Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2020-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-43-586/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
II-43-586/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00004-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Pareiškėjas
I. L.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykuų tyrimo skyrius
Advokatai
Petras Macenis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-43-586/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00004-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 17 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant pareiškėjui I. L. (I. L.), jo atstovui advokatui Petrui Maceniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus specialistės 2019 m. gruodžio 4 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 011900621013).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus specialistės 2019 m. gruodžio 4 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK 011900621013, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Teisme gautas pareiškėjo I. L. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, atliekant eismo įvykio ekspertizę, arba panaikinti 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą V. K., remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Nurodyta, jog nesutinka su 2019 m. gruodžio 4 d. priimtu nutarimu, nes nutarime nurodytas nelogiškas argumentas, kad nėra aišku, ar automobilis „Volkswagen“ buvo apgadintas automobiliui „Ford“ judant atbuline eiga, ar „Volkswagen“ automobiliui važiuojant atbuline eiga į stovėjimo vietą. Nurodo, jog iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad tarp automobilių savininkų dėl to ginčo nėra, kadangi būtent „Volkswagen“ vairuotojas pranešė, kad jo automobilį kliudė kitas automobilis, kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilio „Ford“ vairuotoja V. K. paaiškinime nurodė, jog galėjo užkliudyti „Volkswagen“ automobilį dėl to, kad jis buvo priparkuotas per daug arti jos automobilio, bet dėl skubėjimo į darbą net neišėjo apžiūrėti. Kito asmens galimai padarytas KET pažeidimas nėra ir negali būti pagrindas sukelti tam asmeniui ar jo turtui žalos. Nesant galimybei išvažiuoti yra privalu kviesti policiją.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka, kadangi buvo priimtas pagrįstas nutarimas. Nurodė, kad jog abu automobiliai iš įvykio vietos patraukti, o pagal apgadinimų pobūdį nustatyti, ar automobilis „Volkswagen“ buvo apgadintas automobiliui „Ford“ judant atbuline eiga, ar „Volkswagen“ automobiliui važiuojant atbuline eiga į stovėjimo vietą, nėra galimybės. Administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad būtent „Ford“ automobilio vairuotoja I. L. pranešime nurodytu laiku ir vietoje padarė pažeidimą ir apgadino pranešėjui priklausančią transporto priemonę. Remiantis vien I. L. paaiškinimais ir prielaidomis, tvirtinti, kad V. K. padarė aptariamus veiksmus ir apgadino pareiškėjo automobilį, nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti skundą. Paaiškino, kad atvykus prie savo automobilio „Volkswagen“ pastebėjo, kad šonas nubraižytas, o pastatant prieš naktį, nebuvo. Pamatė priešais stovintį automobilį, kuris buvo su jo automobilio dažais. Jo automobilis galimai buvo labai arti pastatytas, tačiau tai nereiškia, kad galima jį gadinti. Norėjo su moterimi pasikalbėti, tačiau ji pradėjo šaukti, sakydama, kad ji pati yra policija. Vairuotoja galėjo išvažiuoti nekliudžiusi jo automobilio, nes iš kitos pusės buvo laisva, apie pusantro metro.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas prašė skundą tenkinti, nes aplinkybės akivaizdžios. V. K. buvo laisvas išvažiavimas iš kitos pusės, ji galėjo laisvai važiuoti, ir įvykio išvengti, o kliudžiusi automobilį, privalėjo iškviesti policiją, o ne pasišalinti iš įvykio vietos, juo labiau, kad dirba policijoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena vykdyta neišsamiai ir paviršutiniškai, o skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog byloje policijos pareigūnai paėmė tik I. L. ir V. K. paaiškinimus, padarytos fotonuotraukos. Nurodytų duomenų pagrindų buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio bei tyrimo metu susiklosčiusi situacija rodo, kad šiuo atveju tokių tyrimo veiksmų akivaizdžiai nepakako. Nenustatyti bei neapklausti jokie galimo įvykio liudininkai, neatlikta eismo įvykio ekspertizė (jei ji būtina). Taigi, šiuo atveju, nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pernelyg skubotai priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių skyriaus specialistės 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 011900621013, ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti tyrimą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius