Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis advokato G. B. kontoroje advokatu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. buvo kaltinamas tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį:

2014 m. sausio 13 d., Klaipėdos miesto apylinkės teisme, viešo teisiamojo posėdžio metu, G. B. nurodė, jog J. S. grasino jam smogti į galvą, jei jis nepasirašys dokumentų gavimo.

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą dieną jis anksti išvažiavo į Klaipėdą, į teismo posėdį. Jis buvo paskirtas J. S. gynėju. Atvykęs į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, jis nuėjo prie teismo posėdžių salės, kur sėdėjo J. S. ir S. S.. J. S. jam pasakė, kad jis greitai pasirašytų dokumentus. Jis pasakė, kad dokumentų nepasirašys, nes pirmiausia turi su jais susipažinti. Tada jam J. S. pasakė, kad jis gaus į galvą, po ko jis pasirašė jam duotus dokumentus atsiklaupęs ant kelių. Po šio įvykio prasidėjo teisiamasis posėdis, byla buvo trumpa, buvo pagarsinti du dokumentai ir posėdis baigėsi. Posėdžio metu jis paprašė 20 minučių pertraukos, kad galėtų pasiruošti baigiamosiosms kalboms ir tuomet į salę įėjo J. S. ir pasakė, kad jam bus iškelta privataus kaltinimo byla. Jis tuomet paprašė sekretorės, kad jį iš salės išleistų per kitas duris. Byla vyko toliau, jis pasakė trumpą kalbą ir posėdis baigėsi. Teismo psoėdžio metu jis paprašė teismo, kad jį nušalintų, nes galimas interesų konfliktas tarp jo ir J. S., tačiau teismas jo nenušalino.

Nukentėjusysis J. S. parodė, kad jam valstybės buvo paskirtas advokatas G. B.. Jis kelis kartus bandė su advokatu susisiekti, tačiau į elektroninius laiškus jam nebuvo atsakyta. Su advokatu jie susitiko teisme, tačiau posėdžio metu advokatas nieko negalėjo paaiškinti, teisėja jam sufleravo, ką jis turi sakyti. Jis prašė S. S., kad paduotų advokatui pasirašytinai dokumentus, nes jis pats bijojo prie advokato prieiti. Koridoriuje buvo apie 10 žmonių arti vieni kitų. Pamatę ateinantį advokatą G. B., S. S. jį pasitiko koridoriuje ir paprašė, kad jis pasirašytų dokumentus. G. B. atsisakė pasirašyti pateiktus dokumentus ir jis tada advokatui pasakė, kad jei jis nepasirašys, tada bus prieš jį imtąsi priemonių. Teigia, kad turėjo omenyje teisėtas priemones, nes visada su žmonėmis elgiasi pagarbiai. Tada advokatas priėjo ir pasirašė dokumentus. Advokatas G. B. nuėjęs į teismo posėdžių salę jį atstovavo, o po to sugalvojo ir pasakė, kad jis jam siūlė į galvą ir kad tai yra interesų konfliktas. Nors G. B. sakė, kad jis yra pasiruošęs bylai, bet jis nebuvo jai pasiruošęs. Jis atėjo ne jo ginti, o šmeižti. Žmonės išėję iš salės pasakė, kad advokatas teismui pasakė, kad jis – J. S. – jam siūlė į galvą. Jis advokatui negrasino, tik primygtinai reikalavo advokato atlikti savo pareigą.

Liudytoja S. S. parodė, kad datos nepamena, bet vyko teismo psoėdis, kurį nagrinėjo teisėja V. B. ir toje byloje J. S. buvo pašalintas iš salės, o advokatas G. B. jį gynė. Tiek ji, tiek J. S. prieš posėdį prašė advokato paimti raštą, bet G. B. atsisakė. Tada J. S. pasakė, kad surašys raštą, kad jis atsisako pasirašyti. Po ilgų įkalbinėjimų advokatas paėmė ir pasirašė. J. S. su advokatu kalbėjo pagarbiai, negrasino. Teismo posėdžio metu G. B. pradėjo negražiai kalbėti apie J. S., ėmė jį ne ginti, o šmeižti, kad jis grasina, šalina advokatus, naudojasi savo padėtimi, kad lyg J. S. žadėjo jį primušti.

