kuria vieta jis atsitrenkė. Buvo griuvimo garsas, kai kaltinamojo draugė rėkė „B. baik, B. baik“. Kaltinamajam smūgių jokių nesudavė. Dešine ranka parodė į duris, po ko kaltinamasis pasakė „ką k....“ ir jai sudavė. Jokio peilio ji neturėjo. Atsakydama į kaltinamojo klausimą nurodė, kad policiją kvietė iš karto.

9. Nukentėjusioji D. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 23 d. sugyventiniui J. Č. pradėjo skambinėti pastarojo vaikystės draugas B. S., kuris prašėsi į svečius, norėdamas atvykti švęsti Joninių. Sugyventinis J. Č. sutiko B. S. priimti. 2023 m. birželio 23 d. apie 17 val. pas juos į namus atvažiavo B. S., o kažkur po 15 min., atvažiavo ir B. S. draugė, kurios vardo ir pavardės nebežino, ją tą dieną matė pirmą kartą. B. S. draugė galimai buvo ne lietuvė, nes pastaroji kalbėjo tik rusiškai, lietuviškai kalbėti beveik nemokėjo. B. S. ir pastarojo draugei atvykus buvo lauke, kepė ant laužo mėsą, visi vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra degtinę. Būnant lauke pradėjo lyti, todėl nusprendė eiti į namo vidų. Namo viduje ir toliau visi vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant viduje ir sėdint virtuvėje prie stalo, B. S. tapo vis agresyvesnis, pradėjo jai su J. Č. dėl visko priekaištauti. B. S. pasiūlė išeiti iš jų namų. Po šių žodžių, B. S. pakilo nuo stalo ir jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį. Po suduoto smūgio iš karto pargriuvo ant žemės, jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pajuto didelį fizinį skausmą. Tai pamatęs sugyventinis J. Č. taip pat pašoko nuo stalo, bandydamas ją apginti. Tada B. S. pradėjo mušti sugyventinį J. Č., tačiau kiek smūgių J. Č. buvo suduota pasakyti negali, kadangi jai iš nosies bėgo kraujas ir ji nieko nematė. Matė, kad J. Č. pargriuvo ant virtuvėje buvusios dujinės viryklės ir spintelės. B. S. draugė visą konfliktą matė, pastaroji bandė B. S. raminti. Vėliau B. S. ir pastarojo draugė susirinko savo daiktus ir iš jų namų pasišalino. Netrukus iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi jai labai skaudėjo nosį. Sugyventinis J. Č. taip pat skundėsi įvairiais kūno skausmais. 2023 m. birželio 26 d. su sugyventiniu J. Č. nuvykus į Elektrėnų ligoninės priėmimo skyrių ir atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad ji dėl B. S. suduoto smūgio patyrė nosies kaulų lūžius, o sugyventiniui J. Č. buvo nustatyti žandikaulio ir dantų lūžiai. Po medikų apžiūros J. Č. buvo pristatytas į Vilniuje esančią Žalgirio kliniką, kurioje skubos tvarka buvo paguldytas operacijai (t. 1, b. l. 18).

10. Nukentėjusioji D. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu J. Č., kol laukė B. S., išgėrė mažiau negu pusę butelio degtinės. B. S. atvykus pradėjo ruošti vaišes. Ji su sugyventiniu J. Č. buvo savo bute, o pastarojo mama kitame bute. B. S. yra pažįstamas ir su sugyventinio J. Č. mama. B. S. tą dieną kalbėjosi ir su J. Č. mama. J. Č. mama B. S. guodėsi, kad jos kartais dėl įvairių smulkmenų pasipyksta. Kai ji atėjo į savo butą, į virtuvę ir kambarį, kuriame buvo ji, J. Č., B. S. ir pastarojo draugė, B. S. kažką ėmė sakyti dėl jų netinkamo elgesio su J. Č. mama. Neapsikentusi liepė B. S. išvažiuoti. Jokio peilio negriebė ir pulti B. S. neketino. B. S. kambaryje jai trenkė į veidą, pataikydamas į nosį. B. S. jai trenkė kumščiu. Smūgis buvo toks, kad ji pargriuvo, krisdama susitrenkė galvą, nes krito galimai ant šono, net neatsimena. Buvo išgėrusi, tačiau B. S. smūgis jai buvo stiprus. Iš karto pradėjo bėgti kraujas, pajuto stiprų skausmą veido srityje. Girdėjo kaip sugyventinis J. Č. sakė: „ką tu moteriai darai?!“. Girdėjo kažką krintant, tuo metu veidą buvo užsidengusi. Nematė, ką darė B. S. su J. Č., bet mano, kad B. S. tuo metu turėjo J. Č. trenkti. Pakėlusi galvą pamatė, kad sugyventinis J. Č. guli. Nesimatė nei kraujo, nei aiškių sužalojimų ant sugyventinio J. Č.. B. S. draugė rėkė: „B. baik!“. Ji tik tada suprato, kad B. S. bus trenkęs ir jos sugyventiniui J. Č.. Sugyventinis J. Č. gulėjo, o B. S. draugė rėkė. B. S. ir pastarojo draugė taip pat buvo vartoję alkoholio, jie keturiese išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės ir gal 0,7 l talpos, neatsimena, kiek tiksliai, kurio likutį B. S. pasiėmė išvažiuodamas. B. S. su drauge išėjo į lauką ir sėdo į mašiną. Turėjo būti apie 19 val. – 19.30 val. Neatsimena, kad būtų išėjusi į lauką, tikriausiai dėl to, kad buvo apsvaigusi nuo smūgio ir krisdama į grindis dar susitrenkusi galvą. Ji tik vėliau iš sugyventinio J. Č. sužinojo, kad pastarasis kastuvu aptalžė automobilį, kuriuo buvo atvažiavusi B. S. draugė. Bendruoju pagalbos skambučiu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o policijos pareigūnai taip pat buvo atvažiavę. Po to, kai išvyko policijos pareigūnai ir medikai, jie nuėjo miegoti. Tarp jos ir sugyventinio J. Č. nebuvo jokio konflikto. Sugyventinis J. Č. sakė, kad tuo metu kai ji gulėjo ant grindų, B. S. mažiausiai du kartus trenkė sugyventiniui J. Č. į veidą, tačiau ji šio įvykio pati nematė (t. 1, b. l. 185-188).

11. Specialistė Rasa Gaidienė apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, jog patikslina, apie D. T. įbrėžimą. Negalima konkretizuoti ar individualizuoti, kokiu daiktu padaryta, todėl platus spektras ir nurodyta mechanizmas apie daiktus. Dėl smūgio delnu ir kumščiu į veido sritį – gal būtų atskiri poveikiai. Kadangi duomenys yra, kad vienas trauminis poveikis, tai labiausiai tikėtina, kad buvo kumštis. Mažai tikėtina, kad smūgis buvo suduotas delnu. Tvirtina byloje pateiktą išvadą. Toks sužalojimas griuvimui nėra būdingas. Kiek galėjo, paaiškino, kad buka briauna turėtų būti arba nago dalis, arba žiedas, tas sužalojimas (įbrėžimas) negalėjo būti padarytas plokščiu paviršiumi. Briauna gali būti ir aštri, gali būti ir buka, tai dėl įbrėžimo. Dėl delno, tai tas lūžis turėjo būti ribotesniu paviršiumi. Plokštuma tokio lūžio nepadarysi. Jeigu žmogus griūna, tai žmogus gali atsitrenkti į kažką, bet ne plokštumą. Ribotas paviršius, tai ne plokštuma, mažesnis negu ta veido pusė, kt. tariant ne plokštuma. Kumštis yra kumštis, delnas yra daugiau plokščias paviršius.

12. Ikiteisminio tyrimo metu specialistė Rasa Gaidienė paaiškino, kad nurodė, jog D. T. nustatytas odos įbrėžimas nosies nugarėlėje, galėjo būti padarytas mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu. Neatmetama, kad rankos nagu (buka briauna) ar mūvimo žiedo dalimi (tiek aštrią, tiek buką, tiek mažą kontaktuojantį paviršių turinčio daikto dalis), poodinės kraujosruvos – kietu buku daiktu, kuo tikėtina, galėjo būti kumštis. Atsižvelgiant į D. T. nustatytų sužalojimų savybes, lokalizaciją ir pobūdį, pačios tiriamosios susižalojimo tikimybė griūnant ir kaire veido puse atsitrenkiant į kietą, nelygų paviršių, mažai tikėtina. J. Č. nustatyti kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžiai galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko, riboto paviršių turinčio daikto poveikiu, kuo neatmetama galėjo būti kumštis, sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Vienkartinai griūnant ant lygaus paviršiaus J. Č. kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžių bei dalinių (nedidelių) viršutinių 1 iš dešinės ir 1 iš kairės dantų vainikų lūžių pasidaryti negalėjo (t. 1, b. l. 88-90).

