Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. L., jo atstovui advokato padėjėjui Nikui Borneikai,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą D. L. (D. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 163¹¹ straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. 2015 m. rugpjūčio 4 d. 19.25 val. Šiaulių r. sav., Šiaulių aplinkkelio 4 kilometre, automobiliu „Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu (duomenys neskelbtini), su priekaba valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno naudotą krovininį automobilį „Mercedes Benz Vito“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), be jokių jo įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Remiantis autotransporto kainų Lietuvoje duomenų baze „EMPREKIS“, gabento naudoto krovininio automobilio „Mercedes Benz Vito“ vertė yra 21 230 Eur, o tai sudaro 558,684 MGL. Savo veiksmais Estijos Respublikos pilietis D. L. padarė pažeidimą numatytą ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje.

D. L. teisme kaltu prisipažino iš dalies dėl jam inkriminuojamo administracinį teisės pažeidimo ir parodė, kad protokolo pasirašymo metu jis nesuprato kuo yra kaltinamas. Pasirašė po protokolu todėl, kad policijos pareigūnas bandė jam versti turinį į anglų kalbą, kurią jis supranta tik dalinai, tačiau kadangi buvo ilga diena, buvo šešios valandos, jis buvo pavargęs, todėl pasirašė po protokolu. Pripažįsta, kad nemokėjo kelio mokesčio, už tai sumokėjo baudą. V. P. yra jo giminaitis, tetos vyras, ir paprašė padėti nugabenti automobilį iš Lietuvos Į Estiją. Jam reikėjo paimti automobilį iš Telšių ir nugabenti į Taliną. V. P. sakė, kad automobilis buvo remontuojamas. Automobilis buvo „Mersedes Benz Vito“. Jis vairavo V. P. įmonės „Varvitud“ remontuojamą automobilį. V. P. yra tos įmonės savininkas. Tas automobilis jau buvo suremontuotas. Mano, kad V. P. kartą per mėnesį atvaro remontuoti automobilius į Lietuvą. Ankščiau problemų Lietuvoje dėl automobilių gabenimo nebuvo. Automobilio gabenimo dokumentų nebuvo. Jei tie dokumentai ir buvo, tai buvo pas V. P.. Tuo metu ant priekabos jis gabeno du automobilius. Kitas automobilis turėjo technikinį pasą. To dokumento pareigūnams pakako. Kitas automobilis buvo „WV Bora“. Jis taip pat buvo vežamas iš remonto. Šiuo metu jis yra nedirbantis, pragyvena iš nenuolatinių darbų. Jo vidutinės mėnesinės pajamos apie 500 eurų.

Institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovė Renata Petrauskienė teisme parodė, kad tai buvo pirmas atvejis, kuomet pažeidėjui buvo surašytas protokolas, o jis vėliau teisme pareiškė, kad jis nesuprato dėl ko buvo surašytas ATP protokolas. Surašant ATP protokolą, dalyvavo du muitinės pareigūnai, kurių vienas kalbėjo anglų ir rusų kalba, o pažeidėjas protokole pasirašė, kad jis sutinka su pažeidimu. Iš pateikto pasiaiškinimo, nekilo abejonių, kad pažeidėjas nesupranta jam pareikšto pažeidimo esmės, jis nepateikė jokių pastabų, ar prašymų. Muitinės pareigūnai nėra vertėjai. Pagal jų pareigybių aprašymus vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašyme nurodyta, kad pareigūnas turi mokėti anglų, arba rusų, arba vokiečių kalbą pradedančio vartoti asmens kalbą lygiu. Pareigūnai nuolat lanko kursus ir tobulinasi. Pareigūnai gali susikalbėti rusų ar anglų kalba. Jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų nepasirašęs, tuomet jie būtų atlikę kitus veiksmus. Taip būna, kad surašant ATP protokolą kelyje, pareigūnai negali gauti vertėjo, todėl yra nusistovėjusi praktika, kad jei yra atliekamas vertimas, vertime dalyvauja du, arba trys pareigūnai, kurie pažeidėjo užfiksuotą paaiškinimą verčia. Pasirašo tiek pareigūnų, kiek tuo metu jų ten yra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo protokolo. Protokolas buvo surašytas 19.25 val. Šiuo atveju transporto priemonė yra laikoma kaip krovinys. Nesvarbu, ar tai buvo fizinis, ar juridinis asmuo, kadangi jis gabeno krovinį, kuris akivaizdžiai matėsi, kad jis nėra asmeniniams poreikiams skirtas daiktas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad automobilis nėra jo nuosavybė. Jis vyko įmonės automobiliu, pareigūnams nurodė, kad jis dirba toje įmonėje. Jei Lietuvoje viena įmonė veža automobilį remontuoti į kitą įmonę, tai jie turi turėti krovinio vežimo, gabenimo važtaraštį. Jei tokiu būdu automobilį gabena fizinis asmuo, tai jis vis tiek privalo turėti automobilio technikinį pasą, patvirtinantį, kad automobilis yra registruotas Lietuvoje. Šiuo atveju nebuvo pateikti jokie automobilio dokumentai. Dėl kito automobilio, pareigūnai pasakė, kad jie darė automobilio dokumento vertimą iš švedų, ar suomių kalbos į lietuvių kalbą su „Google vertėjo“ pagalba ir to dokumento pakako. Pareigūnai nustatė, kad tai yra kai lydimasis dokumentas tos transporto priemonės. Kadangi automobiliai buvo vežami įmonės mašina, buvo reikalingi važtaraščiai, arba kaip šiuo atveju CMR.

Liudytojas S. Š. teisme parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena. Ne jis stabdė pažeidėją. Jo kolegė paprašė pagalbos susikalbant, nes pažeidėjas lietuviškai nekalbėjo, o jis vienintelis iš ekipažo kalbėjo angliškai. Jis su pažeidėju susikalbėjo angliškai. Protokolą surašė kolegė. Protokolas nebuvo išverstas į anglų kalbą, tačiau asmuo buvo supažindintas su juo anglų kalba. Asmuo pasirašė ant protokolo. Asmeniui nebuvo įteiktas ATP protokolo vertimas į anglų kalbą. Kiek prisimena, asmuo buvo sustabdytas dėl prekių gabenimo be dokumentų. Asmuo gabeno du automobilius. Vienas automobilis turėjo dokumentus. Nebuvo automobilio „Mersedes Benz Vito“ dokumentų. D. L. sakė, kad automobiliai vežami po remonto. Jei automobilis vežamas iš po remonto, gabenama transporto priemonė vis tiek laikoma preke. Automobilį vežė ne privatus asmuo, jis atstovauja įmonei, šiuo atveju reikalingas CMR važtaraštis. Tai kitai transporto priemonei, dėl kurios nebuvo surašytas protokolas, važtaraščio nebuvo. Jis nepamena, kokie dokumentai buvo, nes įvykis buvo senai. Kolegė buvo paprašiusi, kad jai elektroniniu paštu atsiųstų automobilio dokumentus, nes kiek pažeidėjas jiems aiškino, dokumentai pasiliko Estijoje. Jie darbą baigė dvyliktą valandą nakties. Pačiame protokole yra įrašyta, kad nėra jokių automobilio dokumentų. Šiuo atveju vien draudimo poliso nebūtų užtekę. Iš principo nebūtų užtekę automobilio techninio paso. Jie matė, kad buvo automobilio gabenimas, o ne vilkimas. Vilkimas yra tuomet, kai velkama ant lyno. Tos mašinos buvo be numerių. Jie negali patikrinti, ar tos mašinos nebuvo vogtos, juo labiau, kad matėsi, jog automobilis buvo dažytas. Nebuvo pateikta jokių automobilio dokumentų. Vairuotojas nesugebėjo paaiškinti kam veža tuos automobilius. Jei apžiūros akte nėra įrašyta, kad automobilio viduje buvo jo numeriai, reiškia jų ir nebuvo. Aktas buvo surašomas kartu su vairuotoju, kad atsiimant automobilį nebūtų pretenzijų. Vairuotojas sugebėjo paaiškinti, kad automobilis buvo vežamas po remonto iš Telšių. Tačiau žmogus nesugebėjo paaiškinti, kam priklauso mašina. Kolegė susiskambino su vienu iš čia dalyvaujančių estų, kuris kalba rusiškai, jis pažadėjo atsiųsti dokumentus, patvirtinančius kam priklauso automobilis. Jei dokumentai būtų atsiųsti, jie juos būtų pridėję prie protokolo, nes dokumentų nepateikimas tikrinimo metu, neatleidžia nuo atsakomybės. Apžiūrint mašiną, jokių dokumentų nebuvo rasta. Kiek atsimena, vairuotojas skambino kažkam ir klausė kur kas yra. To kito automobilio dokumentus, rado, o „Mersedes Benz Vito“ nerado. Lietuvos Respublikoje privalo būti gabenimo dokumentai, ar įsigijimo dokumentai. Įsigijimo dokumentai gali būti sąskaita faktūra, arba čekis. Automobilio registracijos dokumentas nurodo automobilio savininką.

Liudytoja D. J. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jai yra žinomas. 2015-08-04, 19.25 val. kelyje A18, Šiaulių aplinkkelyje, buvo sustabdytas automobilis su „priekabėle“, ant kurios gabeno du lengvuosius automobilius. Automobilį vairavo Estijos Respublikos pilietis D. L.. Tikrinimo metu vairuotojo buvo paprašyta pateikti mašinos dokumentus, vairuotojo dokumentus. Buvo nustatyti du administracinio teisės pažeidimai. Vienas pažeidimas, kad jis važiavo nesusimokėjęs kelių naudotojo mokesčio, kitas, kad gabeno automobilį „Mersedes Benz Vito“ be jokių jo įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Kadangi ji sunkiau kalba angliškai, į pagalbą pasikvietė vyr. inspektorių S. Š., kuris kalba angliškai. Sulaikytas vairuotojas rusų kalbos nesuprato. Padedant S. Š., jie vairuotojo paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas pateikė suomiškus automobilio „WV Bora“ dokumentus. „Google vertėjo“ pagalba jie tuos dokumentus išsivertė į lietuvių kalbą. Vertime buvo duota reikšmė „pervežimas, gabenimas“. Jiems užteko duomenų identifikuoti transporto priemonę. Po to ji vairuotojo paklausė apie automobilį „Mersedes Benz Vito“. Šiam automobiliui vairuotojas iš viso neturėjo jokių dokumentų. Vairuotojas nežinojo kam tas automobilis priklauso. Vairuotojas buvo paklaustas, ar jis dirba minėtoje įmonėje kuriai priklauso transporto priemonė, su kuria buvo gabenamas automobilis „Mersedes Benz Vito“. Vairuotojas atsakė, kad taip, jis ten dirba. Po to vairuotojas dėl automobilio dokumentų pasiskambino įmonės vadovui ir paprašė jos pakalbėti su vadovu. Įmonės vadovas kalbėjo rusiškai. Ji jo paklausė kam priklauso automobilis „Mersedes Benz Vito“. Vadovas paaiškino, kad automobilis priklauso ar tai suomių, ar tai švedų įmonei pagal įgaliojimą. Ji vadovo paklausė, kokią veiklą vykdo jo įmonė, ar jie turi kokius nors dokumentus automobiliui, kadangi jie iš Telšių įmonės gabeno suremontuotus automobilius. Jis atsakė, kad jie vykdo automobilių remonto darbus, kad jokių sąskaitų neturi, kad jie sąskaitas siunčiasi elektroniniu paštu. Ji paprašė įmonės vadovo, kad jis perduotų savo vairuotojui, kad jis paieškotų automobilio dokumentų kitame automobilyje. Buvo patikrinti automobiliai, visos daiktadėžės, tačiau jokių gabenimo dokumentų nebuvo. Kadangi vienam automobiliui dokumentai buvo, tą automobilį gražino, o dėl to automobilio, kurio dokumentų nebuvo, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tas automobilis buvo sulaikytas. Ji įmonės vadovui išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, asmenys privalo kelyje turėti ir patikrinimui pateikti ar tai įsigijimo, ar tai gabenimą patvirtinančius dokumentus. Paaiškino, kad jei jie tų dokumentų neras, automobilis bus sulaikytas iki teismo sprendimo, kadangi straipsnis numato krovinio konfiskavimą. Ji nežino, ar pažeidėjui buvo pažodžiui išverstos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir pareigos. S. Š. stengėsi pažeidėjui išversti jam suprantama kalba, nes vairuotojas anglų kalba parašė paaiškinimą. Ne vieną kartą vairuotojo buvo paklausta, ar jis suprato. Vairuotojas paaiškino, kad jis suprato. Kol surašė visus dokumentus, jokių dokumentų elektroniniu paštu negavo. Net jei yra gabenama suremontuota transporto priemonė iš vienos vietos į kitą, pagal ATPK 163¹¹ str. 3 d. tai yra laikoma kroviniu ir tam reikalingas krovinio važtaraštis. Ji neklausė D. L., ar jis gabena automobilį už atlygį. D. L. nebuvo pasiūlytas estų kalbos vertėjas. Nežino, ar jam buvo pasakyta, kad jis turi tokią teisę.

Liudytojas V. P. teisme parodė, jog buvo gabenamos dvi mašinos: Mersedes Benz Vito ir „WV Boro“. Automobilio „Mersedes Benz Vito“ savininkas yra Švedijos įmonė. Rene susijęs su ta įmone. „WV Boro“ yra jo asmeninis automobilis. Jis paprašė D. L. pargabenti tuos automobilius. Rene jo įmonėje „Varvitud“ užsisakė to automobilio poavarinį remontą, kuris buvo vykdomas Lietuvoje. Jis užsiima automobilių remontu. Tie du automobiliai atsidūrė Lietuvoje todėl, kad remonto dirbtuvės yra Taline, kur remontuojama dalis automobilių, tačiau iš Lietuvos yra užsakomos kaip subrangovo paslaugos. UAB „Verstoja“ yra bendradarbiavimo partneriai. Į Lietuvą automobilius atgabeno ant buksyro. Policija Lietuvoje jų nestabdė. Žino, kad gabenant automobilius turi būti dokumentai. Automobilio „Mersedes Benz Vito“ originalių dokumentų nebuvo, buvo dokumentų kopijos. Jis apie dokumentų kopijas žinojo, tačiau nepatikrino, ar automobilyje yra tie dokumentai, ar nėra. Raštiško susitarimo apie tai, kad automobilis „Mersedes Benz Vito“ jam yra perduotas remontui, nebuvo. Buvo žodinis susitarimas. Visada taip daroma. Kai automobilis buvo gabenamas, remonto darbai jau buvo atlikti. Sąskaita faktūra už atliktas paslaugas nebuvo išrašyta. Po kelių dienų elektroniniu paštu buvo gauta sąskaita. Jis nežino, bet galėjo būti, kad dalį automobilio remonto darbų UAB „Verstoja“ buvo perdavusi kažkam kitam. Į Lietuvą atvežė du automobilius remontui. Turėjo vietą tiems automobiliams gabenti atgal, todėl buvo pigiau juos taip parsivežti, nes neturėjo antro vairuotojo. Tuo metu jie turėjo daug užsakymų ir nespėjo laiku jų įvykdyti, todėl dalį automobilių remontavo Lietuvoje. Čia gera darbų kokybė. Ankščiau su Rene yra kartu dirbę. Prieš tai vieną kartą yra remontavęs Rene automobilį.

Liudytojas R. K. (R. K.) teisme parodė, kad jis paprašė V. P. suremontuoti automobilį „Mersedes Benz Vito“. Automobilis „Mersedes Benz Vito“ priklauso Švedijos verslo partneriui „Exxton“. Tas automobilis minėtam partneriui priklauso nuo to momento, kai buvo nupirktas. Sutartis yra nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Švedijos partneris parašė jam įgaliojimą, pagal kurį jis tą automobilį nupirko, parvarė iš Olandijos. Kadangi automobilis buvo avarinės būklės, tai perdavė jį įmonei „Varvitud Ou“, kad jį suremontuotų. Iš pradžių jis pats turėjo tą automobilį pasiimti iš Lietuvos. Kadangi aplinkybės susiklostė taip, kad jis turėjo važiuoti iš Rygos į Stokholmą su tuo automobiliu, o keltai buvo perpildyti, todėl jam buvo patogiau pargabenti tą automobilį į Estiją su V. P. turima priekaba. Yra dvi įmonės - Švedijos įmonė „Exxton“ ir Estijos įmonė „Exxton“. Estijos įmonės savininkas yra jis, o Švedijos įmonės savininkas yra Švedijos partneris vienasmeniškai. Automobilį jis pirko Švediškajai įmonei „Exxton“, bet Estijos įmonė turėjo tą automobilį suremontuoti. Jis nėra to automobilio savininkas, nes jis priklauso Švedijos partneriui. Jis turi įgaliojimą naudotis ir važinėti tuo automobiliu. Jis turi draudimo polisą, išduotą jo vardu. Automobilio nuosavybės dokumentų neturi. Turi techninio paso originalą, techninės apžiūros aktą išduotą Belgijoje, pirkimo ataskaitą. Jis žinojo, kad automobilis bus gabenamas į Lietuvą remontui. Buvo nuskanuotos automobilio dokumentų kopijos ir perduotos „Varvitud Ou“. Tas automobilis pats į Lietuvą nevažiavo. Jis buvo atgabentas ant platformos. Jo žiniomis nereikia CMR važtaraščio. Jis pats su tuo automobiliu važiavo per Olandiją į Vokietiją, keltu į Suomiją iš ten į Estiją. Automobilis buvo važiuojantis. Techninė apžiūra galioja iki 2016 metų. Jis manė, kad Europos sąjungoje yra viena rinka, važinėja į Suomiją. Nebūtina turėti technikinio paso, galima elektroniniu būdu patikrinti, ar automobilis pavogtas, ar registruotas, ar draustas. Tam yra elektroninės priemonės. Jis asmeniškai siuntė dokumentus muitinės pareigūnams. Muitinės darbuotoja jam skambino ir atsiuntė trumpąja žinute atsiuntė el.pašto adresą. Tą patį vakarą, kai automobilis buvo sulaikytas, tuo elektroniniu paštu siuntė nuskenuotus dokumentus, tačiau nežino, ar tie dokumentai pasiekė muitinės pareigūnus. Už automobilį mokėjo apie 15000 eurų. Mokėjo banko pavedimu per du kartus. Pavedimą darė Švedijos įmonė „Exxton“.

