Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14301-752/2015 pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei G. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ieškovės G. M. priešieškinį atsakovui Ž. M., tretiesiems asmenims L. Ž., A. L.–M., P. S., Zuzanai N. T. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos teikiančios išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ieškovės priešieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; nustačius, kad vaikas yra pas trečiuosius asmenis, jį grąžinti ieškovui; priteisti laikiną išlaikymą. Nurodė, kad iki atsakovei išsikeliant iš namų jis vienas augino vaiką nuo jo gimimo, todėl jų ryšys labai stiprus. Atsakovė vaiko tinkamai neprižiūri. Atsakovė dirba nuo pirmadienio iki šeštadienio 9–18 val., jos tėvai taip pat dirbantys asmenys. Ieškovui neteikia informacijos, su kuo vaikas būna, kai atsakovė dirba. Vaikas nelanko jokio darželio. Atsakovė vaiką auklėti patiki svetimiems asmenims, kai tuo tarpu ieškovas, dirbdamas slenkančiu grafiku, galėtų vaiką prižiūrėti pats. Atsakovė aplaidžiai žiūri į vaiko sveikatą. Ieškovo gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui, ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name yra kambarys vaikui, tuo tarpu atsakovė glaudžiasi tėvų bute viename kambaryje su vaiku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, teismas sukėlė vaikui psichologinę žalą, sukūrė prielaidas teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Svarbu nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (mutatis mutandis, M. and S. v. Switzerland (GC), No. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, No. 19823/92, 23 September 1994; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 506/2008).

Teismas taikė privilegijas atsakovei, pažeidė ieškovo interesus, todėl priėmė galimai nepagristą nutartį. Teismas tikslingai neįvertino Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvados, kurioje nurodyta, kad atsakovė pažeidė vaiko interesus neleisdama ieškovui susitikti su vaiku. Teismas neatsižvelgė į šalių darbo grafiką. Atsakovė dirba pirmadieniais nuo 9 val. iki 18 val., antradieniais–šeštadieniais nuo 8 val. iki 17 val., ieškovas dirba tik nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 val. laisvu grafiku, todėl ieškovas turi geresnes sąlygas užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Netiesa, kad atsakovei būnant darbe vaiką prižiūri jos tėvai, to nėra galimybės patikrinti, nėra nepateikti tėvų darbo grafikai. Iš O. J. ir D. K. paaiškinimų matyti, jog atsakovė teikia melagingus duomenis, sūnų nuo 2015 m. vasario 15 d. ji palieka su trečiaisiais asmenimis, galimai nepilnamečiais. Nesutinka, kad vaiko tinkamą priežiūrą patvirtina medicininės kortelės išrašai. Dalis įrašų galimai buvo daryti nebuvus realios apžiūros, nes juose figūruoja atsakovės mamos (gydytojos) antspaudas, todėl įrašai apie apsilankymus vertintini kritiškai. Iš D. K. paaiškinimų matyti, kad vaikas vedamas į atsakovės tėvo P. S. darbo vietą, kurioje dirbama su chemikalais. Tai dar kartą patvirtina atsakovės atsainų požiūrį į sūnaus sveikatą. Atsakovės atžvilgiu yra pradėtos civilinės bylos dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2A-322-464/2015, civilinė byla Nr. 2-1317- 259/2014), kuriose ji įtraukta dalyvauti atsakove arba trečiuoju asmeniu. Vaiko interesų apsaugai kyla grėsmė, nes atsakovės turtas ir turtinės teisės gali būti suvaržomos dėl atsakovės galimai kaltų veiksmų.

