Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovams G. R. ir P. R. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys L. V. ir UAB „RGB Statyba“ bei pagal atsakovų G. R. ir P. R. priešieškinį ieškovui N. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas N. M. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams G. R. ir P. R., kuriuo prašo priteisti iš pastarųjų 3617,50 Eur nuostolių atlyginimo, 200 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus m. apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-772-809/2018 sprendimu pripažino statinius - tvorą ir šiltnamį, esančius 0,5253 ha ploto žemės sklype (žemės sklypo situacijos plane - šiltnamis tarp taškų Nr.10 ir Nr.11, bei tvora už taškų Nr.10 ir Nr.12), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkais statiniais ir įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį žemės sklypą. Atsakovams per nurodytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, teismas leido ieškovams D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, atsakovams atlyginant dėl to patirtas ieškovų išlaidas. 2019-10-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pasak ieškovo, atsakovai nevykdė teismo sprendimo, dėl ko jis kreipėsi į antstolę dėl baudos skyrimo. Teismas 2020-04-02 nutartimi atmetė antstolės prašymą skirti baudą, kadangi neteisėtas statybos padarinių šalinimas nėra priskirtinas tik skolininkams, o tai gali atlikti ir ieškovai. Dėl šių aplinkybių 2020-06-03 ieškovai ir UAB „RGB Statyba“ sudarė Rangos sutartį, kuria sulygo dėl tvoros griovimo ir sklypo teritorijos sutvarkymo darbų, kurių kaina – 3617,50 Eur. Pažymėjo, kad 2020-07-28 ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovus dėl skolos apmokėjimo, tačiau pastarieji atsisakė tai padaryti. Kadangi atsakovai geranoriškai nevykdė teismo sprendimo, pats ieškovas savo lėšomis pašalino neteisėtos statybos statinius ir sutvarkė sklypą. Remiantis CK 6.249 str. 1 d. ir 4 d. 3 p., prašė priteisti iš atsakovų 3617,50 Eur nuostolius pagal Rangos sutartį ir 200 Eur už pretenzijos parengimą iki kreipimosi į teismą.

Ieškovas N. M. su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovai žalos atsiradimą kildina iš dviejų pagrindų: (1) dėl neva ieškovo neteisėtai nugriautos atsakovams priklausiusios tvoros, kuri situacijos plane pažymėta taškais 2-3-4-5-6; 9-10 (vadinama Tvora 2), kuri nebuvo pripažinta savavališku statiniu, bei po jos nugriovimo likusių statybinių medžiagų pasisavinimo; ir (2) dėl statybinių medžiagų, likusių nugriovus teismo sprendimu savavališku statiniu pripažintą tvorą (vadinama Tvora 1), pasisavinimo. Ieškovas nesutiko, kad jo užsakymu buvo nugriauta ne tik savavališku statiniu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 772-809/2018, kuris įsiteisėjo 2019-10-24 apygardos teismui priėmus nutartį, pripažinta tvora, bet ir kita, atsakovams priklausiusi tvora. Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo užsakyti tvoros griovimo darbai buvo įvykdyti tiksliai pagal teismo sprendimą. Teiginiai, jog neva ieškovas užsakė ir apmokėjo ne tik teismo sprendime numatytos tvoros nugriovimą, bet ir kitos, atsakovui priklausiusios, tvoros nugriovimą, bei už tai sumokėjo, yra nelogiški. Ieškovas neturėjo intereso to daryti. Faktas, jog tvoros griovimo darbų vykdymo metu dalyvavo antstolė D. P., kurios kontorai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-772- 809/2018, dėl atsakovų įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį žemės sklypą, leidžia manyti, kad darbai buvo atlikti griežtai pagal teismo sprendimą. Priešieškinyje atsakovai nurodė, jog prasidėjus tvoros griovimui, jie kontaktavo su antstole D. P., tačiau nedetalizavo, kokiu būdu bendravimas su antstole vyko bei, koks buvo šio bendravimo rezultatas. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo PK 1-ojo veiklos skyriaus 2020-07-02 Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (tyrimo medžiagos Nr. M-0-01-38628-20), užfiksuoti liudytojos L. V. parodymai, jog tvoros griovimo vykdymo metu antstolė dalyvavo, t. y. buvo atvykusi į vietą, atsakovams prisistatė ir paprašė prieiti prie jos tam, kad galėtų paaiškinti atliekamus teismo sprendimo vykdymo veiksmus, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad ne jis turi ateiti prie antstolės, o antstolė prie jo. Pasak ieškovo, antstolio dalyvavimas vykdant teismo sprendimą, užtikrina tinkamą ir teisėtą teismo sprendimo įvykdymą. Dėl antstolės veiksmų, vykdant vykdomąjį raštą Nr. 2- 772-809/2018, nebuvo pateikta jokių skundų, nei kitais būdais nebuvo konstatuotas antstolės veiksmų neteisėtumas. Pažymėjo, kad policijos pareigūnai atvyko, tačiau pažeidimo nenustatė. Kitą dieną, t. y. 2020-06-23, atsakovas nuvyko į Vilniaus miesto VPK 3-ąjį PK ir pateikė rašytinį pareiškimą. Ikiteisminį tyrimą pagal atsakovo pareiškimą buvo atsisakyta pradėti. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, jog 2020-06-22 policijos pareigūnams atvykus į vietą, jie bendravo su antstole D. P., kuri nurodė, kad yra išduotas teismo vykdomasis raštas dėl tvoros nugriovimo, kadangi atsakovai per nurodytą terminą tvoros nenugriovė, tai turėjo teisę padaryti ieškovai savo lėšomis. Taip pat ieškovas pabrėžė, jog tvoros griovimo darbai atlikti tiksliai pagal teismo sprendimą, o atsakovo teiginiai apie tariamai nugriautą kitą, visai kitokios konstrukcijos tvorą, - neatitinka tikrovės. Nurodė, kad sutartis su UAB „RGB Stayba“ dėl griovimo darbų buvo sudaryta 2020-06-03; taip pat sudaryta lokalinė sąmata ir apskaičiuota atliktinų darbų vertė. Taigi, jau tuo metu buvo aptarta, kokios apimties ir kokie konkrečiai darbai bus vykdomi. Tvora 1 ir Tvora 2 skyrėsi pagal savo konstrukciją, todėl šių dviejų tvorų griovimo darbai turėjo būti skirtingo pobūdžio ir skirtingai aprašyti. Iš lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų sąrašo akivaizdžiai matyti, kad buvo susitarta tik dėl vienos, savavališku statiniu pripažintos, tvoros griovimo ir teritorijos sutvarkymo. Pažymėjo, kad UAB „RGB Statyba“ sutartį įvykdė tiksliai ir be nukrypimų, tai patvirtina atliktų darbų aktas. Taigi su UAB „RGB Statyba“ sudaryta sutartis, lokalinė sąmata ir atliktų darbų aktas taip pat patvirtina, jog ieškovo užsakymu buvo atlikti tik teismo sprendimu savavališku statiniu pripažintos tvoros griovimo darbai. Ieškovo žiniomis, „Tvorą 2“ išardė pats atsakovas. Taigi ieškovas neatliko neteisėtų veiksmų, galėjusių lemti žalos atsiradimą. Nors atsakovai teigė, kad nugriovus savavališku statiniu pripažintą tvorą, ieškovas pasisavinimo po nugriovimo likusias statybines medžiagas ir dėl to privalo atlyginti žalą, ieškovas su tokia atsakovų pozicija nesutiko ir nurodė, kad Tvoros griovimo darbus atliko profesionali įmonė. Po tvoros nugriovimo likusios dalys, kurios liko tokios būklės, jog dar gali būti laikomos statybinėmis medžiagomis, būtent tvoros segmentai, buvo tvarkingai sudėti ir palikti sklype. Šie segmentai, ieškovo žiniomis, iki šiol yra sklype, ir atsakovai gali jais disponuoti savo nuožiūra, jeigu pageidauja pasiimti. Tačiau iki šiol atsakovai tvoros segmentų nepasiėmė, ir neprašė ieškovo jų perduoti. Nugriautos tvoros kitos dalys, kurios yra laikomos statybiniu laužu, buvo išvežtos utilizuoti. Statybinis laužas nėra statybinės medžiagos. Tiek pagal teismo sprendimą, tiek pagal teisės aktų reikalavimus, nugriovus savavališką statinį, žemės sklypas privalo būti sutvarkytas. Jeigu statybinės atliekos nebūtų buvusios išvežtos, turėtų būti laikoma, kad teismo sprendimas nėra visiškai įvykdytas. Pažymėjo, kad teismo sprendimu atsakovai buvo įpareigoti „nugriauti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį žemės sklypą“. Tai reiškia, kad turėjo būti atlikti ne tik griovimo, bet ir sklypo atlaisvinimo darbai, t .y. išvežtos statybinės šiukšlės. Ieškovo teigimu, savavališkos statybos padarinių šalinimas apima ir statybvietės sutvarkymą. Pabrėžė, kad dalis tvorą sudariusių medžiagų, t. y. tvoros segmentai buvo geranoriškai išsaugoti ir palikti, kad atsakovai galėtų juos pasiimti. Tačiau atsakovai ne tik nei karto neišreiškė noro segmentus pasiimti, bet net įskaičiavo jų kainą į patirtų nuostolių dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį prašė atmesti.

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį prašė tenkinti.

Trečiojo asmens UAB „RGB Stayba“ atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, o priešieškinį prašė atmesti.

Atsakovė G. R. ir tretysis asmuo L. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai, prašymų iš jų gauta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės interesus byloje atstovavo advokatė, o tretysis asmuo neprašė atidėti teismo posėdžio, - teismas, šalims neprieštaraujant, išnagrinėjo civilinę bylą nurodytiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai, o priešieškinis – atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-772-809/2018, pripažino statinius - tvorą ir šiltnamį, esančius 0,5253 ha ploto žemės sklype (žemės sklypo situacijos plane - šiltnamis tarp taškų Nr.10 ir Nr.11, bei tvora už taškų Nr.10 ir Nr.12), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkais statiniais ir įpareigojo atsakovus G. R. ir P. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį žemės sklypą. Atsakovams per nurodytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, teismas leido ieškovams D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, atsakovams atlyginant dėl to patirtas ieškovų išlaidas. 2019-10-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovai geranoriškai nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-08 sprendimo, todėl ieškovas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikė jį vykdymui antstolės D. P. kontorai. Byloje esantys duomenys liudija, kad atsakovai nevykdė antstolės patvarkymų, todėl buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo pastariesiems. 2020-04-02 nutartimi Vilniaus m. apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2VP-7761-931/2020 sprendė antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovams G. R. ir P. R. už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas nutartyje konstatavo, kad antstolės D. P. kontorai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-772-809/2018, išduotas 2019 m. lapkričio 28 d. (skolininkai G. R. ir P. R., išieškotojas N. M.) dėl atsakovų G. R. ir P. R. įpareigojimo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį žemės sklypą; atsakovams per nurodytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovams D. V., Z. V., F. B., A. B. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, atsakovams atlyginant dėl to patirtas ieškovų lėšas. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovams 2020 m. sausio 3 d. buvo įteiktas įpareigojimas. Teismas 2020-04-02 nutartyje nustatė, jog iš vykdomosios bylos Nr. 0068/19/01598 duomenų matyti, kad antstolė D. P. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-772-809/2019, priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties pagrindais. Antstolė D. P. 2019 m. gruodžio 12 d. įpareigojo atsakovus P. R. ir G. R. per 10 dienų nuo įpareigojimo gavimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį žemės sklypą. Minėtas įpareigojimas 2020 m. sausio 3 d. įteiktas atsakovui asmeniškai. Kadangi atsakovai nustatytu terminu nepašalino savavališkos statybos padarinių – nenugriovė tvoros, antstolė 2020 m. sausio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog nustatė, kad skolininkai patraukė šiltnamį, o tvora liko nenugriauta ir žemės sklypas neatlaisvintas.

Taip pat teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo atsakovams, 2020-04-02 nutartyje konstatavo, kad dar 2020 m. kovo 12 d., kai vyko teismo posėdis, atsakovai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo nebuvo įvykdę. Teismas nustatė, kad atsakovai tik nugriovė šiltnamį, tuo tarpu duomenų, kad pastarieji iki teismo posėdžio (2020 m. kovo 12 d.) ar nutarties priėmimo dienos būtų visiškai įvykdę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, byloje nėra.