13. Liudytoja L. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai ji atvažiavo, B. jau buvo. Atvyko pas D. ir J.. Įvažiavo į kiemą atbula ir pastatė mašiną. Jie susipažino, po ko juo pakvietė prie stalo lauke ir valgė šašlyką. Prasidėjus lietui visi nuėjo namo. B. išėjo į lauką ir kalbėjosi su, kaip suprato, J. mama. D. kvietė jį namo, nenorėjo, kad jie kalbėtųsi, kažko D. ir B. barėsi. Po to D. atbėgo namo, pradėjo varyti, rėkti. Atėjo B.. D. prišoko prie jo ir sudavė jam į veidą, B. ją atstūmė ir ji pargriuvo. Nuo stalo nukrito indai, stiklinės. J. taip pat bėgo ar suduoti, ar ne, bet paslydo ir nukrito. Pasakė B., kad reikia važiuoti namo ir išėjo prie automobilio. Jai užvedus automobilį iš namo išėjo B., J. ir D., jie rėkė. Nežino, nematė, kas pradėjo daužyti jos mašiną, tik girdėjo garsus, ir jie išvažiavo. Konkrečiai nežino, bet jie buvo kieme dviese, kai B. kalbėjosi su mama. D. bėgiojo po namus ir rėkė, kad jie (kaltinamasis su drauge) išvažiuotų. Kai B. atėjo, D. puolė prie jo ir sudavė jam per veidą. Nežino, ar ji laikė ką nors rankoje, tai įvyko labai greitai. S. ją nustūmė nuo savęs, jokių smūgių nematė. J. bėgo prie B., nežino, ar jis paslydo, bet viskas nukrito nuo stalo. J. sėdėjo, kur tiksliai nepamena, gal ant lovos. Ar S. ėmėsi kokių nors veiksmų prieš Č. nežino, nes išėjo. Iki įvykio B. pažinojo daugiau negu metus, pusantrų. Nukentėjusiuosius matė pirmą kartą. Pas nukentėjusiuosius atvyko, nes B. sakė, kad važiuoja pas draugą į svečius ir ją pakvietė kartu, ketino valgyti šašlykus. Alkoholio neplanavo vartoti, nes ji buvo prie vairo, ketino važiuoti namo. B., kiek matė, išgėrė du stikliukus, ne daugiau. Jie gėrė lauke degtinę. Kai užėjo į namą, tai buvo neilgai. Alkoholį vartojo D., J.. Jai atvažiavus jie buvo šiek tiek išgėrę. Ar B. buvo išgėręs, tiksliai negali pasakyti. Ji pati atsivežė butelį šampano apklijuotą saldainiais. Ar vežė dovanų B. nežino, nes jis ten jau buvo. Šampano niekas neatidarinėjo, ji negėrė. Pas nukentėjusiuosius prabuvo gal dvi valandas, gal daugiau. Lietuviškai ne viską, bet supranta. Dėl ko jie pykosi ji negirdėjo, jie buvo lauke, o ji namuose. Suprato, kad D. nenorėjo, jog B. bendrautų su mama. B. su J. mama kalbėjosi apie 10 minučių. D. B. sudavė ranka, lygtai kumščiu. Tai buvo taip greitai, negali pasakyti, kuria ranka. Ji tuo metu sėdėjo prie stalo, 2-3 metrų atstumu nuo jų. D. nuolat bėgiojo po namus rėkė ir barėsi. Per tą smūgį B. stovėjo, ji (liudytoja) sėdėjo prie stalo. B. kai atėjo, stovėjo, nesėdėjo. D. pribėgo ir jam sudavė, po ko kaltinamasis ją atstūmė. Ji (liudytoja) sėdėjo vienoje stalo pusėje, o kitoje stalo pusėje viskas staigiai įvyko. Jie stovėjo tuo metu, kai viskas įvyko. B. stovėjo, D. pribėgo prie jo ir sudavė. O J., kur buvo nežino, gal sėdėjo ant lovos. D. nukrito ant grindų. Nepastebėjo, kad būtų kažkoks garsas. Kai žmogus krenta ant grindų yra garsas. Nematė, ar iš rankų D. kas iškrito. D. rankose peilio nematė. Ant stalo gulėjo visi įrankiai, lėkštės, peiliai, šakutės. Buvo normalūs peiliai, kuriais pjaustoma mėsa. Ar D. puolė su peiliu, nematė. Sužalojimų ir kraujo nematė. Kai išvažiavo, keletą kraujo lašų buvo ant mašinos, tai pastebėjo, kai buvo namuose. Buvo šoke, kad išvarė į svečius atvažiavusius žmones, ji nesiruošė jų raminti ar kažką daryti. Turėjo su savimi tik telefoną ir cigaretes. Kai D. sudavė B. jis ją atstūmė, o ji griūnant užkabino stalą, po ko krito visi indai. Kai kaltinamasis D. nustūmė, ji už krašto stalo užsikabino. Nebuvo staltiesės, griūdama pastūmė stalą ir viskas nukrito. Nežino su kokia jėga D. buvo pastumta. Viskas įvyko greitai. Č. bėgo, paslydo ir pargriuvo. Nežino, gal J. sėdėjo ant lovos, o gal prie lovos ant kėdės. Kai B. pastūmė D. gal J. bėgo ją apginti, bet paslydo ir nukrito ant žemės. Nematė, kad J. krisdamas kažką užkabintų. Kiek matė, tai J. nespėjo iki B. nubėgti, jis nukrito. Kai tai atsitiko, ji pasakė važiuoti namo. Matė, kai B. pastūmė D., po ko J. bėgo ir pargriuvo, o tuomet ji (liudytoja) išėjo. Nematė kas buvo toliau, bet B. greitai atėjo prie mašinos, iš paskos rėkdami į lauką atėjo J. su D.. Fizinio kontakto tarp B. ir Č. nematė. Ji (liudytoja) sėdėjo iš kairės pusės, viskas vyko iš dešinės pusės, nes išėjimas iš namo iš dešinės pusės. Nežino, kokias traumas nukentėjusieji patyrė. Nežino kaip įvyko traumos ar lūžiai.

