Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. H. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti, suinteresuoti asmenys L. M., S. G., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- ½ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- ½ sodo pastato adresu (duomenys neskelbtini) sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- ½ pastato-stoginės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- ½ kitų kiemo statinių (duomenys neskelbtini) sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtinI).

Teismo posėdžio suinteresuoti asmenys L. M. ir S. G. sutiko su pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui (pergyvenusiam sutuoktiniui) pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį.

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (Civilinio kodekso 5.11 straipsnis), o pergyvenęs sutuoktinis paveldi su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (Civilinio kodekso 5.13 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis I. G. mirė 2003-08-16, bet pareiškėja nesikreipė į notarų biurą ir nebuvo padavusi pareiškimo apie palikimo priėmimą kaip pergyvenusi sutuoktinė. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos sutuoktinis nebuvo sudaręs testamento, todėl palikėjo žmona ir vaikai - L. M. ir S. G., yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė į notarų biurą ir nebuvo padavusi pareiškimo apie palikimo priėmimą kaip pergyvenusi sutuoktinį. Pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau rūpinosi paliktu turtu kaip savo, nes manė, kad palikimas pereina po sutuoktinio mirties be jokių papildomų teisinių veiksmų. Nekilnojamas turtas, buvo įsigytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2002-10-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir įrodymai yra svarūs ir patvirtina juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog K. H. po savo sutuoktinio I. G., mirusio 2003 m. rugpjūčio 16 d. priėmė palikimą valdymo būdu (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip I. G. įpėdinės, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčio faktą, kad K. H., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2003 m. rugpjūčio 16 d. priėmė palikimą valdymo būdu:

½ žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

½ sodo pastato adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

½ pastato-stoginės (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

½ kitų kiemo statinių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr(duomenys neskelbtini).).

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.