Taip pat nustatyta, kad Vilniaus m. apylinkės teismas 2020-04-02 nutartyje, spręsdamas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, įvertino atsakovų nurodytas aplinkybes apie tai, kad:

1) Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-416-433/2020 dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo be bendrasavininkių sutikimo; minėtoje byloje iki 2020 m. balandžio 15 d. atidėtas posėdis tikslu G. ir P. R. baigti rengti žemėtvarkos projektą pagal jų siūlomą planą. Pagal G. ir P. R. paruoštą projektą prašoma suformuoti ir prie G. ir P. R. nuosavybės teise priklausančio kito žemės sklypo prijungti ginčo žemės sklypo dalį (184 kv. m), kuri yra aptverta ginčo tvora; todėl, atsakovų teigimu, teismui patvirtinus jų siūlomą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, būtinybė griauti tvorą išnyktų;

2) Civilinėse bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-772-809/2018, kurioje priimtas sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 24 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1113-262/2019, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas ir užvesta D. P. vykdomoji byla Nr. 0068/19/01598), - atsakovai prašė stabdyti bylą dėl nelegalių statybų – tvoros bei šiltnamio, pastatyto be kitų bendrasavininkių rašytinių sutikimo, nugriovimo, tačiau teismai bylos nestabdė;

3) Taip pat, kad atsakovai G. ir P. R. kreipėsi raštu į antstolę D. P., prašydami atidėti sprendimo vykdymą iki to momento, kol bus patvirtintas žemėtvarkos projektas ir priklausomai nuo jo rezultatų bus išspręstas klausimas dėl tvoros nugriovimo.

Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės teismo buvo įvertintos, tačiau nepaisant tai, 2020-04-02 nutartyje Vilniaus m. apylinkės teismas civ. byloje Nr. 2VP-7761-931/2020, spręsdamas dėl antstolės prašymo skirti baudą atsakovams, sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo palikti neteisėtos statybos statinius, o būtent – teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog atsakovams per vieną mėnesį neįvykdžius teismo sprendimo, - teisė savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius suteikta ieškovams. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad teismas 2018-10-08 sprendimu nustatė pareigą atsakovams vykdyti teismo sprendimą, o ieškovams suteikė teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tokiu būdu teismas 2020-04-02 nutartyje išaiškino, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats skolininkas. Todėl teismas 2020-04-02 nutartyje konstatavo, kad P. R. ir G. R. prievolė įvykdyti teismo sprendimą nėra asmeninio pobūdžio; be to, teismas pažymėjo, jog nenustatė aplinkybių, kad atsakovai būtų trukdę ieškovams patiems pašalinti neteisėtos statybos padarinius, Atsižvelgiant į tokias išvadas, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalį ir skirti šioje teisės normoje numatytą baudą P. R. ir G. R., todėl antstolės prašymą atmetė. Atsakovai neginčijo 2020-04-02 teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir nurodyta nutartis įsiteisėjo 2020-04-10.

Pagal CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Prejudicinio fakto ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir ekonomijos sumetimais antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-772-809/2018 priimtas 2018-10-08 sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2019 m. spalio 24 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1113-262/2019. Šių teismo procesinių dokumentų pagrindu 2019 m. lapkričio 28 d. buvo išduotas vykdomasis raštas ir antstolė D. P. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0068/19/01598. Nustatyta, kad antstolė 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė įpareigojimą atsakovų atžvilgiu per 10 dienų pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį žemės sklypą; įpareigojimas 2020 m. sausio 3 d. buvo įteiktas atsakovui asmeniškai. Kadangi atsakovai tik iš dalies įvykdė 2018-10-08 teismo sprendimą, o būtent – nugriovė šiltnamį, o likusių savavališkos statybos padarinių nepašalino nustatytu terminu - nenugriovė tvoros, antstolė 2020 m. sausio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Iš akto turinio nustatyta, kad atsakovai patraukė šiltnamį, o tvora liko nenugriauta ir žemės sklypas neatlaisvintas. Dėl nurodytų aplinkybių antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo atsakovams. 2020-04-02 nutartimi Vilniaus m. apylinkės teismas atmetė antstolės prašymą, nurodydamas, kad teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu įpareigojo atsakovus pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tačiau to nepadarius per vieną mėnesį, leido ieškovams savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste teismas teisiškai reikšmingomis pripažįsta įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose padarytas išvadas apie tai, jog teismai nustatė pareigą atsakovams vykdyti teismo sprendimą, o ieškovams suteikė teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pabrėžtina, kad nurodytoje byloje sprendimai yra įsiteisėję ir turi res judicata galią, o tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškovas pagrįstai ėmėsi neteisėtos statybos – tvoros griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbų. Byloje esantys duomenys liudija, jog 2020-06-03 ieškovas ir tretysis asmuo L. V. (užsakovai) sudarė su UAB „RGB Statyba“ (rangovas) Rangos sutartį, kurios 1.1 punktu šalys sulygo dėl tvoros griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbų, kurių kaina – 3617,50 Eur (Sutarties 2.1 p.). Taip pat šalys susitarė, kad darbai atliekami pagal lokalinę sąmatą, priedas Nr. 1. Nustatyta, kad lokalinėje sąmatoje rangovas nurodė, jog atliekami tvoros griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbai, nurodė darbų kodus, kiekius, vienetus, darbų kainą. Rangovas lokalinėje sąmatoje prie darbų ir išlaidų aprašymų nurodė, metalinių tvoros segmentų demontavimas, tvoros stulpų demontavimas, statybinių šiukšlių išvežimas, grunto išlyginimas. 2020-06-30 buvo pasirašytas atliktų darbų aktas ir rangovas išrašė sąskaitą už atliktus darbus 3617,50 Eur sumai, kuri buvo apmokėta mokėjimai nurodymais. 2020-07-28 ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovus dėl skolos apmokėjimo iki 2020-08-10, tačiau pastarieji atsisakė padengti skolą.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad spręsdamas dėl baudos skyrimo, teismas 2020-04-02 nutartyje nustatė, jog dar 2020 m. kovo 12 d., kai vyko teismo posėdis, atsakovai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimo nebuvo įvykdę. Be to, teismas įvertino atsakovų nurodytas aplinkybes apie tai, kad jie kreipėsi į teismą dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo be bendrasavininkių sutikimo, tačiau teismas pažymėjo, kad tai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo palikti neteisėtos statybos statinius. Nurodytos nutarties atsakovai neskundė.

Be to, teismas nagrinėjamoje byloje negali ignoruoti ir faktinės aplinkybės, jog antstolis R. K. dar 2016-02-29 konstatavo, jog tarp sklypo ribas žyminčių taškų Nr. 10 bei 11 yra pastatytas šiltnamis, o sklypo ribas žymintis taškai Nr. 10 bei Nr. 12 informuoja apie netinkamoje vietoje pastatytą metalinę tvorą skiriančius žemės sklypus. Taigi, bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad neteisėtos statybos faktas byloje buvo konstatuotas dar 2016 m., teismo sprendimas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo įsiteisėjo 2019-10-24; ieškovai 2019-01-21 iniciavo procesą dėl teismo leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be bendrasavininkių sutikimo pagal jų parengtą projektą, o atsakovai nurodytoje byloje tik 2020-03-19 pareiškė priešieškinį dėl teismo leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal jų parengtą projektą (civ. bylos Nr. e2-416-433/2020). Byloje duomenų, kad atsakovai būtų ėmęsi priemonių neteisėtų statybų įteisinimui, iki 2020-03-19, nėra. Juolab, kad ir atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog nevykdė teismo sprendimo dėl šių priežasčių: 1) sprendime buvo nurodyta, kad jį gali vykdyti ir ieškovai, 2) atsakovai neturėjo piniginių lėšų; 3) buvo pradėtas teismo procesas dėl projekto tvirtinimo. Įvertinus tokio pobūdžio nurodytas priežastis nevykdyti 2018-10-08 teismo sprendimo santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovai ilgą laiką buvo pasyvūs ir tik ieškovams 2019-01-21 iniciavus teismo procesą dėl teismo leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be bendrasavininkių sutikimo pagal jų parengtą projektą, - atsakovai daugiau kaip po metų toje pačioje byloje pareiškė priešieškinį. Teismo vertinimu, atsakovai kaip civilinių santykių dalyviai, nebuvo pakankamai rūpestingi, siekiant apginti jų kaip savininkų teises. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti CK 6.248 str. 1 d. ir 6.253 str. 5 d. nuostatų, sudarančių pagrindą mažinti prašomų priteisti iš atsakovų nuostolių dydį.

Nors atsakovai teigė, kad civilinėje byloje Nr.e2-416-433/2020 dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo be bendrasavininkų sutikimo teismas 2020-06-23 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą vykdyti pagal jų pateiktą žemėtvarkos formavimo ir pertvarkymo projektą – planą, pagal kurį prie atsakovams nuosavybės teise priklausančio kito žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo siūlyta prijungti ginčo žemės sklypo dalį (184 kv. m.), kuri buvo aptverta ginčo tvora, - būtinybė griauti tvorą išnyko. Sprendžiant dėl šių atsakovų teiginių pagrįstumo, svarbu pažymėti, kad EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nuosavybė gali būti jau egzistuojanti arba turtas, įskaitant ir reikalavimus tam tikrose gerai apibrėžtose situacijose. Tam, kad reikalavimas būtų laikomas „turtu“, patenkančiu į Europos Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio taikymo ir apsaugos ribas, atsakovai privalo įrodyti, kad tai turi pakankamą pagrindą pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, nacionalinių teismų priimtas sprendimas, patvirtinantis asmens nuosavybės teisę (Lay L. C. Limited v. Malta, no. 30633/11, 23 October 2013, § 77). Be to, EŽTT savo praktikoje pažymėjo, jog Konvencijos Pirmo Protokolo 1 str. taikomas tik egzistuojančiai nuosavybei; tuo tarpu nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog atsakovai tvorą pastatė neteisėtai ir nacionaliniai teismai įpareigojo pašalinti neteistos statybos padarinius. Taigi, atsakovų veiksmai buvo pripažinti neteisėtais. Vien ta aplinkybė, kad atsakovai tik 2020-03-19 kreipėsi į Vilniaus m. apylinkės teismą dėl teismo leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be bendrasavininkių sutikimo pagal jų parengtą projektą, - savaime nepaneigė byloje konstatuoto savavališkos statybos fakto ir automatiškai nesukūrė atsakovams nuosavybės teisės į ginčo tvorą. Taigi nesant nuosavybės teisės objekto, atsakovų teisės pagal pirmąjį Konvencijos protokolą negali būti ginamos (Anheuser-Busch Inc. v. Portugal, no. 73049/01, 11 January 2007, § 48); todėl atsakovų teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys tarptautinei teismų praktikai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad savavališkai pastatytas ir ilgą laiką naudojamas statinys negali sukurti asmenims teisėtų lūkesčių juo naudotis ir ginti nuosavybės teises kaip savo, juo labiau, kad atsakovams dar 2016 m. buvo žinomas neteisėtų statybų faktas, tačiau pastarieji išliko ilgą laiką pasyvūs ir iki 2020 m. kovo mėn. nesiėmė jokių veiksmų tvoros įteisinimui. Pažymėtina, jog teisės doktrinoje galioja bendras principas – iš neteisės teisė neatsiranda. Tos aplinkybės, kad atsakovai 2020 m. kovo mėn. iniciavo bendro žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo procesą pagal jų parengtą projektą ir laukė, kol teisme bus priimtas galutinis sprendimas dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo, - nepaneigė neteisėtai pastatytos tvoros fakto ir atsakovų neveikimo siekiant įteisinti neteisėtą statybą; be to, ir ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020-10-01 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-23 sprendimą, civilinėje byloje Nr.e2-416-433/2020, kuriuo nustatyta, kad žemėtvarkos projektas bus įgyvendinamas pagal atsakovų paruoštą projektą, dėl ko, atsakovų teigimu, tvora pagal teismo patvirtintą pertvarkymo projektą turėtų būti priskirta pastariesiems, - savaime nesukūrė atsakovams nuosavybės teisės į ginčo tvorą; taip pat neteisėtų statybų fakto nepaneigia ir atsakovų pateikta 2022-09-28 turto – žemės sklypo pasidalinimo sutartis. Pabrėžtina, kad ieškovas ginčo tvoros griovimo darbus vykdė 2020-06-22 ir 2020-06-23, todėl akivaizdu, kad atsakovai ilgą laiką nevykdė 2018 m. spalio 8 d. teismo sprendimo ir pakankamai ilgą laiką neatliko įteisinimo veiksmų. CK 1.137 str. 2 d. nustatyta, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi veikti sąžiningai.