14. Liudytoja L. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. birželio 23 d. automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viena atvažiavo į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Paskambino B. S., su kuriuo buvo susitarusi susitikti iš anksto. B. S. sakė, kad važiuos pas draugą J. Č., bus šašlykai, kubilas ir taip praleis laiką, be nakvynės. Atvažiavusi į Semeliškes paskambino B. S., kuris ją pasitiko gatvėje. J. Č. gyvena centre, paprastame name. Automobilį pastatė kieme, priekiu į gatvę. J. Č. buvo su savo gyvenimo drauge D.. Iš pradžių kepė šašlykus, B. S. truputį išgėrė alkoholio, tačiau tik simboliškai, o ji visai alkoholio nevartojo. Lauke buvo apie valandą. Jokio konflikto nebuvo. Pradėjus lyti, visi draugiškai į namo vidų sunešė daiktus nuo stalo ir toliau visas pasisėdėjimas vyko name. Nepastebėjo, kad D. būtų kur nors išėjusi. Nematė to. D. su J. buvo jau iki jiems atvažiuojant šiek tiek vartoję alkoholio. B. S. kieme sutiko J. mamą, o jie trise – ji, D. ir J. liko kambaryje. D. matė, kad B. S. kalbasi su J. mama, vis ragino B. S. grįžti į kambarį. D. buvo išėjusi į lauką ir kažką rėkė. Tada D. atėjo į kambarį ir išnešė į kiemą jų dovanas. Dar D. išėmė iš šaldytuvo degtinę, kurią išnešė kažkur, pastaroji buvo pasipiktinusi. B. S. atėjęs pasakė, kad negalima taip kalbėtis su J. mama, bet D. B. S. pasakė: „Dink iš čia p.....“ ir sudavė pastarajam per veidą, tačiau nematė kuria ranka, nematė ar delnu, ar kumščiu, nes viskas įvyko labai greitai. Ji nesitikėjo, kad taip gali atsitikti. Sėdėjo prie stalo ir netoli, todėl galėjo matyti situaciją. B. S. stūmė D. nuo savęs, tačiau negali prisiminti, ar pastarasis ją stūmė rankomis į krūtinę, ar į veidą. Jai buvo šokas, kad atsitiko tokia situacija. D. pargriuvo ir dėl tokio abiejų elgesio, nuo stalo nuvirto indai. Tuo metu kilo ant sofos sėdėjęs J., kuris galimai paslydęs pargriuvo. J. pargriuvo ant nugaros. Nematė ar J. galėjo atsitrenkti į kokį nors netoliese buvusį baldą. Viskas įvyko greitai. Nekreipdama dėmesio į situaciją, pasiėmė daiktus ir ėjo į savo automobilį. Sėdo į vairuotojo vietą ir netrukus, už keleto sekundžių šalia atsisėdo B. S. ir jie išvažiavo. Girdėjo dar kažkokį dunkstelėjimą į automobilio kėbulą, bet tuo metu nebuvo tikra, kad tas garsas sklido nuo jos automobilio. Tik vėliau suprato, kad ne mažiau kaip tris kartus į jos automobilį trenkė J., tačiau nežino kuo. J. matė per automobilio langą. Buvo apgadintos automobilio priekinės dešinės pusės durelės. Pretenzijų J. dėl to neturi, kadangi nenori su pastaraisiais turėti daugiau jokių reikalų. Išvažiuodama lauke matė D. ir J., tačiau nematė ar pastarieji buvo kruvini, nes išsigandusi norėjo kuo greičiau važiuoti iš kiemo. Vėliau ant automobilio pastebėjo kraujo lašelius, tas kraujas galėjo būti D. ar J.. Kiek ji žino B. S. visai nevartoja alkoholio (t. 2, b. l. 15-18).

