Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-10-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1592-614/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
e2S-1592-614/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
E. Č., R. B.
Ieškovas
E. Č.
Trečiasis asmuo
V. B.
Advokatai
Saulius Aviža
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1592-614/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40447-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovei R. B. ir atsakovės R. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, trečiasis asmuo – V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovo E. Č. (toliau ir ieškovas) ieškinio ir atsakovės R. B. (toliau ir atsakovė) priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies – nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išspręstas sutuoktinių pavardžių klausimas; nepriteistas sutuoktiniams tarpusavio išlaikymas; nustatyta, kad dalijamas turtas, bendrai ieškovo ir atsakovės įgytas iki 2016 m. birželio 24 d.; padalytas natūra sutuoktiniams priklausantis turtas, išspręstas kompensacijų klausimas.

2. Ieškovas dėl teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimo dalį, kurioje nuspręsta priteisti iš ieškovo E. Č. atsakovei R. B. 37 833,43 Eur kompensaciją už E. Č. po santuokos nutraukimo tenkantį didesnės vertės turtą, pakeisti ir priteisti ieškovui E. Č. iš atsakovės R. B. 11 257,30 Eur kompensaciją už ieškovo E. Č. už atsakovę R. B. įvykdytų prievolių dalį. Apeliacinis skundas priimtas ir išsiųstas apeliacinės instancijos teismui.

3. Teisme 2019 m. rugpjūčio 21 d. gautas ieškovo atstovo advokato Sauliaus Avižos prašymas išduoti vykdomąjį raštą, patvirtinantį, kad santuoka yra nutraukta ir išsiųsti pranešimą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui. Prašymas grindžiamas tuo, kad yra apskųsta tik teismo sprendimo dalis dėl mokėtinų kompensacijų, nes sprendime buvo padaryta skaičiavimo klaida, teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo nei vienos iš šalių nėra apskųsta apeliaciniu skundu. Nurodo, kad išnagrinėta byla yra su užsienio elementu, todėl nesant nustatyta tvarka registruose įregistruoto fakto, kad santuoka yra nutraukta, ieškovas negali gauti ištuokos liudijimo, jo legalizuoti ir atlikti kitus procesinius veiksmus Šveicarijos Konfederacijoje. Ieškovo teigimu, sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo savo pobūdžiu ir teisine prigimtimi yra atskira nuo reikalavimų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl ši sprendimo dalis gali įsiteisėti atskirai. Dėl šio reikalavimo tarp sutuoktinių ginčo bylos nagrinėjimo metu nebuvo, taip pat dėl to nėra pateikta apeliacinių skundų, todėl ši teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Nurodė, kad galimybę dėl sprendimo dalies – būtent dėl santuokos nutraukimo – įsiteisėjimo numato ir teismų praktika Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1007-656/2018.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo E. Č. prašymo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-216-1044/2019, patvirtinantį, kad santuoka yra nutraukta ir prašymo išsiųsti pranešimą civilinės metrikacijos skyriui netenkino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė išduoti ieškovui E. Č. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-216-1044/2019, patvirtinantį, kad santuoka yra nutraukta ir netenkino prašymo dėl pranešimo civilinės metrikacijos skyriui išsiuntimo.

6. Atmesdamas ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, teismas nurodė Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009, 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 ir kt.). Ieškovas prašė išduoti vykdomąjį raštą ne dėl priteisimo, todėl teismas prašymo netenkino.

7. Atsisakydamas išsiųsti pranešimą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad registre būtų konstatuotas santuokos nutraukimo faktas, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra priimtas dėl santuokos nutraukimo. CPK 385 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas privalomai sprendime nutraukti santuoką išspręstinų klausimų sąrašas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta dėl reikalavimų nutraukti santuoką ir santuokos nutraukimo padarinių savarankiškumo ir sąsajumo santykio, šių reikalavimų tarpusavio reikšmės, šių reikalavimų galimumo nagrinėti atskirai, priimti dalinį sprendimą ir pan. Bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu. Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015). Be to, įstatymas įtvirtina specialų teismo (visų instancijų) vaidmenį šios kategorijos bylose, įskaitant teisę peržengti reikalavimo ribas (CPK 376 str.). Dėl to vien tai, kad bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad santuoka turi būti nutraukta ir dėl to nėra apeliacinių skundų nesuponuoja išvados, kad civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas nutraukti santuoką turi būti išsiųstas civilinės metrikacijos skyriui kaip įsiteisėjęs. Be to, galėtų susiklostyti teisiškai netoleruotina situacija, kai apeliacinės instancijos teismo teisės nagrinėjant apeliacinį skundą galėtų būti ribojamos registre jau įregistruoto santuokos nutraukimo fakto.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovas E. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-216-1044/2019, bei ieškovo E. Č. prašymą tenkinti - išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-216-1044/2019 patvirtinantį, kad santuoka yra nutraukta, ir išsiųsti pranešimą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.

9. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Apelianto nuomone, nors santuokos nutraukimo byloje nagrinėjami susiję reikalavimai, tačiau jie yra atskiri ir sprendimas dėl jų gali įsiteisėti atskirai. Šioje byloje buvo pareikšti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio reikalavimai. Apeliacinis skundas pateiktas tik dėl turtinio pobūdžio reikalavimo (kompensacijos priteisimo), todėl sprendimo dalis dėl neturtinio reikalavimo (santuokos nutraukimo) laikytina įsiteisėjusia. Apelianto nuomone, teismo nurodyta teismų praktika šiuo atveju nėra tinkama, nes ji nukreipta visai į kitą bylos nagrinėjimo stadiją – bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės išskirti klausimų dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo padarinių nagrinėjimą į atskiras bylas, o šioje byloje prašoma išduoti vykdomąjį raštą dėl jau išnagrinėtos bylos dalies, o ne išskirti bylą į kelias dalis. Kasacinis teismas formavo praktiką, kad nebūtų nagrinėjama teismuose tuo pačiu metu dviejų bylų, kuriuose būtų sprendžiami tie patys teisinę reikšmę turintys klausimai.

9.2. Tai, kad reikalavimai, kurių įsiteisėjimą buvo prašoma patvirtinti, yra atskiri savo pobūdžiu, atskleidžia ne tik jų prigimtis, bet ir įstatymų leidėjas, nustatydamas atskirą savarankišką jų apmokestinimą žyminiu mokesčiu (CPK 80 ir 83 str.).

9.3. Įstatymų leidėjui siekiant patikslinti atskirų sprendimo (nutarčių) dalių įsiteisėjimo momentą, CPK 279 straipsnio 1 dalis nuo 2011 m. spalio 1 d. papildyta numatant, jog teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo siekiama įgyvendinti civiliniam procesui keliamus tikslus dėl teisinės taikos pasiekimo per kaip įmanoma operatyvesnius terminus. Dalies reikalavimų „įšaldymas“ laikant juos įsiteisėjusiais, nors dėl jų ir nevyksta ginčas tarp šalių, neatitiktų civiliniam procesui keliamų tikslų.

9.4. Dėl sprendimo dalies, būtent dėl sprendimo dėl santuokos nutraukimo, įsiteisėjimo galimybės yra ir suformuotos apeliacinės instancijos teismų praktikos, pagal kurią pripažįstama galimybė konstatuoti sprendimo įsiteisėjimą santuokos nutraukimo byloje dėl santuokos nutraukimo klausimo, jeigu dėl jos nepateikti apeliaciniai skundai, nes šie reikalavimai laikytini savarankiškais reikalavimais (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1007-656/2018).