Pagal CK 3.170 straipsnio 1–3 dalis, ieškovui negyvenant kartu su sūnumi, jis turi teisę ir pareigą maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime, bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Atsakovė šią ieškovo teisę ir vaiko interesus pažeidžia, kliudo bendrauti su vaiku, atima teisę su vaiku bendrauti ir jo seneliams (ieškovo tėvams), kitiems artimiems giminaičiams, taip atima sūnaus teisę turėti ryšį su kitais artimaisiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog spręsdamas vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių), teismas turi išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, kiek laiko vaiką prižiūrėjo kiekvienas iš tėvų, ar vaikas buvo paliktas prižiūrėti kitiems asmenims, pavyzdžiui, seneliams, ar buvo vedamas į darželį (lopšelį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismu praktikoje nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17). Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. L, bylos Nr. 3K-3- 320/2006). Su sūnumi ieškovas yra labai artimas, nuo sūnaus gimimo kiekvieną dieną juo rūpinosi, buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2014 m. spalio 18 d. Sūnus iki 2,5 metų amžiaus gyveno su ieškovu. Atsakovė su sūnumi per visą ši laiką gyveno tik keletą mėnesių, darbas buvo svarbesnis už vaiką. Ją erzindavo naktiniai sūnaus verksmai, prie jo lovelės buvo tėvas. Vaiką prižiūrint ieškovui, sūnus niekada naktimis neapsišlapindavo, nenaudodavo čiulptuko, tuo tarpu iš Raseinių VTAS pateiktos išvados matyti, jog, anot atsakovės, vaikas naktį pameta čiulptuką, apsišlapina. Tai kelia didelių abejonių atsakovės auklėjimo metodika. Tikėtina, kad vaikas patiria didelį stresą negalėdamas matytis su tėčiu.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nežino, su kuo bus vaikas jam dirbant. Ieškovas 2015 m. balandžio 30 d. sūnų užrašė į Kauno raj. Lapių lopšelį–darželį, kuriame vaikas yra 126 pozicijoje. Dėl savo darbo pobūdžio ieškovas gali dirbti tuo metu, kai su vaiku bus atsakovė. Neatidėliotinais atvejais sūnų gali prižiūrėti seneliai M., dvi ieškovo sesės, kurias jis dažnai vadina mamomis. VTAS lankėsi tėvo namuose ir nustatė, kad sūnaus gyvenamoji vieta atitiktų vaiko poreikius, būsto sąlygos geros. Siekė ginčą išspręsti taikiai, kvietė atsakovę į VTAS, tačiau ji neatvyko.