15. Liudytojas A. A. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad daug nežino. Gerokai po pietų užėjo pas nukentėjusiuosius pasiskolinti J. mašinos, važiavo į kaimą. J. prie stalo pjaustė šašlykus, o D. pjaustė ar plovė agurkus, ar pomidorus. Pasiėmė raktą, J. sakė, kad laukia svečių. B. turėjo atvažiuoti į svečius. Jis paėmė raktą ir išvažiavo. Kai grįžo D. buvo prie virtuvės, o J. kūreno šašlykinę. Raktą pakabino prie durų ir užėjo į namus. Po ko į namus užėjo J. ir B.. Jis (liudytojas) sėdėjo arčiau durų ant „pufiko“. Nesimatė su B. apie 30 metų, pakalbėjo, pajuokavo. Sakė į šventę neis, po ko jis (liudytojas) išėjo, o jie pasiliko. Kol buvo, nebuvo butelių ir niekas negėrė. Po šio įvykio D. susitiko gal po 2 dienų prie namų, einant į parduotuvę, paklausė D. kas atsitiko, nes ji su akiniais buvo. Ji sakė, kad įvyko konfliktas. Kai užėjo arti nebuvo priėjęs, bet niekas nesišlaistė, normaliai kalbėjo, B. neišgėręs buvo. Nežino, kas įvyko toliau, kai išėjo. Norėjo atšvęsti Jonines su klasiokais, seniai matėsi. Su B. trumpai, gal 5 minutes pajuokavo ir viskas. Jis (liudytojas) jį pagyrė, nes į sporto klubą vaikšto. Normaliai pakalbėjo su B., kaip mokyklos laikais, kiekvienas pravardę turėjo, pajuokavo ir viskas. Nesakytų, kad B. jį įžeidė, nes ir jis pastarąjį kažkaip pavadina. Nesureikšmina, neįsižeidė.

16. Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 metais, per Jonines, birželio mėnesį, prie Semeliškių mokyklos buvo šventė. Jis pas savo klasioką J. Č.į, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), nuėjo pasiskolinti automobilio. Jam reikėjo nuvažiuoti iki kito kaimo, o jo automobilis buvo sugedęs. Su J. Č. palaiko gerus santykius. J. Č. turi du automobilius. Apie 13 val., nuėjo pas J. Č. į namus. J. Č. su sugyventine D. T. buvo blaivūs, buvo dviese, tvarkėsi kambarį, ruošė maistą, pjaustė šašlykus, kuriuos marinavo D.. Sakė, kad į svečius įsiprašė „B.“, t. y., B. S., kuris buvo ir jo klasiokas. Jis J. Č. pasakė, kad neateis, nors kvietė jį ir jo žmoną. J. Č. tikrai tuo metu buvo blaivas. Užtruko pas J. Č. iki 10 minučių. Apie 16 val., atvarė automobilį, kurį pastatė į tą pačią vietą, iš kurios ir paėmė, t. y., prie gatvės, ties įėjimu į J. Č. namo dalį, t. y., į J. Č. butą. Raktelius atnešė į kambarį. D. T. vis dar tebepjaustė maistą, o J. Č. lauke jau ruošė šašlykinę kepti šašlykams. J. Č. sakė, kad tuoj pasirodys „B.“. J. Č. jam pasiūlė „B.“ palaukti. Kambaryje ant stalo alkoholio nebuvo, lauke jis alkoholio taip pat nematė. J. Č. ir D. T. buvo blaivūs. Žmones pažįsta gerai, todėl būtų pastebėjęs, jeigu J. Č. ir D. T. būtų vartoję alkoholio ar kalbėtų nerišliai. J. Č. kambaryje atsisėdo svetainėje ant „pufiko“, netoli stalo. Netrukus pro duris atėjo B. S.. B. S. atėjo vienas su kuprine ant peties. Nematė kaip B. S. atvažiavo, tačiau J. Č. sakė, kad pastarąjį galimai kažkas atvežė. B. S. atsisėdo prie stalo, užsirūkė elektroninę cigaretę. Dūmino D. S. prie stalo daug, todėl pastarąjį „palazdavojo“, kad anksčiau tai ir degtukų reikėdavo, kai „Primą“ rūkė, o dabar tokių jis net nematęs. Tada B. S. papasakojo, kad turi savo sporto klubą, sportuoja. Matėsi, kad B. S. yra pasportavęs, kuris prieš juos demonstravo savo išvaizdos pranašumą, nes atrodė, kad B. S. į juos žiūri kaip „kaimiečius“, t. y., „iš aukšto“. Jam toks B. S. elgesys nepatiko, todėl nenorėdamas daugiau klausytis ir būti kartu su B. S. vienoje patalpoje, atsisveikinęs išėjo. Niekas prie jo alkoholio nevartojo. B. S. taip pat atvažiavo blaivas. Nežino, ką B. S. atsivežė kuprinėje. Vėliau tik sužinojo, kad pas J. Č. buvo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Po kokių trijų dienų sutikus J. Č., pastarasis pasakojo, kad B. S. užsipuolė D. T., galimai suduodamas į veidą, į nosį. Tada J. Č. gindamas D. T. pats gavo nuo B. S., galimai buvo sulaužytas J. Č. žandikaulis. Jis pats nieko nematė, kadangi senai buvo išėjęs. Ką pats matė, papasakojo, o visa kita žino iš J. Č.ir kaimo žmonių kalbų (t. 2, b. l. 8-11).

16.1. 2023 m. birželio 23 d., Vilniaus apsk. VPK Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjos Evelinos Romerytės - Biujienės tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 23 d. 20.10 val. Vilniaus apsk. VPK Elektrėnų policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad prieš 1 val. buvo konfliktas tarp pranešėjos ir sugyventinio draugo, kuris trenkė į nosį. Atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko D. T., kuriai buvo nustatytas – 1,99 promilių girtumas. D. T. nurodė, kad kartu su sugyventiniu J. Č., kuriam nustatytas – 2,72 promilių girtumas, ir draugu B. S. šventė Jonines, kai B. S. puolė muštis. D. T. nurodė, kad B. S. pastarajai trenkė kelis kartus į veido sritį, pataikydamas į nosį. B. S. iš įvykio vietos pasišalino. D. T. nurodė, kad kartu su B. S. buvo ir pastarojo draugė, kurios nei vardo, nei pavardės nurodyti negali, kadangi nežino, pastarosios nepažįsta. Pareiškimas dėl D. T. girtumo negautas. Greitosios medicinos pagalbos brigada D. T. apžiūrėjo, tačiau lūžių nenustatė, tik nosies sumušimą, o nuo tolimesnės medikų apžiūros D. T. kategoriškai ir pasirašytinai atsisakė (t. 1, b. l. 29).

