- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- e2-1265-804/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Atsakovas
- A. M., H. M.
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams H. M., A. M., suinteresuotam asmeniui antstoliui D. J. dėl vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti atsakovų H. M. ir A. M., 2016-05-24 sudarytą vedybų sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento ta apimtimi, kuria atsakovės A. M. gaunamas darbo užmokestis pripažintas jos asmenine nuosavybe. Taikant restituciją įpareigoti atsakovę A. M., grąžinti atsakovui H. M., 2016-05-24 sudarytos vedybų sutarties pagrindu, gautą ½ A. M. darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini), išmokėto nuo 2016-05-24 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodė, jog palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad antstolio D. J. kontoroje vykdomas Trakų rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 1-38-239/2015 dėl 118,70 EUR skolos išieškojimo iš atsakovo H. M. valstybės naudai. Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis yra užvesta vykdomoji byla Nr0117/15/00336/1. 2015 m. balandžio 13 d. H. M. antstolis D. J. išsiuntė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. AIS duomenimis atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui skirtingose vykdomosiose bylose sudaro 1325,12 EUR. Atsakovas H. M. atsakovė A. M., 2016 m. kovo 14 d. sudarė santuoką. Antstolis 2016 m. balandžio 15 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo galimybių informavo VMI prie FM, kad skolininko sutuoktinė A. M. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, ir pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1644-424/2016 VMI prie FM prašymą patenkino ir nustatė, kad skolininkui H. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. M. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Atsakovai 2016 m. gegužės 24 d. sudarė po vedybinę sutartį, kuri pažeidžia ieškovo interesus, kadangi minėta sutartis yra sudaryta galimai siekiant tikslo, kad ieškovas, neturėtų galimybės išieškoti H. M. priskaičiuotos skolos valstybės biudžetui. Ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia Trakų rajono apylinkės teismo išduotu vykdomuoju dokumentu Nr. 1-38-239/2015 dėl 118,70 EUR skolos išieškojimo iš skolininko H. M.. Antstolio 2017-01-24 patvarkymas Nr. S056755 patvirtina, kad antstolis nėra grąžinęs vykdomojo dokumento su išieškojimo negalimumo aktu. Taigi atsakovas H. M. jau nuo 2015 metų, o atsakovė A. M. nuo 2016 metų žinojo, kad atsakovas turi įsiskolinimą valstybės biudžetui. Ieškovas įsitikinęs, jog ginčijama po vedybinė sutartis pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises, nes sutartis 2 punkte nurodyta, jog sutartimi pasirenkamas visiško atskirumo turto teisinis rėžimas. Antstolis turto aprašu areštavo ½ dalį skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, t. y. 351,37 EUR. Disponavimas areštuotu turtu yra apribotas įstatymo. Todėl vedybų sutarties sąlyga nurodyta 2016-05-24 vedybų sutarties 3.4 punkte yra niekinė ir negalioja, kuria keičiamas areštuoto turto teisinis režimas, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinė ir negalioja. Atsakovai žinojo apie atsakovo H. M. įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau 2016-05-24 sudarė vedybų sutartį, kuria siekė nustatyti santuokos metu esančio areštuoto turto teisinį režimą. Darytina išvada, kad atsakovas žinodamas, kad reikės likviduoti įsiskolinimą ieškovui, turėjo būti sąžiningas prieš kreditorių VMI prie FM, tačiau sudarė vedybų sutartį, kuri pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus interesus. Ginčijama vedybų sutartimi, iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius minėtą sutartį likusio skolininko turto nepakanka (visiškai nėra) atsiskaityti su kreditoriumi.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, palaikė atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, kad atsakovų turtinė padėtis dėl ginčijamos po vedybinės sutarties sudarymo nepasikeitė - šios sutarties veikimas nukreiptas tik į ateitį, siekiant, kad nebūtų pažeistos sutuoktinių turtinės teisės būtent ateityje. Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti po vedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sudarydami po vedybinę sutartį sutuoktiniai siekė išsaugoti šeimą, sureguliuoti privačius santykius, todėl ši sutartis netenkina actio Pauliana ieškinio būtinos sąlygos, būtent: kad skolininkas neprivalėjo sudaryti tokio sandorio. Nepaisant sudarytos po vedybinės sutarties, kreditorius turi visas galimybes išieškoti skolą iš paties skolininko H. M.. Nesutiktina su ieškovo teiginiu, jog atsakovas tapo nemokus dėl sudarytos po vedybinės sutarties sudarymo. Šios sutarties sudarymas iš esmės neįtakojo ieškovo turtinių interesų, nes atsakovai po vedybine sutartimi tik nustatė turto teisinį režimą po sutarties sudarymo, tai yra nukreipė po vedybinės sutarties veikimą į ateitį, kad nebūtų pažeistos sutuoktinių turtinės teisės ateityje. Atsakovė A. M. tiek iki sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo neturėjo ir neturi jokio turto, iki sutarties sudarymo ir po jos sudarymo gauna tokio pat dydžio pajamas iš darbinės veiklos. Atsakovai, sudarydami po vedybinę sutartį, neperleido jokio konkretaus turto, nepablogino savo buvusios turtinės padėties, sudarydami sutartį nenuslėpė bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, taip pat nenumatė pirmenybės teisės kitiems kreditoriams į skolų išieškojimą, ginčijamos sutarties dalimi sutuoktiniai nesprendė dėl konkretaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, perleidimo ar jo apsunkinimo prievolėmis trečiųjų asmenų naudai, ginčijama sutartimi nebuvo panaikinta ar apribota atsakovų civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir po jos sudarymo atsakovas H. M. atlieka laivės atėmimo bausmę, tačiau ją atlikęs galės pilnai padengti įsiskolinimą ieškovui. Jis yra jauno amžiaus, geros sveikatos, galintis dirbti bei užsidirbti, todėl ieškovo argumentai, kad išieškojimas pasunkės yra grįsti prielaidomis, nes byloje nėra duomenų, kad ateityje atsakovas negalės gauti pajamų, bei kuo operatyviau atsiskaityti su ieškovu. Teisę sutuoktiniams nusistatyti teisinį turto režimą po santuokos sudarymo, kaip jau nurodyta anksčiau, numato įstatymas. Atsižvelgus į tai, spręsti, kad atsakovai, sudarydami po vedybinę sutartį ir joje nustatydami būsimą savo turto teisinį režimą, t. y., pasinaudoję įstatymine teise nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį režimą į ateitį, pažeidė kreditorės VMI prie LR FM teisėtus interesus, nėra pagrindo. Atsakovo H. M. įsiskolinimas valstybės biudžetui yra jo asmeninė prievolė. Atsakovai, sudarydami po vedybinę sutartį, neperleido jokio konkretaus turto, nepablogino savo buvusios turtinės padėties, tik nustatė po santuokos sudarymo kiekvieno sutuoktinio įgyjamo turto teisinį režimą, t. y. nukreipė po vedybinės sutarties veikimą į ateitį, kad nebūtų pažeistos sutuoktinių turtinės teisės ateityje. Tai, kad sutuoktiniai ateityje neturės nuosavybės priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise, visiškai nekeičia ieškovo galimybių patenkinti savo reikalavimus iš atsakovo H. M. turto ir jo turtinė padėtis dėl to nepasikeis.
Antstolis D. J. pateiktame atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad 2015-04-13 antstolio kontoroje buvo gautas Trakų rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 1-38-239/2015, dėl 118,70 Eur skolos išieškojimo iš H. M. išieškotojui valstybei. 2016-04-06, nustačius, jog skolininkas turi sutuoktinę A. M., dirbančią (duomenys neskelbtini) turto aprašu buvo sustabdytas dalies sutuoktinės atlyginimo išmokėjimas. 2016-04-15 išieškotojams buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl sutuoktinės darbo užmokesčio atidalijimo. 2016-04-25 Trakų rajono apylinkės teismas nutartimi Nr. e2VP-1644-424/2016 nustatė, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. M. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų bei kitokių išmokų.2016-08-08 antstolio D. J. kontoroje gauta 2016-05-24 sudaryta po vedybinė sutartis. Šiuo atveju po vedybinė sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, kadangi minėta sutartis yra sudaryta siekiant tikslo, kad nebūtų galimybės išieškoti atsakovo H. M. skolų. Nesąžiningumą patvirtina ir aplinkybė, kad turint įsiskolinimų skolininkas turtą pasidalijo akivaizdžiai nelygiomis dalimis. Skolininko sutuoktinės nesąžiningumą įrodo faktas, kad po vedybinė sutartis sudaryta tik po to, kai antstolis areštavo dalį sutuoktinės darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovai A. M. ir H. M. 2016-05-24 sudarė po vedybinę sutartį, kurią patvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras R. K.. Po vedybine sutartimi atsakovai susitarė, kad jų pajamos, gautos iš darbinės ir intelektualinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Po vedybinė sutartis buvo sudaryta vykstant skolos išieškojimui iš atsakovo H. M., pagal Trakų rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-38-239/2015 dėl 118,70 Eur skolos išieškojimo valstybei. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, nustatęs, jog skolininko sutuoktinė atsakovė A. M. gauna darbo užmokestį, turto aprašu sustabdė dalies sutuoktinės atlyginimo išmokėjimą ir išieškotojui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio atidalijimo.
Viena iš būtinų sąlygų actio Pauliana taikyti yra kreditoriaus teisių pažeidimas. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Pažymėtina, kad tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. 3K-P-311/2012). Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sutiktina su atsakovų išdėstyta pozicija, jog atsakovai po vedybine sutartimi, nustatydami turto teisinį rėžimą po sutarties sudarymo ieškovo teisėtų interesų nepažeidė. Nustatyta, jog atsakovas H. M. tiek iki sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, galintis dirbti ir užsidirbti ir atlikęs bausmę galės atsiskaityti su kreditoriumi. Be to, ir pati skolos suma yra nedidelė. Ieškovas neįrodė jokių aplinkybių, o teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus nenustatė tokių, dėl kurių atsakovas negalės įvykdyti savo prievolės ieškovui. Taigi, teismas sprendžia, kad po vedybinėje sutartyje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas nedaro įtakos atsakovo mokumui. Kartu pažymėtina jog atsakovo prievolė ieškovui yra asmeninė. Asmeninės prievolės pobūdis lemia tai, kad atsakovas asmeniškai savo turtu yra atsakingas ieškovui už prisiimtos prievolės įvykdymą, o atsakovė (sutuoktinė) už šią prievolę nėra atsakinga t. y. ji nėra šios prievolės subjektas. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013). Taigi, esant asmeninei sutuoktinio prievolei, išieškoti skolas galima tik iš skolininko turto, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų asmeninis ar dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, asmeninio ar bendro su atsakove (sutuoktine) turto, į kurį būtų galimas išieškojimo nukreipimas, nėra, skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovo teigimu, jam, kaip kreditoriui patenkinti reikalavimą iš atsakovo turto tampa neįmanoma, o po vedybinėje sutartyje nustačius sutuoktinių atskiro būsimo turto teisinį režimą, pagal kurį po šios sutarties sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių vardu įgyjamas turtas ir (ar) pajamos yra jų asmeninė nuosavybė, ieškovas prarado teisę išieškoti iš 1/2 dalies atsakovo sutuoktinės gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), kurios atsakovui priklausytų esant bendram sutuoktinių turtui. Teismas šioje vietoje sutinka su atsakovų atsiliepime nurodytais argumentais , kad po vedybų sutarties sudarymo ieškovas įgijo teisę išieškoti skolą iš visų atsakovo gaunamų pajamų, o ne iš 1/2 dalies, kuri, esant sutuoktinių turto bendrumui, priklausytų atsakovo sutuoktinei.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko, jog aplinkybių dėl kurių po vedybinę sutartį būtų galima laikyti pažeidžiančia kreditoriaus teises ir (ar) atsakovus (sutuoktinius) nesąžiningais nenustatyta, todėl ieškinys netenkinamas.
Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovei A. M.(CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 83, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 500 Eur bylinėjimosi išlaidas A. M..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.