- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- 2YT-27754-1097/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21711-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- B. N.
- Kreditorius
- A. M.
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. N. skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje išieškotojas A. M. ir antstolis Ramūnas Kamarauskas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos B. N. (toliau – pareiškėja) skundas dėl antstolio Ramūno Kamarausko 2019 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-19-55-9828, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios turto varžytinės Nr. 173020 (toliau – patvarkymas).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja prašė panaikinti antstolio patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių ir įpareigoti antstolį paskirti kitą turto vertinimą. Pareiškėja nurodė, kad antstolis priverstine tvarka pardavinėja jai priklausantį vienintelį butą, kuris įvertintas per maža kaina. Pareiškėjos teigimu, turtas įvertintas 34 800 Eur, tačiau jo rinkos vertė yra ne mažiau kaip 40 000 Eur, nes butas yra patogioje ir patrauklioje vietoje, pakankamai įrengtas, patogaus išplanavimo. Buto įkainojimas vykdytas prieš daugiau kaip 4 mėnesius, o esanti nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška ir kiekvieną mėnesį besikeičianti, todėl antstolis turėjo imtis veiksmų, kad butas būtų įkainojamas iš naujo, jog galima būtų parduoti butą už realią rinkos kainą. Be to, panašaus dydžio butai pardavinėjami už beveik 50 000 Eur ir daugiau. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2019 m. birželio 11 d. antstolio patvarkymas jai nebuvo tinkamai įteiktas (pareiškėjai nėra įteiktas nė vienas antstolio siųstas dokumentas).
3. Antstolis 2019 m. liepos 17 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad 2019 m. balandžio 19 d. buvo areštuotas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis butas (esantis adresu Parko g. 12-45, Vilniuje) bei priimtas patvarkymas Nr. S-19-55-6972, kuriuo buvo paskirta ekspertizė. 2019 m. gegužės 17 d. antstolio kontoroje buvo gauta 2019 m. gegužės 9 d. parengta UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertintojo ir teismo eksperto Kastyčio Kumpino ekspertizės išvada (ekspertizės aktas), kurioje butas įvertintas vidutine rinkos verte – 34 800 Eur. Antstoliui skelbiant turto varžytynes nekilo abejonių dėl turto vertintojo nurodytos areštuoto buto rinkos vertės pagrįstumo, nes areštuoto buto vidutinei turto rinkos vertei nustatyti buvo parinkta ekspertizės įstaiga, atitinkanti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, o ekspertas Kastytis Kumpinas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Pareiškėja skunde nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai ar prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Eksperto Kastyčio Kumpino atliktas turto vertinimas yra detalus, ekspertizės akte aprašyti visi vertinimo metodai, vertinamam butui parinkta daugiau panašių lyginamųjų objektų.
4. Suinteresuotas asmuo išieškotojas A. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio 2019 m. birželio 11 d. patvarkymo, remiasi dviem aplinkybėmis: 1) teigia, kad pareiškėjai šis patvarkymas nebuvo tinkamai įteiktas, kaip ir nė vienas iš antstolio siųstų dokumentų; 2) nurodo, kad turtas įkainotas per maža kaina.
Dėl dokumentų įteikimo pareiškėjai
6. Procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarką reglamentuoja CPK 604 straipsnis, kuriame nustatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams vykdymo proceso metu, laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus tuos atvejus, kai įteikiamas raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 660 straipsnis). CPK 604 straipsnio analizė leidžia teigti, kad procesinių dokumentų, siunčiamų skolininkui registruotu laišku (išskyrus raginimą įvykdyti sprendimą), tinkamam įteikimui nebūtina konstatuoti, kad skolininkas realiai gavo antstolio siunčiamus procesinius dokumentus – užtenka, kad jie buvo išsiųsti registruotu laišku paskutinės žinomos skolininko gyvenamosios vietos adresu (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-22-262/2017).
7. CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.
8. Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio 2019 m. birželio 11 d. patvarkymas (taip pat ir visi kiti dokumentai) buvo siunčiami pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji pati skunde įvardija kaip savo vienintelę gyvenamąją vietą. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Dokumentai, siųsti šiuo adresu, grįžo neįteikti su žyma – „įteikti nepavyko, į pranešimus neatsiliepė“.
9. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta būtų pasikeitusi, todėl darytina išvada, jog antstolis pagrįstai 2019 m. birželio 11 d. patvarkymą (taip pat ir visus kitus dokumentus) siuntė vykdomajame dokumente nurodytu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu ir, vadovaujantis CPK 604 straipsniu, patvarkymas laikomas įteiktu tinkamai.
10. Teismas pažymi, kad įstatymas nustato proceso šalims imperatyvias elgesio taisykles, kurių proceso šalys įskaitant ir skolininką turi laikytis. Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Taigi, pareiškėja turi pareigą domėtis vykdomosios bylos eiga.
11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl jai siųstų dokumentų neįteikimo negali būti pripažinta priežastimi abejoti skundžiamo antstolio patvarkymo pagrįstumu bei teisėtumu. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatleidžia jos nuo pareigos informuoti antstolį apie adresą, kuriuo ją galima realiai rasti, bei aktyviai domėtis vykdymo procesu.
Dėl turto įvertinimo
12. Turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).
13. Pagal CPK 681 straipsnio nuostatas, antstolis turtą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į jo nusidėvėjimą bei išieškotojo, skolininko nuomones. Jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jei turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.
14. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 9 d. pareiškėjos buto ekspertizę atliko UAB „Negrita“ nekilnojamojo turto vertintojas ir teismo ekspertas Kastytis Kumpis, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Taigi, antstolis ėmėsi visų priemonių, kad parduodamas iš varžytynių turtas būtų tinkamai įkainotas. Turto ekspertizę atliko kvalifikuotas turto vertintojas. Turto vertintojo pateikta turto vertės nustatymo ekspertizė buvo atlikta laikantis teisės aktų, nebuvo ir nėra nuginčyta teisme, todėl teigti, kad ekspertize negalima remtis ar, kad ekspertize nustatyta kaina netinkamai, nėra teisinio pagrindo. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, o šiuo atveju turto vertinimą atlikęs specialistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Taigi, nėra pagrindo abejoti atlikta ekspertize.
15. Tuo tarpu pareiškėja, nesutikdama su eksperto nustatyta turto kaina, nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad parduodamo iš varžytynių buto vertė būtų didesnė už eksperto nustatytas toje vietovėje esančias nekilnojamojo turto rinkos kainas (CPK 178 straipsnis). Be to, parduodamo iš varžytynių buto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti: turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei kartu įvertinant tai, jog priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų ėmusi konkrečių veiksmų, siekdama realizuoti butą už jai priimtiną buto kainą ir taip užtikrinti operatyvų atsiskaitymą su išieškotoju. Pareiškėja taip pat nepagrįstai nurodo, kad įkeičiant ginčo butą jis buvo įvertintas didesne verte, nes iš sutartinės hipotekos lakšto matyti, jog turtas šalių susitarimu įvertintas 30 000 Eur. Pareiškėjos pateikiamos ištraukos iš butų pardavimų skelbimų nėra pakankamas pagrindas abejoti eksperto nustatyta konkretaus buto verte, nes skelbimų pagrindu nėra galimybės palyginti konkrečių turto vienetų, be to, skelbimuose pateikiama pardavėjų pageidaujama kaina, kuri ne būtinai atitinka realią sandoriu suderėtą vertę (CPK 185 straipsnis). Nors pareiškėja mano, jog turto vertė yra didesnė, ji nenurodo asmens (pirkėjo), kuris sutiktų už didesnę kainą įsigyti turtą CPK 704 straipsnio pagrindu.
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, laikėsi įstatymuose nustatytų reikalavimų bei veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio patvarkymu, iš esmės rėmėsi abstrakčiais teiginiais, o vykdymo procese nebuvo pakankamai aktyvi, siekdama parduoti turtą už jai priimtiną kainą. Dėl to, nenustačius antstolio veiksmuose įstatymų pažeidimų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 -291, 443, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos B. N. 2019 m. liepos 9 d. skundo dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.