Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 6 metams,

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam T. Š. paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl to, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2021 m. lapkričio 23 d. savo gyvenamoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 21 968,70 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai tą pačią dieną – 2021 m. lapkričio 23 d., apie 15.30 val., atliktos kratos metu minėtame name jis policijos pareigūnams pateikė 21 968,70 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

2. T. Š. taip pat nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neturėdamas leidimo iki 2021 m. lapkričio 23 d. savo gyvenamoje vietoje, name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 50 vnt. šovinių, kurie yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoletiniai šoviniai, užtaisyti guminėmis kulkomis, kurie yra B kategorijos ginklams skirti šaudmenys ir kurie yra tinkami šaudyti, kai tą pačią dieną – 2021 m. lapkričio 23 d., apie 15.30 val., atliktos kratos metu minėtame name policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus 50 vnt. šovinių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo T. Š. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde prašoma tik sušvelninti nuteistajam T. Š. paskirtą bausmę, t. y. skirti jam kitos rūšies bausmę arba sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino šią bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matosi, kad apeliaciniame skunde ginčijama nuteistajam T. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad skirdamas nuteistajam bausmę, teismas tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių (nuteistasis sąžiningai nurodė visas nusikalstamos veikos aplinkybes, padėjo atskleisti kitą labai sunkų nusikaltimą, jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų (vedęs, turi mažametį vaiką, dirba)), todėl nepagrįstai paskyrė pačios griežčiausios rūšies bausmę. Gynėjas skunde teigia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti už šį nusikaltimą paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą bei su tuo susijusius įpareigojimus. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes jie yra nepagrįsti.

7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-377-489/2018 ir kt.). Apibendrinant pasakytina tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018).

8. Nagrinėjamoje byloje T. Š. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų, o už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu T. Š., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jam paskirta trisdešimt parų arešto bausmė.

9. Skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas T. Š. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 ir 6 dalys), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgė ir į tai, kad T. Š. baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba, vedęs, augina mažametį vaiką (gim. 2019 m. gruodžio 11 d.), nėra priklausomas nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi jau pripažinęs atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismas, skirdamas bausmę, dar papildomai atsižvelgė ir į kitas bylos aplinkybes, apie kurias nuteistojo gynėjas nurodo apeliaciniame skunde. Atsižvelgta į tai, kad nuteistasis padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išsiaiškinti nusikalstamą veiką, savo iniciatyva parodė vietas, kuriose buvo laikomos narkotinės medžiagos bei šoviniai, išsamiai nurodė narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo aplinkybes, jo parodymų dėka buvo atskleistas labai sunkaus nusikaltimo mechanizmas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad nuteistojo asmenybė nėra tiek pavojinga ir, kad jei nuteistajam būtų paskirta net ir minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodyta bausmė, ji aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl minėtų aplinkybių teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimą šešeriems metams. Įvertinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad T. Š. turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą būtent švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad dar švelnesnės rūšies arba dydžio bausmės paskyrimas irgi prieštarautų tam pačiam teisingumo principui. Kaip jau minėta, teismas T. Š. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė 30 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežta, todėl šią bausmę keisti taip pat nėra pagrindo.

10. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, prašydamas nuteistajam bausmę dar labiau sušvelninti, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nuteistasis padėjo atskleisti kitą labai sunkų nusikaltimą, galbūt netgi padarytą organizuotos grupės arba nusikalstamo susivienijimo, nes jo parodymų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. xxxx dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. Š. parodė, kad jis bendravo su tyrėju apie aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų įgijimu, gabenimu į Lietuvos Respubliką bei jų platinimu. Buvo nuspręsta, kad jis atliks slaptus veiksmus, susijusius su M. B. bei su juo susitarta dėl susitikimo pirmadienį. Tačiau atvykus pirmadienį į policijos komisariatą, kur jam turėjo būti duota garsą įrašanti aparatūra, buvo pasakyta, kad niekur vykti nebereikia. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matosi, kad iš tiesų M. B. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. xxxx ir šioje byloje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendis, kuriuo M. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino laikymo) ir BK 259 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino laikymo). Iš šio nuosprendžio turinio matosi, kad šioje byloje pripažintas kaltu ir nuteistas tik M. B., T. Š. apklaustas nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistojo parodymais apie tai, kad jis savo noru bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, tačiau daryti išvadą, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas M. B. atžvilgiu nebūtų pradėtas be nuteistojo T. Š. pagalbos, nėra pakankamo pagrindo. Išdėstytos aplinkybės dar kartą patvirtina, kad tenkinti nuteistojo gynėjo prašymą išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą nebuvo pagrindo. Jau paminėtas apeliacinio skundo argumentas, dėl kurio prašoma skirti dar švelnesnę bausmę, yra tai, kad T. Š. padėjo atskleisti labai sunkaus nusikaltimo mechanizmą, jo detales. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad į šią apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę teismas jau atsižvelgė ir šiai aplinkybei skiriant bausmę skyrė didelę reikšmę.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. Š. bausmė turėtų būti švelninama ir atsižvelgiant į jo asmenybę. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, gynėjas nurodo, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo skunde dėstoma teismų praktika, tačiau pažymi, kad tik visų aplinkybių viseto įvertinimas teismui leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui. Šioje nutartyje jau paminėta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas teigiamas nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (jauno amžiaus, dirba, vedęs, turi mažametį vaiką). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios aplinkybės buvo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš jo parodymų netgi galima spręsti, kad jis, net turėdamas legalų darbą, pats sąmoningai pasirinko neteisėtą pajamų šaltinį, suprantant, kad tokia veikla yra draudžiama ir baudžiama. Byloje nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai disponavo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekiu, kuris daugiau nei aštuonis kartus viršijo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ šių medžiagų didelį kiekį (daugiau kaip 2 500 g). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas labai didelis narkotinės medžiagos kiekis savaime leidžia daryti išvadą, kad T. Š. nusikalstama veika neteisėtai disponuojant narkotine medžiaga buvo neatsitiktinė. Šią aplinkybę patvirtina ir paties nuteistojo parodymai apie tai, kad neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis jis užsiėmė apie dvejus metus.

12. Kita vertus, nuteistojo T. Š. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nėra vien tik teigiamos. Nors nuteistasis ir dirba, turi šeimą, augina mažametį vaiką, tačiau praeityje ne kartą baustas administracine tvarka. Vertindamas T. Š. asmenybę, teismas nurodė, kad jo atžvilgiu teistumas išnykęs, todėl jis laikomas anksčiau neteistu. Pažymėtina, kad tokia išvada tiek kaltinamajame akte, tiek ir skundžiamame nuosprendyje neatitinka bylos duomenų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu T. Š. nuteistas pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. Probacijos tarnyba 2018 m. rugpjūčio 28 d. T. Š. įtraukė į probuojamų asmens duomenų registrą. Asmenims, nuteistiems už nesunkų nusikaltimą, teistumas išnyksta, kai praeina treji metai nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis), todėl laikytina, kad teistumo terminas skaičiuojamas nuo laisvės apribojimo bausmės atlikimo, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d. Akivaizdu, kad 2021 m. lapkričio 23 d. darant naują nusikaltimą, T. Š. teistumas dar nebuvo išnykęs.

13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis dėjo visas pastangas, kad sumažintų savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Tačiau tokį nuteistojo gynėjo aiškinimą iš dalies paneigia bylos duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nors ir pripažino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tačiau jų iš pradžių nenurodė ir gana ilgą laiką nedavė parodymų. Tik vėliau T. Š. prisipažino ir išsamiai nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jis parodė, kad dalį narkotinių medžiagų paliko pas E. J.. Pastarasis patvirtino, kad T. Š. pas jį paliko krepšį, kuris pas jį garaže buvo galimai iki Kūčių, vėliau atvažiavo jam nepažįstamas vyriškis ir prisistatęs T. Š. draugu, pasiėmė krepšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu T. Š. tokius parodymus būtų davęs iš karto po sulaikymo, o ne po kelių mėnesių, galimai narkotinės medžiagos būtų surastos ir paimtos ir galima būtų teigti, kad jis tikrai stengėsi sumažinti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Tačiau nepaisant to, aplinkybės, jog pirmosios apklausos metu T. Š. atsisakė duoti parodymus, teismas nevertino kaip vengimo atsakomybės ar jo nenuoširdumo ir jo pripažinimą bei nuoširdų gailestį pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

14. Visos šios aplinkybės ir pačios nusikalstamos veikos pavojingumas iš ties nulemia tai, kad nuteistajam T. Š., priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra pakankamas pagrindas skirti būtent sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pažymėtina, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas T. Š. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė bausmę, beveik dvigubai švelnesnę už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimalią ribą. Skirdamas tokią bausmę, pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę T. Š. įrodyti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtos jaunatviško maksimalizmo ar gyvenimiškos patirties trūkumo susiklosčiusių aplinkybių. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirti T. Š. švelnesnės rūšies bausmę pagrindo nėra. Taip pat daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, dar labiau švelninti T. Š. paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. T. Š. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.