16.2. 2023 m. birželio 25 d., įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad apžiūrėtas, aprašytas ir fotografuotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kambaryje – virtuvėje kaltinamasis B. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų J. Č. ir D. T. atžvilgiu (t. 1. b. l. 31-38).

16.3. 2023 m. birželio 27 d., nukentėjusiosios D. T. pareiškimo duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 23 d. apie 19 val., namuose žodinio konflikto metu, pažįstamas B. S. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį, ko rezultate patyrė fizinį skausmą, nosies kaulų lūžius bei kitus kūno sužalojimus (t. 1, b. l. 17).

16.4. 2023 m. birželio 27 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1985/2023 (01) duomenimis, D. T. nustatytas nosies kaulų lūžis su odos įbrėžimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodinė kraujosruva kairiame žande, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktai), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 23 d. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. D. T. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. D. T. sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (t.1, b. l. 95-96).

16.5. 2023 m. rugsėjo 25 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2079/2023 (01) duomenimis, J. Č. nustatyta kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžiai, daliniai (nedideli) viršutinių 1, iš dešinės ir 1 iš kairės dantų vainikų lūžiai, dešinės alkūnės sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Neatmetama, kad kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžiai padaryti smūginio kieto buko daikto poveikiu. Dešinės alkūnės sumušimas galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Negalima atmesti, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 23 d. J. Č. sužalojimų padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai dėl skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. J. Č. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 84-85).

16.6. 2023 m. liepos 25 d., apžiūros protokolo duomenimis – apžiūrėti, aprašyti 2023 m. birželio 23 d. įvykio metu policijos pareigūnų „Bodycam“ daryti vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 39-41).

16.7. 2024 m. vasario 7 d., apžiūros protokolo duomenimis – apžiūrėti, aprašyti Bendrojo pagalbos centro pateikti tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23688-23, reikšmingi garso įrašai, kuriais nukentėjusioji D. T. 2023 m. birželio 23 d. Bendrajam pagalbos centrui praneša apie baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23688-23, tiriamą įvykį (t. 1, b. l. 46-48).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

17. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

18. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

19. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau asmenų. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

20. Taigi, teismas ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad B. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vieną kartą kumščiu sudavė D. T. į veido sritį, ko pasėkoje D. T. pargriuvo susitrenkdama galvą į grindis, taip pat jis ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė J. Č. į veido sritį, ko pasėkoje J. Č. griūdamas dešine alkūne trenkėsi į virtuvės baldus, dujinę viryklę. Tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai D. T. nosies kaulų lūžį su odos įbrėžimu nosies nugarėlėje ir poodines kraujosruvas akių vokuose, poodinę kraujosruvą kairiame žande, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą; nukentėjusiajam J. Č. kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio kairės pusės lūžius, dalinai (nedidelius) viršutinių 1 iš dešinės ir 1 iš kairės dantų vainikų lūžius, dešinės alkūnės sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs šiame nuosprendyje, jo 6-12, 16.1-16.3, 16.5, 16.6 punktuose, iš dalies 2, 4, 5, 13 punktuose, aptartų įrodymų visumą.

21. Nors kaltinamasis B. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusioji D. T. jį puolė su peiliu, todėl jis gynėsi – ją pastūmė, sudavė smūgį delnu, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamojo kaltę, kaip minėta, patvirtina bylos įrodymų visuma, tarp jų nukentėjusiųjų ir iš dalies liudytojos L. P. parodymai, duoti (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu) dėl kaltinamajam šioje byloje pareikšto kaltinimo, kurie yra nuoseklūs ir iš esmės neprieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Teismui nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais dėl kaltinime nurodytos kaltinamojo padarytos veikos. Pažymėtina, kad liudytoja L. P., apklausta teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad nuo jų, t. y. nukentėjusiosios ir kaltinamojo, buvo 2-3 metrų atstumu ir nematė, kad D. būtų puolusi kaltinamąjį su peiliu (žr. nuosprendžio 13 punktą). Be to, sutiktina su prokuroro nuomone, kad puolimas peiliu iš tiesų yra neeilinė situacija ir tokių aplinkybių liudytoja pamiršti arba nepastebėti tiesiog negalėjo, juolab būdama 2-3 metrų atstumu nuo kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Taip pat kaltinamasis neigė savo kaltę dėl to, kad kumščiu sudavė smūgį D. T., tačiau teismo nuomone, toks kaltinamojo argumentas nepaneigia jo kaltės. Be to, sunkiai tikėtina, jog nukentėjusiajai D. T. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti delnu, šias kaltinamojo nurodomas aplinkybes paneigia tiek 2023 m. birželio 27 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1985/2023 (01), kurioje nurodyta, jog D. T. sužalojimai padaryti kietu buku ir/ar mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu (daiktai) (žr. nuosprendžio 16.4 punktą), tiek tiesiamajame posėdyje apklausta specialistė Rasa Gaidienė, kuri paaiškino, kad labiausiai tikėtina, jog smūgis buvo suduotas kumščiu, mažai tikėtina, kad smūgis buvo suduotas delnu, toks sužalojimas griuvimui nėra būdingas. Buka briauna turėtų būti arba nago dalis, arba žiedas, nustatytas sužalojimas negalėjo būti padarytas plokščiu paviršiumi. Nustatytas lūžis turėjo būti ribotesniu paviršiumi, plokštuma tokio lūžio nepadarysi. Delnas yra daugiau plokščias paviršius (žr. nuosprendžio 11 punktą). Taip pat specialistė Rasa Gaidienė apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog D. T. nustatytas odos įbrėžimas nosies nugarėlėje, galėjo būti padarytas mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu. Neatmetama, kad rankos nagu (buka briauna) ar mūvimo žiedo dalimi (tiek aštrią, tiek buką, tiek mažą kontaktuojantį paviršių turinčio daikto dalis), poodinės kraujosruvos – kietu buku daiktu, kuo tikėtina, galėjo būti kumštis. Atsižvelgiant į D. T. nustatytų sužalojimų savybes, lokalizaciją ir pobūdį, pačios tiriamosios susižalojimo tikimybė griūnant ir kaire veido puse atsitrenkiant į kietą, nelygų paviršių, mažai tikėtina (žr. nuosprendžio 12 punktą).

22. Taigi, aptarti duomenys, kurie, kaip minėta, BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama B. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas B. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

23. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

24. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

25. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

26. BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkto sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

27. B. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Sunkinančia aplinkybe prokuroras prašė pripažinti aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tačiau byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, kaltinamajam neblaivumas nustatytas nebuvo, todėl teismas šios aplinkybės sunkinančia nepripažįsta.

29. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – B. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kuriuo padaryta žala. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – neteistas, 5 (penkerių) metų laikotarpyje nebaustas administracine tvarka, išsiskyręs, dirba. Duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

30. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus B. S. laisvės atėmimo bausmę – 9 (devyniems) mėnesiams.

31. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

32. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas taip pat sprendžia, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti B. S. atžvilgiu pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatas. Tokia teismo išvada pagrindžiama toliau šiame nuosprendyje pateikiamų motyvų pagrindu.

33. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (ar atlikus tik paskirtos bausmės dalį). Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

34. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

35. Šiame kontekste pažymėtina, kad B. S. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, savo noru atlygino padarytas žalas, dirba. Minėtų (šiame nuosprendyje aptartų) aplinkybių visetas sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai B. S. atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas B. S. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktai).

36. Teismas neskiria kaltinamajam įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), kadangi byloje nebuvo nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

37. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmenos – CD-R, DVD-R diskai, 3 vnt., su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23688-23, reikšminga medžiaga: 1) J. Č. rentgenogramos; 2) Trakų – Vievio gatvės, Semeliškės, vaizdo įrašai; 3) Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktais – 2023 m. birželio 23 d. garso įrašais; policijos pareigūnų 2023 m. birželio 23 d. „Bodycam“ darytais vaizdo įrašais, – saugomos voke baudžiamojoje byloje, 3-čio tomo gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinos byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir skirti jam – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, B. S. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: laikmenas – CD-R, DVD-R diskus, 3 vnt., su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23688-23, reikšminga medžiaga: 1) J. Č. rentgenogramos; 2) Trakų – Vievio gatvės, Semeliškės, vaizdo įrašai; 3) Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktais – 2023 m. birželio 23 d., garso įrašais, policijos pareigūnų – 2023 m. birželio 23 d., „Bodycam“ darytais vaizdo įrašais, saugomas voke baudžiamojoje byloje, 3-čio tomo gale, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.