Teisiamojo posėdžio metu išklausytas 2014-01-13 teisiamojo teismo posėdžio garso įrašas baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-659/2014, kuriame užfiksuoti advokato G. B. paaiškinimai dėl jam pareikšto nušalinimo ir jo pasakyti žodžiai „pasakė, kad gausiu į galvą“.

Iš 2014 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-659/2014 matyti, kad kaltinamojo J. S. gynėjas advokatas G. B. dėl jam pareikšto nušalinimo, kurį pateikė J. S., paaiškino, „kad J. S. piktnaudžiauja tarnybos skirtais advokatais, juos šalina, iškilo toks piktnaudžiavimas, kad jei jis atstovaus, jam bus iškelta byla, kad gaus į galvą“ (b. l. 46).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. B. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, požymių.

J. S. kaltina G. B. tuo, kad jis 2014 m. sausio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme, viešo teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog J. S. grasino jam smogti į galvą, jei jis nepasirašys dokumentų gavimo.

Kaltinamasis G. B. neneigia, kad jis 2014-01-13 teisiamojo posėdžio metu pasakė kaltinime nurodytus žodžius, tačiau neigia, jog šiais žodžiais jis siekęs apšmeižti J. S., nes iki tol jis J. S. net nepažinojo, bet to, jo nurodyti grasinimai tikrai buvo panaudoti J. S. prieš posėdį jo atžvilgiu.

Nustatyta, kad 2014 m. sausio 13 d. teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-659/2014 kaltinamojo J. S. gynėjas advokatas G. B. dėl jam pareikšto nušalinimo, kurį pateikė J. S., paaiškino, kad J. S. piktnaudžiauja tarnybos skirtais advokatais, juos šalina, iškilo toks piktnaudžiavimas, kad jei jis atstovaus, jam bus iškelta byla, kad gali gauti į galvą. Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2014-01-13 teisiamojo posėdžio garso įrašą, taip pat girdimi teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti advokato G. B. paaiškinimai dėl jam jo ginamojo pareikšto nušalinimo. Tačiau teismo nuomone, G. B. teisiamojo posėdžio metu pasakydamas frazę „kad jam pasakė, kad gaus į galvą“, visos savo kalbos kontekste nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie J. S. elgesį. Advokatas savo kalboje išreiškė savo nuomonę dėl susiklosčiusių santykių tarp jo ir jo ginamojo J. S., kad tarp jų, advokato nuomone, yra kilęs interesų konfliktas. Taigi kaltinime įvardintas sakinys buvo pasakytas bendrai visoje kalboje, advokatas G. B. kalbėjo pagarbiai ir jo kalboje nebuvo jokių J. S. žeminančių užuominų.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str., svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės paskleidimą apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl būtina nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį), nori taip veikti ir siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

G. B., 2014-01-13 teisiamojo posėdžio metu pasisakydamas dėl jam pareikšto J. S. nušalinimo, paaiškino dėl susiklosčiusios situacijos su jo ginamuoju, klabėdamas ramiai ir pagarbiai, išreiškė savo nuomonę dėl susidariusių jo ir jo ginamojo J. S. tarpusavio santykių. Šmeižimo atveju, paprastai, neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan., o nagrinėjamu atveju advokatas G. B. tik išreiškė nuomonę dėl jam pareikšto nušalinimo.