Šalies argumentai

9.5. Teismui buvo pateiktas prašymas dėl dviejų dalykų – vykdomojo rašto išdavimo ir pranešimo Civilinės metrikacijos skyriui apie santuokos nutraukimą. Todėl net vertinant, kad teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo yra tik sprendimas dėl pripažinimo, tai atskirai galėjo būti išspręstas klausimas ir dėl vieno iš pateiktų reikalavimų – pranešimo Civilinės metrikacijos skyriui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė išduoti ieškovui E. Č. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-216-1044/2019 arba patvirtinti, kad santuoka yra nutraukta ir netenkino prašymo dėl pranešimo civilinės metrikacijos skyriui išsiuntimo.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu apelianto E. Č. ieškinio ir atsakovės R. B. priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies – ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išspręstas sutuoktinių pavardžių klausimas; nepriteistas sutuoktiniams tarpusavio išlaikymas; nustatyta, kad dalijamas turtas, bendrai ieškovo ir atsakovės įgytas iki 2016 m. birželio 24 d.; padalytas natūra sutuoktiniams priklausantis turtas, išspręstas kompensacijų klausimas. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu dalyje dėl teismo priteistos kompensacijos, byloje pateikė apeliacinį skundą, kuris teismo buvo priimtas.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas paduotas tik dėl dalies sprendimo, apeliantas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl sprendimo dalies, kuri nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir, apelianto nuomone, įsiteisėjo.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino prašymo išduoti vykdomąjį raštą ir nurodė, kad dėl sprendimo nutraukti santuoką vykdomasis raštas teismo nėra išduodamas, kadangi sprendimui įsiteisėjus jis vykdomas savaime. Apeliantas skunde iš esmės nekvestionuoja šio pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvo, tačiau nesutinka su teismo atsisakymu pripažinti, jog sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo ir atlikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas su pastaraisiais apelianto skundo argumentais sutinka.

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

17. Pažymėtina, kad Įstatymas nenumato teismo sprendimo įsiteisėjimo pripažinimo instituto, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šalių ginčijamų ir neginčijamų reikalavimų sąsajas bet neapsiriboti formaliais argumentais, jog santuokos nutraukimas negali būti laikomas savarankišku reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamos bylos ir pirmosios instancijos teismo nurodytos kasacinio teismo nutarties ratio decidendi nesutampa, o pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-248/2015) nagrinėjamu atveju nelaikytina tinkamu precedentu, kadangi minimoje kasacinėje byloje teisėjų kolegija sprendė dėl galimumo priimti dalinį sprendimą santuokos nutraukimo byloje, o taip pat pasisakė dėl bylos dalies sustabdymo. Aiškindamas teisės normas kasacinis teismas formavo nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje, tačiau minimoje nutartyje teisėjų kolegija nepasisakė dėl sprendimo ar jo dalies įsiteisėjimo ir CPK 279 straipsnio 1 dalies bei šio straipsnio 4 dalies ir 382 straipsnio bei 385 straipsnio sąsajų neanalizavo.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. Č. apeliaciniu skundu apskųstoji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo dalis dėl kompensacijos priteisimo už vienam sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį ar įvykdytų prievolių dalį (apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, apskaičiuojant sutuoktinių vienas kitam mokėtiną kompensaciją, yra padaryta skaičiavimo klaida ir prašo ją ištaisyti, o atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja dėl sprendime padarytos skaičiavimo klaidos ištaisymo jei apeliacinis teismas nuspręs, kad klaida padaryta), nėra taip glaudžiai susijusi su kitomis sprendimo dalimis, kad negalėtų būti laikoma savarankiška CPK 279 straipsnio 1 dalies reglamentavimo prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad E. Č. apeliaciniu skundu pareikšti ir apeliacinės instancijos teisme šiuo metu nagrinėjami privataus pobūdžio, o ne viešo pobūdžio reikalavimai, kadangi jie susiję išimtinai tik su ieškovo ir atsakovės tarpusavio turtinėmis prievolėmis. Pažymėtina ir tai, kad dalis sutuoktinių turto dalijama Šveicarijoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėto apelianto E. Č. apeliacinio skundo padavimas neturi įtakos sprendimui dalyje dėl šalių santuokos nutraukimo fakto pripažinimo ir pagal CPK 279 straipsnio 1 dalį ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įsiteisėjo pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs ieškovo atstovo 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimo dalies įsiteisėjimo, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimą dalyje, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl sprendimo dalies ar pranešimo apie dalies sprendimo įsiteisėjimo santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Eglė Surgailienė