Nors atsakovai teigė, kad pagal Rangos sutartį šalys susitarė atlikti tvoros demontavimo darbus, o ne griovimo, teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka, nes ji prieštarauja 2018-10-08 teismo sprendimo rezoliucinei daliai ir Rangos sutarties turiniui. Tai, kad lokalinėje sąmatoje įvardinti darbai kaip tvoros demontavimo, nepaneigia Rangos sutarties tikslo, kuris aiškiai apibrėžtas jos 1.1 punkte - tvoros griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbai; priešingas Sutarties sąlygų aiškinimas, paneigtų jos esmę ir tikslus, kurie išplaukė iš 2018-10-08 teismo sprendimo; CK 6.193 str. 1 d. įpareigoja sutartis aiškinti sąžiningai, todėl aiškinant sutartis, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Juolab, kad ir Lokalinėje sąmatoje nurodyta – tvoros griovimas ir teritorijos sutvarkymas. Nors atsakovai ginčijo atliktų darbų apimtis, nesutiko su Lokalinėje sąmatoje pateikta suma už tvoros nugriovimą ir teritorijos sutvarkymą, teismas įvertinęs nurodytus darbus, jų kiekius ir kainas, nenustatė, kad nurodyti darbai buvo nepagrįsti, taip pat nenustatė ir šios sąmatos kaip rašytinio įrodymo prieštaringumo Rangos sutarties sąlygoms ar jos kaip įrodymo nepakankamumo ar nepatikimumo CPK 177 str. prasme. Tai, kad atsakovai ginčijo atliktų darbų kainą, savaime nepaneigia atliktų darbų fakto. Juolab, kad trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kuo vadovaujantis ir kaip sudarė ginčo sąmatą bei atliktų darbų aktą; nurodyta sąmata nėra paneigta jokiais kitais įrodymais byloje, todėl teismui nekilo abejonių dėl šio įrodymo pakankamumo ir pagrįstumo. Taip pat atsakovai teigė, kad sąmatoje nurodytiems darbams atlikti nebuvo poreikio; teismas su tokia pozicija nesutinka, nes iš sąmatos turinio, trečiojo asmens (rangovo) paaiškinimų, nustatyta, kad ginčo sąmata buvo sudaryta tikslu įvykdyti 2018-10-08 teismo sprendimą.

Kadangi atsakovai geranoriškai nevykdė teismo sprendimo, pats ieškovas savo lėšomis pašalino neteisėtos statybos padarinius – nugriovė ginčo tvorą, ir sutvarkė sklypą; todėl, remiantis CK 6.249 str. 1 d. ir 4 d. 3 p., jis įgijo teisę reikalauti 3617,50 Eur nuostolių pagal Rangos sutartį ir 200 Eur nuostolių, susijusių su ne teismo tvarka išieškojimu, atlyginimo iš atsakovų. Teismo vertinimu, ieškovo ieškinys dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Remiantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., ieškovui priteistinos iš atsakovų 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos nuo 3817,50 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio

Atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo žalą, kuri pasak jų, atsirado šalinant savavališkos statybos padarinius – tvoros, buvusios adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigė, kad UAB „RGB Statyba“ griovimo darbus 2020 m. birželio 22 -23 d. atliko ne pagal 2018-10-08 teismo sprendimą, nes viršijo darbų apimtis – nugriovė kitą tvoros dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria skiriama riba tarp minėto žemės sklypo ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); pasak atsakovo, tai Tvora 2, esanti šiaurinėje situacijos plano dalyje, pažymėta taškais 2-3-4-5-6; 9-10. Atsakovai teigė, kad ieškovas nugriovė Tvorą 2 ir pasisavino jos statybines medžiagas – tvoros segmentus; UAB „Patikėtinis“ sudaryta lokalinė sąmata Nr.S0024 patvirtina Tvoros 2 atstatymo darbų kainą 2719,79 Eur.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus nustatė, jog ieškovas, vykdydamas 2018-10-08 teismo sprendimą, nugriovė tą tvoros dalį, kuri buvo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), situacijos plane pažymėta taškais 10-12 (toliau – Tvora 1). Tuo tarpu byloje duomenų, pagrindžiančių, kad 2020 m. birželio 22 – 23 d. atliekant tvoros griovimo darbus būtų nugriauta ne tik Tvora 1, bet ir Tvora 2, teismas nenustatė. Atsakovų pateikta UAB „Patikėtinis“ sąmata nepatvirtina, kad ieškovas, vykdydamas teismo sprendimą pagal Rangos sutartį su trečiuoju asmeniu, būtų nugriovęs Tvorą 2. Juolab, kad teismas negali ignoruoti teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, jog tą dieną, kai prasidėjo Tvoros griovimo pagal 2018-10-08 teismo sprendimą darbai, atsakovas buvo iškvietęs ir policijos pareigūnus, ir antstolę; nurodyti pareigūnai nenustatė, kad griovimo darbai buvo vykdomi netinkamai ar viršytos darbų apimtys. Iš lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų sąrašo matyti, kad buvo susitarta tik dėl vienos, savavališku statiniu pripažintos tvoros griovimo ir teritorijos sutvarkymo. Teismas nenustatė, kad UAB „RGB Statyba“ sutartį įvykdė netinkami, priešingai – darbai atlikti pagal Sutarties sąlygas ir be nukrypimų, tai patvirtina ir Atliktų darbų aktas. Taigi buvo atlikti tik teismo sprendimu savavališku statiniu pripažintos tvoros griovimo darbai. Įvertintina ir tai, kad atsakovai neskundė antstolės veiksmų ir dėl žalos atlyginimo iš karto į teismą nesikreipė, o priešieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė tik 2021-02-05.

Be to, teismas įvertina aplinkybę, kad dėl antstolės veiksmų, vykdant vykdomąjį raštą Nr. 2-772-809/2018, atsakovai nepateikė skundų, dėl ko nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teismui pripažinti, kad 2018-10-08 teismo sprendimas buvo įvykdytas netinkamai ar nukrypstant nuo jo rezoliucinės dalies. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo ar vagystės nebuvo pradėtas. Iš policijos 2020-07-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2020-06-22 policijos pareigūnams atvykus į vietą pažeidimų nebuvo nustatyta.

Nors atsakovai teigė, kad aplinkybę, jog Tvora 2 ieškovo organizuoto tvoros griovimo proceso metu buvo nugriauta ir tai patvirtina atsakovo P. R. pranešimas policijos pareigūnams (tyrimo medžiaga Nr.M-1-01-38628-20) ir vykdytas susirašinėjimas su antstole D. P., fotonuotraukos, - teismas šiuos teiginius vertina kaip prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms. Sprendžiant, ar ieškovo pasamdyta įmonė išardė Tvorą 2, teismas įvertina tai, kad UAB „RGB Statyba“ vadovas teismo posėdyje paaiškino, jog kitos tvoros segmentai buvo demontuoti ne pagal ieškovo užsakymą, o atsakovo prašymu; nuimti segmentai buvo padėti ant žemės, nes prašė atsakovas. Šias aplinkybes patvirtina ir 2020-07-02 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad darbai buvo baigti 2020-06-23; stulpus, segmentus, skardas (niekas nesulaužyta ir nesugadinta) įmonės darbuotojai sudėjo (duomenys neskelbtini), sklype. Taip pat nutarime nurodyta, kad nors atsakovas teigė, jog patyrė 17 000-18 000 Eur žalą, oficialių dokumentų, patvirtinančių šios žalos dydį, nepateikė. Taigi, išanalizavus ir įvertinus šiuos duomenis santykyje su bylos medžiaga, teismas nenustatė, jog ieškovo pasamdyta įmonė UAB „RGB Statyba“ atliko Tvoros 2 griovimo darbus. Nenustačius neteisėtų veiksmų fakto, nėra ir kitų būtinų sąlygų civilinės atsakomybės taikymui.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovo ieškinį patenkino visiškai, o atsakovų priešieškinį atmetė, todėl ieškovui priteistinos jo patirtos 2249,97 Eur dydžio atstovavimo išlaidos. Teismo vertinimu tai yra būtinos, pagrįstos ir protingos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, į teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, nurodytos išlaidos neviršija Teisingumo ministro rekomendacijose patvirtinto dydžio (CPK 98 str.). Kadangi žyminį mokestį sumokėjo ieškovo sutuoktinė L. V., kuri byloje yra tretysis asmuo, remiantis CPK 93 str., teismas jai priteisia 86 Eur žyminio mokesčio iš atsakovų.

Valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 162,13 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovų P. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo N. M., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 3617,50 Eur nuostolių pagal 2020-06-03 Rangos sutartį Nr. S-20/06/03 ir 200 Eur nuostolių, susijusių su išieškojimu ne teismo tvarka, iš viso – 3817,50 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniolika eurų ir 50 euro centų), 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo 3817,50 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2249,97 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 97 euro centus) atstovavimo išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens L. V., a. k.: (duomenys neskelbtini) naudai 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio.

Atsakovų G. R. ir P. R. priešieškinį ieškovui N. M. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) ir P. R., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 162,13 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 13 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.