Garbės ir orumo pažeidimo bylos yra privataus kaltinimo bylos, kurios nagrinėjamos pagal tokius pat principus kaip ir visos kitos baudžiamosios bylos, jose taip pat galioja nekaltumo prezumpcija. Tai reiškia, kad kaltininko kaltę privalo įrodyti privatus kaltintojas. Be to, kaltintojas privalo įrodyti ir tai, kad apskritai buvo padaryta nusikalstama veika, priešingu atveju kaltininkas nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui. Kitaip tariant, nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas privalo įrodinėti visus šmeižimo nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įstatymas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Tiek liudytoja S. S., tiek pats nukentėjusysis ir privatus kaltintojas J. S. patvirtino, kad advokatas G. B. prieš 2014-01-13 posėdį buvo ilgai įkalbinėjamas pasirašyti dokumentus, J. S. jam sakė, kad surašys raštą, kad advokatas atsisako pasirašyti dokumentus, be to, pats privatus kaltintojas J. S. patvirtino, kad jis primygtinai reikalavo advokato atlikti pareigą, pasirašytinai priimti duodamus dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus, ne kartą pažymėjo, jog, jo nuomone, advokatas jį atstovavo blogai, nebendravo, nesiruošė bylai, kaltinamasis G. B. taip pat patvirtino, kad J. S. savo pozicijos su juo nederino, iš karto parodė jam priešiškumą, liepė jam atsisakyti jį ginti, todėl akivaizdu, kad tarp gynėjo ir jo ginamojo santykiai buvo įtempti, konfliktiški. Kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytoja patvirtino, kad prieš 2014-01-13 posėdį koridoriuje buvo susirinkę keletas žmonių, atvykusių palaikyti J. S., ir dalyvavusių pokalbyje, kai J. S. bandė G. B. pasirašytinai įteikti dokumentus. Šios aplinkybės patvirtina, kad prieš 2014-01-13 posėdį J. S. bandant primygtinai įteikti dokumentus advokatui G. B., dalyvaujant dar keletui jį palaikančių asmenų, galėjo susidaryti konfliktinė situacija. Kad atstovo ir jo atstovaujamojo santykiai buvo įtempti patvirtina ir tai, kad 2014-01-13 posėdyje J. S. pareiškė nušalinimą savo gynėjui – kaltinamajam šioje byloje G. B.. Nagrinėjamu atveju J. S. nepateikė teismui duomenų ir neįrodė, kad teismo koridoriuje, primygtinai, kaip pats parodė, reikalaudamas advokato priimti dokumentus ir pasakydamas, kad priešingu atveju imsis priemonių, nepasakė G. B. atvilgiu tų žodžių, kurie nurodyti kaltinime dėl šmeižimo. Nors liudytoja S. S. posėdžio metu davė parodymus, kad J. S. jokių grasinimų G. B. atžvilgiu nevartojo, todėl G. B. taip pasakydamas J. S. apšmeižė, tačiau jos parodymai vertintini kritiškai. Nei nukentėjusysis J. S., nei liudytoja S. S. neneigia, kad jie palaiko gerus santykius, pati liudytoja J. S. paprašyta bandė dokumentus įteikti G. B., be to, liudytoja visuose posėdžiuose dalyvavo palaikydama J. S. ir to neneigia. Be kita ko, liudytoja, duodama parodymus, neneigė savo priešiškumo kaltinamajam G. B., nurodė, kad jis ją irgi yra ne kartą netinkamai atstovavęs. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja gali turėti pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, jos duoti parodymai vertintini kritiškai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 str. 4 d.). Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis neįrodė šmeižimo, kaip nusikalstamos veikos, objektyviosios pusės požymių – kad G. B. 2014-01-13 teisiamojo posėdžio metu pasakyti žodžiai, jog „jam pasakė, kad gaus į galvą“, buvo neatitinkantys tikrovės ir galintys paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo.

Be kita ko, pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl tikrovės neatitinkanti informacija turi būti paskleista ją paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti kitą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, ir to siekiant.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo konfliktinė situacija, be to, visa bylos medžiaga patvirtina, kad J. S. buvo priešiškai nusiteikęs advokato G. B. atžvilgiu ir 2014-01-13 teisiamojo posėdžio metu G. B. tik išsakė savo nuomonę dėl jam pareikšto nušalinimo, kurioje buvo pasakyti ir žodžiai, kad „jam pasakė, kad gaus į galvą“, tačiau to negalima laikyti jo siekimu apšmeižti J. S..

Teismas daro išvadą, kad G. B. nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, turėdamas tikslą paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, tai yra G. B. veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. subjektyviosios pusės elemento – tyčinės kaltės, todėl jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties. G. B. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisinamas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

G. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.