Prašo nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ­– iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prie atskirojo skundo apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2015 m. gegužės 26 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. 63, O. J. rašytinių paaiškinimų, 2015 m. birželio 8 d. liudytojo D. K. parodymų, voko, 2015 m. kovo 10 d. darbo sutarties Nr. 41, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-322-464/2015 kopijas. Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui dėl minėtų įrodymų pasisakytina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, 2015 m. birželio 3 d. nutartimi atmetęs ieškovo prašymą taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laikinąją apsaugą, minėtas teisės normas pritaikė tinkamai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Nesutikimą, kad vaikas iki bylos išnagrinėjimo gyventų su atsakove, apeliantas grindžia teismų praktika, kurioje teismai ginčą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendė bylą išnagrinėję iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 320/2006, 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 506/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, ja vadovautinasi tiek, kiek teismų praktikoje bendrąja prasme yra akcentuojamas vaiko teisių ir interesų užtikrinimas. Atsakovė neigia apelianto teiginius apie nesirūpinimą vaiku, negalėjimą jį prižiūrėti darbo valandomis, nuolatinį sirgimą, netinkamus auklėjimo metodus. Klausimas dėl šalių vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo spręstinas, atsižvelgiant į prioritetinius jo interesus.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą nenustatyti vaiko gyvenamosios vietos su apeliantu grindė tuo, kad nuo 2015 m. sausio mėn. šalių sūnus faktiškai gyvena su motina, atsižvelgė į Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadą (nenustatė, kad atsakovė negalėtų prižiūrėti, blogai prižiūri savo vaiką ar kitaip pažeidžia vaiko teises ir interesus, atsakovės gyvenimo ir buities sąlygos atitinka mažamečio vaiko interesus – namuose nepriekaištingai švaru, tvarkinga), Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadą (nusistovėjusios aplinkos pakeitimas vaikui gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę ir psichologinę žalą, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su tėvu neatitiktų nepilnamečio interesų), nebuvimą duomenų, jog atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamečio sūnaus sveikata. Apeliantas deklaratyviais teiginiais ginčija medicininių duomenų išrašus, VTAS išvadas dėl vaiko tinkamos priežiūros, tačiau nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaiku yra nesirūpinama (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į vaiko amžių sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad aplinkos pakeitimas neatitiktų mažamečio vaiko interesų, juolab kad aplinka, kurioje gyvena vaikas, visiškai atitinka jo poreikius. Apeliantas šiuo metu negalėtų sudaryti tapačių sąlygų augti ir vystytis vaikui. Atskiruoju skundu jis nepaneigė Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS nustatytų aplinkybių, kad sūnaus priežiūrą paliktų tretiesiems asmenims, kurie nėra labai artimi žmonės vaikui. Iš jo pateiktos 2015 m. kovo 10 d. darbo sutarties Nr. 41 matyti, kad galimi skubūs apelianto iškvietimai į darbą. Apeliantui nurodžius, kad jo darbas organizuojamas slenkančiu grafiku, kyla pagrįsta abejonė dėl tinkamos vaiko priežiūros užtikrinimo. Iš 2015 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 63 matyti, kad apeliantas užregistravo sūnų į Kauno raj. Lapių lopšelį–darželį, tačiau vaiko registracijos numeris yra ganėtinai tolimas (126). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su apeliantu vaiko interesų neatitiktų, t. y. vaikas būtų paimtas iš jam artimos aplinkos, atskirtas nuo motinos, o apeliantas vaiko priežiūrą patikėtų tretiesiems asmenims. Apelianto teiginiai apie rūpinimąsi vaiku nuo gimimo nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas pats pripažino, jog aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali jam padaryti socialinę, psichologinę žalą. Jis neįvertino, kad nuo vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimo yra praėję beveik 9 mėnesiai, taigi laikinas jos pakeitimas dar sykį iki bylos išnagrinėjimo teigiamų pokyčių vaikui nesukeltų. Net jei tėvų gyvenimo sąlygos būtų vienodos, vaikas yra mažametis, todėl jam ir toliau yra reikalingesnė motinos globa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-474/2000).

Apelianto akcentuojamos problemos dėl vaikui sukeliamo streso, negalint matytis su tėčiu, išspręstinos nustatant laikiną bendravimo tvarką, kas ir buvo padaryta Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. bei 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimis.

Atskirojo skundo motyvai apie vaiko naktinius įpročius negali būti įvertinti, nesant jų analizės, pagrįstos specialiomis žiniomis (medicininėmis, psichologinėmis), todėl tais įpročiais motyvuojami atskirojo skundo pagrindai neįrodo aplinkybių, kurias apeliantas siekia pripažinti nustatytomis sprendžiant dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos. Dėl tų pačių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų apie vaiko prisirišimą prie vieno iš tėvų, atsakovės turtinės padėties (turtinių teisių suvaržymo civilinėje byloje Nr. 2A-322-464/2015, Nr. 2-1317-259/2014), vaiko buvimo senelio darbo vietoje. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacine tvarka vertinama nutartis šių tikslų įgyvendinimą užtikrina.

Apeliantas teigia, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas neatsižvelgė į Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS išvadą, kurioje nurodyta, kad atsakovė pažeidinėja vaiko interesus, neleisdama vaikui susitikti su tėčiu. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ieškovas į policiją taip pat kreipėsi dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo. Dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisakytina, bendravimo tvarkai nesant nagrinėjamos apeliacijos dalyku. Minėta, kad apelianto teisė bendrauti su vaiku ir juo rūpintis yra įgyvendinta kitomis nutartimis.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį.