- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2S-1073-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01806-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- I. U.
- Ieškovas
- J. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5154-435/2014, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje iškeltoje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei I. U. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teisme ieškinį atsakovei, prašydama priteisti iš atsakovės 91542,60 Lt skolos, 38143,00 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3–5). Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei I. U. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei banko atsiskaitomosiose sąskaitose esančias pinigines lėšas, ieškinio reikalavimo ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi (b. l. 15) ieškovės J. D. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovei U. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 129 685,60 Lt sumai, uždraudžiant jais disponuoti, o jų nesant, ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Teismas nurodė, jog pateikto ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma pakankamai didelė kaip fiziniam asmeniui, todėl laikė, jog atsakovė gali imtis visų įmanomų priemonių paslėpti savo turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
atsakovė I. U. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti (b. l. 23–26). Atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog tarp jos ir atsakovės egzistavus paskoliniams santykiams. Priešingai nei nurodė ieškovė, tarp jos ir atsakovės faktiškai paskolos juridiniai santykiai nebuvo susiklostę. Atsakovė teigia, kad skundžiamą teismo nutartį gavo tik 2014 m. vasario 14 d. (penktadienį), o nutarties apskundimo terminas yra vos 7 dienos, Atsakovė objektyviai nespėjo pateikti prašymo teismui dėl įrodymų iš ieškovės išreikalavimo iki šio skundo pateikimo dienos. Tačiau įrodymai patvirtinantys, jog Ieškovė iš tiesų neturi reikalavimo teisės, nes reikalaujami pinigai jai nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso, bus pateikti bylos nagrinėjimo eigoje, kai tik Atsakovei bus išduotas liudijimas dėl įrodymų išreikalavimo. Nurodo, kad jos finansinė padėtis 2005 metų rugsėjį buvo labai gera. Atsakovė 2001 m. liepos 13 d. pardavė žemės sklypą su pastatais už 28 000 litų, 2003 m. balandžio 25 d. pardavė sodo namelį už kurį gavo 8 000 JAV dolerių; pagal tuometinį valiutos kursą sumos ekvivalentas litais - 25 736 Lt, o 2003 m. liepos 4 d. pardavė ir butą už 25 000 Lt. Be to, Atsakovė turėjo nuolatines pajamas gaunamas, kaip darbo užmokestį dirbdama Kauno apskrities viršininko administracijoje budėtoja. Atsakovės sūnus nuolatos tėvus paremdavo finansiškai. Todėl priešingai, nei nurodo Ieškovė, Atsakovei nebuvo jokio poreikio skolintis pinigų. Atsakovė nurodo, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti Atsakovės nesąžiningumo ar siekio vengti tariamos prievolės.
Apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, kad sąlyginai didelė ieškinio suma suponuoja prezumpciją, jog atsakovė gali imtis visų įmanomų priemonių paslėpti savo turtą ir pan. Teismas priimdamas nutartį, kurią grindė įrodymais neužtvirtinta tikimybe, faktiškai perkėlė Ieškovės įrodinėtinų aplinkybių naštą atsakovei. Skundžiamoje nutartyje, pirmos instancijos teismas, nors ir nesant galimai palankaus sprendimo įvykdymo grėsmės tikimybės įrodymų priėmė nutartį pasiremdamas prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį neturėjo jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, todėl ir priimta nutartis yra abejotino pagrįstumo.
Atsiliepimas
Ieškovė J. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 89–90). Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovė neginčija pinigų gavimo fakto, netvirtina ir nepateikia duomenų, kad gautą pinigų sumą būtų grąžinusi ieškovei. Iš atsakovės pridėtų teismui priedų - nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių, yra akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes šiuo metu, ji iš viso nebeturi jokio nekilnojamojo turto. Teigdama, kad ši suma jai nėra didelė, ji nepateikia teismui duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl egzistuoja akivaizdi teismo sprendimo neįvykdymo rizika ir laikinosios. Ieškovės nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai vertino didelės reikalavimo sumos kriterijų. Ieškovė teigia, kad pagal teismų praktiką - 129 685, 60 Lt reikalavimo suma preziumuojama kaip didelė, nes ji pareikšta fiziniam asmeniui, geranoriškai nesutinkančiam grąžinti pinigų (vykdyti prievolės). Atsakovė nevykdo jokios veiklos, nepateikia duomenų apie pajamas ir turtą, deklaruoja apie gaunama finansinę paramą iš sūnaus. Paskolos gavimo laikotarpiu, atsakovė galimai su nesąžiningais ketinimais yra pardavusi visą nuosavybės teise turėtą turtą, siekiant negrąžinti paskolos, t. y. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovė I. U. šiuo metu neturi nekilnojamojo turto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemones byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taip pat galimybė užtikrinti šalių turtinę padėtį, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą ir bylos nagrinėjimo teisme metu.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinęs byloje kartu su ieškiniu pateiktus duomenis bei nustatęs, kad ieškovės J. D. reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o ieškiniu reikalaujama iš atsakovės I. U. priteisti suma yra didelė (ženkli) – 129 685,60 Lt, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto areštą, nes jo netaikius galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu.
Atsakovė atskirajame skunde kaip argumentą nurodė tą aplinkybę, jog sąlyginai didėlė ieškinio suma pagal formuojamą teismų praktiką nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalavimų dydis objektyviai gali padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus, nėra didelė, tai yra, kai šalis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirajame skunde atsakovė deklaravo, kad jos turtinė padėtis yra gera, pridėjo rašytinius įrodymus, kad ji 2001-2003 metais pardavė nekilnojamojo turto už 53 000 litų sumą ir 8000 JAV dolerių sumą (b.l. 28-39). Kauno apygardos teismas sprendžia, kad atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės teiginį, kad jos turtinė padėtis yra gera, tokiu būdu nepaneigė objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą, esant jai pareikštam 129 685 litų turtiniam reikalavimui byloje. Apeliacinės instancijos teismas todėl sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu, yra teisinga.
Skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartimi atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas areštuotas reikalavimo ribose, t. y. 129 685,60 Lt sumai, ir tik šio turto nesant – piniginės lėšos minėtai sumai, dėl to, Kauno apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir šalių lygiateisiškumo principus.
Kauno apygardos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, kuriuos teigiama, kad ieškovė nepateikė įrodymų savo reikalavimams pagrįsti, jog tarp ieškovės ir atsakovės paskoliniai santykiai nebuvo susiklostę, jog jai nereikėjo skolintis pinigų iš ieškovės, kadangi šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės skundžiamos apeliacine tvarka teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.), o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d.1 p.).
Teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.