Motyvuojamoji dalis

Nors D. L. kaltu dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo prisipažino iš dalies, patvirtindamas visas faktines aplinkybes, kad gabeno automobilius, kad vienam iš jų dokumentai buvo, o kitam „Mersedes Benz Vito“ dokumentų nebuvo, kad tai darė savo giminaičio V. P. prašymu, kad automobiliai buvo gabenami iš po remonto, ir jo supratimu tai buvo ne prekės, o automobiliai iš po remonto, tačiau jo kaltę padarius teisės pažeidimą įrodo iš dalies jo paties parodymai, bei posėdžio metu apklaustų liudytojų S. Š., D. J. duoti parodymai, kad D. L. buvo sustabdytas gabenantis dvi transporto priemones, iš kurių vienai - „Mersedes Benz Vito“ jis neturėjo jokių jo įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų; tai patvirtina ir byloje esantis 2015-08-04 Daiktų, dokumentų paėmimo protokolas Nr.MD-LM00D-35216896, kuriame užfiksuota, jog buvo paimtas automobilis „Mersedes Benz Vito“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jokių dokumentų su automobiliu paimta nebuvo (4 b.l.). Be to, tai, kad dokumentų originalų nebuvo, patvirtino ir šią transporto priemonę pagal įgaliojimą nupirkęs liudytojas R. K., kuris parodė, kad jis tą transporto priemonę nupirko savo partneriui Švedijos įmonei „Exxton“ ir perdavė ją V. P. įmonei remontui, nes automobilis buvo iš po avarijos; dokumentus buvo nuskenavęs ir perdavęs elektroniniu būdu V. P.. Tas pačias aplinkybes dėl automobilio „Mersedes Benz Vito“ gabenimo iš Lietuvos į Estiją patvirtino ir V. P. parodydamas, kad jo įmonė „Varvitud“ užsiima automobilių remontu ir šį kartą į Lietuvą buvo gabenami du automobiliai daliai remonto darbų – vienas jo paties „VW Bora“, kitas automobilis „Mercedes Benz Vito“, kuris priklausė Švedijos įmonei „Exxton“; raštiško susitarimo dėl šio automobilio perdavimo jo įmonei nebuvo, taip pat nebuvo ir šio automobilio įsigijimo dokumentų originalų, buvo tik kopijos, bet jis nepatikrino, ar šios kopijos buvo automobilyje.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L. tvirtina, jog jo supratimu gabenami automobiliai nebuvo krovinys ar prekė ATPK 163 ¹¹ straipsnio prasme, o tiesiog buvo velkamos suremontuotos transporto priemonės, tačiau teismas tokią jo poziciją laiko gynybine, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tai yra, byloje nustatyta, jog D. L. gabeno dvi transporto priemones, kurios nėra jo asmeninė nuosavybė, šias priemones gabeno V. P. prašymu, kurio įmonė užsiima automobilių remontu, kad jas pargabenti į Estiją taip buvo pigiau. Tokios aplinkybės patvirtina, kad V. P. iš tokios veiklos – automobilių remonto, gauna pajamas, tad automobiliai buvo gabenami komerciniais tikslais ir tai atitinka ATPK 163 ¹¹ straipsnyje įtvirtinto krovinio sąvoką, kurį gabenant Lietuvos Respublikoje būtina turėti įsigijimą ar gabenimą patvirtinantį dokumentą. Analogiškos praktikos laikomasi ir panašaus pobūdžio bylose (ŠAT Nr. ATP-207-282/2013).

D. L. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalį, kaip krovinio, kurio vertė viršija trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą (nustatyta „Mercedes Benz Vito“ vertė 21 230 Eur, o tai sudaro 558,684 MGL), gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be krovinio įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ir jo veikoje nėra ATPK 210 straipsnyje numatytų, kontrabandą kvalifikuojančių, požymių. Posėdžio metu D. L. atstovas pateikė dokumentą, kuriame nurodyta, jog automobilį „Mercedes Benz Vito“ „Exxton“ įmonė įsigijo už 12500 Eur be PVM (81 b.l.), posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. patvirtino, jog už automobilį mokėjo apie 15000 Eur, tačiau teismas remiasi VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija, jog tokio automobilio vertė yra su PVM 21230 Eur (11 b.l.), nes nustatyta, kad automobilis po jo nupirkimo buvo suremontuotas, o minėtuose įsigijimo dokumentuose automobilio kaina fiksuota jam esant be remonto. Be to, net ir laikant, tai, kad automobilio vertė yra 12500 Eur, tai nekeičia pažeidimo kvalifikacijos.

Teismas šalina iš D. L. kaltinime suformuluotą aplinkybę, jog jis pažeidė 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 5 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio nuostatas, kadangi ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalis taikoma tiesiogiai be jokių nuorodų į kitų teisės aktų pažeidimus, ir tokia kaltinime nurodyta formuluotė laikytina pertekline.

Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šio kodekso 43¹¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 44², 62, 62¹, 62² straipsniuose, 67 straipsnio pirmojoje dalyje, 85 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, septintojoje ir aštuntojoje dalyse, 87 straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 87³ straipsnyje, 87⁷ straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 87¹² straipsnio trečiojoje dalyje, 88 straipsnyje, 110 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, keturioliktojoje ir penkioliktojoje dalyse, 124² straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio pirmojoje dalyje, 130², 152, 152¹, 152³, 152⁴, 152⁵, 152¹¹ straipsniuose, 152¹⁴ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹ straipsnio ketvirtojoje dalyje, 153¹⁰ straipsnyje, 154⁶ straipsnio antrojoje dalyje, 158 straipsnio antrojoje dalyje, 163², 173, 188¹⁸ straipsniuose, 209¹ straipsnio antrojoje dalyje, 209² straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 209³ straipsnyje, 209⁴ straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 209⁶, 210, 214¹⁰, 214²⁷ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose.

Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 163¹¹ straipsnis nepatenka į baigtinį teisės pažeidimų, kurių padarymo atveju netaikomi daiktų ir pajamų, esančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiu arba tiesioginiu objektu, konfiskavimo apribojimai, šio straipsnio sankcijoje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog automobilis „Mercedes Benz Vito“ savininkas yra Švedijos įmonė „Exxton“, o ne D. L. - tai patvirtina automobilio pirkimo PVM sąskaitą faktūra (81-82 b.l.) bei atlikti apmokėjimai už šį automobilį (84-88 b.l.), todėl automobilio konfiskavimas netaikytinas. Tokios pačios praktikos laikomasi ir analogiško pobūdžio bylose (ŠAT Nr. ATP-405-354/2014).

Skirdamas pažeidėjui nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, D. L. asmenybę – administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas (20 b.l.), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011,2AT-7-4-2013).

Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad realiai automobilį „Mercedes Benz Vito“ , kurį be gabenimo ir įsigijimo dokumentų gabeno D. L., įsigijimą patvirtinantys dokumentai buvo, juos turėjo suinteresuotas asmuo R. K. bei šių dokumentų kopijas turėjo V. P., tačiau dėl subjektyvių ar objektyvių aplinkybių šių dokumentų neįteikė vairuotojui – D. L.. Tai nešalina D. L. administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį jo veikos pavojingumą, tuo labiau, kad jis pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio pažeidimą (20 b.l.). Kaip nurodo D. L., jis yra nedirbantis, pragyvena iš ne nuolatinių darbų, atlyginimas nėra didelis, tai yra apie 500 Eur. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės laikytinos išskirtinėmis ir turi būti vertinamos D. L. naudai kaip švelninančios jo atsakomybę. D. L. dėl nepalankiai susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimą, neteisėtai gabenamų prekių kiekis nedidelis (buvo gabentos tik dvi mašinos, iš kurių viena buvo su reikiamais dokumentais), o tai rodo, jog D. L. padarytas pažeidimas nėra itin pavojingas, todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos skirtinos baudos atžvilgiu. Įvertindamas šias nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti D. L. už ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali piniginė nuobauda be krovinio – gabento krovininio automobilio „Mercedes Benz Vito“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 163¹¹ straipsnio 3 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 313 straipsniu,

nutaria:

D. L. (D. L.), padariusiam Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, skirti administracinę nuobaudą – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą be krovininio automobilio „Mercedes Benz Vito“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.