Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui, antstolei A. T. dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš pareiškėjo M. K. skundo akivaizdu, kad jis reikalauja nutraukti vykdomąsias bylas: Nr. 0153/07/00385, Nr. 0153/07/00386. Nr. 0153/07/00509, taikant senaties terminą byloms, pradėtoms dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ne tik ATPK 35 straipsniu, bet ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo: 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008). Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, todėl tokios nuostatos dėl administracinės atsakomybės senaties termino laikomasi ir administracinių teisės pažeidimų bylose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senatis pasibaigia, kai yra praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), arba kai nutarimo vykdymo metu yra 2 metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (pagal įstatymo analogiją BK 96 str. 1 d.).

Antstolė A. T. 2015-09-24 Patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, jame nurodė, kad antstolė vykdo jai pateiktus nutarimus dėl baudų išieškojimo iš M. K. 15000Lt/4344,30 Eur sumai. Nurodo, kad nuo vykdomosios bylos Nr. 0153/07/00385 pradžios 2007-03-01 visose vykdomosiose bylose reguliariai atliekami vykdymo veiksmai: tikrinama skolininko turtinė padėtis, formuojamos užklausos Sodrai, bankams, registrams ir t.t. Tai patvirtina bylos dokumentai: rašytinės užklausos, ataskaitos ir pan. Nepertraukiamas bylos vykdymas davė rezultatų - iš skolininko išieškota ir VMI pervesta iš viso 1120,86Lt/324,62 Eur. Skolininkas turi realizuotino nekilnojamojo turto - jam asmeniškai priklausantį 40,16 kv.m. bendro ploto butą esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas gali būti realizuojamas išlaikymo išieškojimo byloje (vykdo antstolė N. G.), o kiti antstoliai turi teisę prisijungti prie šio išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 0153/07/00385, Nr. 0153/07/00386, Nr. 0153/07/00509 medžiaga nustatyta, kad antstolei A. T. perduoti vykdyti: 2006-12-19 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 5000Lt baudos išieškojimo, 2007-01-09 – dėl 5000Lt baudos išieškojimo, 2007-01-23 – dėl 5000Lt baudos išieškojimo, t.y. iš viso dėl 15000Lt/4344,30 Eur baudų išieškojimo.

Akivaizdu, kad pareiškėjas prašo nutraukti bylas, suėjus nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 išaiškino, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 str. 1 d. nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312 - 316 str., reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t.y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 str. 1 d. redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 str. 1 d. nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatymu Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Vadinasi, pareiškėjo atžvilgiu priimtų nutarimų skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.

Iš ginčo vykdomųjų bylų matyti, kad nutarimai skirti baudą jose perduoti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 str. 1 d. nustatyto termino.

Analizuojant ginčo vykdomąsias bylas matyti, kad jose reguliariai buvo atliekami vykdymo veiksmai: teikiamos užklausos bankams, kitoms kredito įstaigoms, SODRAI, Lietuvos Respublikos gyventojų registrui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registrui, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui; areštuojamas turtas, apskaičiuojamos vykdymo išlaidos, priimti patvarkymai: vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, paskirstyti išieškotas lėšas vykdomojoje byloje, dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atliekami kiti vykdymo veiksmai bei priimti kiti procesiniai dokumentai.

Teismo vertinimu, baudų išieškojimas užsitęsė dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, tikrinamais laikotarpiais jis nedirbo, neturėjo piniginių lėšų sąskaitose. Pareiškėjas žinojo ir žino, kad jam paskirtos baudos, kad turi įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad dalis skolos yra išieškota, taip pat pareiškėjas turi turto, kuris gali būti realizuojamas išlaikymo išieškojimo byloje (vykdo antstolė N. G.), o kiti antstoliai turi teisę prisijungti prie šio išieškojimo.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolės aplaidumo vykdymo laikotarpiu būtų dvejų metų laikotarpis, per kurį nieko neatlikta išieškant baudas. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kuriuo apeliuojama į administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties termino praleidimą. Konstatuotina, kad pareiškėjui paskirtų baudų priverstinio vykdymo senaties terminas nėra praleistas, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas nutraukti vykdomąsias bylas.

Esant išvardintoms aplinkybėms, teismui nenustačius neteisėtų antstolės veiksmų, pareiškėjo M. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą