Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-615-290/2011

Teisėja Vaidutė Stangvilienė (Proceso Nr. 1-52-1-00669-2010-3)

2011 m. gruodžio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistiesiems A. K., N. N. ir A. G., jų gynėjams advokatams Tomui Kaminskui ir Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K., N. N. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., N. N. ir A. G. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti: A. K. ir A. G. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, o N. N. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas nuteistiesiems atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant juos šiuo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. K., N. N. ir A. G. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2010-06-20 apie 2 val. Alytuje, ( duomenys neskelbtini) , viešoje vietoje - naktinio klubo ( duomenys neskelbtini) patalpose ir lauke šalia įėjimo, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu, iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent, be jokios rimtos priežasties A. K. kabinėjosi prie klubo lankytojų bei vartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko klubo darbuotojų buvo išprašytas į lauką. Po to jam grįžus į vidų ir vėl išprašius dėl konfliktavimo, tuomet veikiant su N. N. ir A. G., lauke prie klubo įėjimo, įžūliais veiksmais, kitų asmenų akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš baro darbuotojus A. M. ir V. K. : A. K. kumščiu sudavė A. M. į smakrą, N. N. jį, pargriovęs ant grindinio, rankomis smaugė, A. G. spyrė A. M. į dešinės rankos alkūnę, o V. K. - į dešinę koją, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą dėl padarytų nubrozdinimų smakre, dešinėje alkūnėje ir dešiniame kelyje bei sukėlė fizinį skausmą V. K.. Tokiais bendrais nusikalstamais veiksmais kaltinamieji sutrikdė visuomeninę rimtį bei tvarką.

Apeliaciniais skundais nuteistieji A. K. ir N. N. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-16 nuosprendžio dalį, kuria jie pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį - pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindu bei baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Šių apeliantų skundų motyvai iš esmės analogiški, todėl jie išdėstomi ir vertinami kartu.

Skunduose apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, nes šiame straipsnyje nurodytas sąlygas jie atitinka. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tinkamai nevertino aplinkybių, kad teistumas už ankstesnę nusikalstamą veiką jau seniai yra išnykęs, su nukentėjusiais asmenimis susitaikė, jų atsiprašė, nukentėjusieji jiems pretenzijų dėl materialinės bei moralinės žalos atlyginimo neturi ir patys nukentėję prašė teismo jų atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusieji atpažino A. G., kaip vieną iš asmenų galimai galėjusių būti šiame naktiniame klube tą naktį ir kartu su kitais kaltinamaisiais vartojusių alkoholinius gėrimus, tačiau byloje nėra daugiau duomenų, kad jis būtų dalyvavęs muštynėse. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu negalėjo kategoriškai patvirtinti, kas atliko smurtinius veiksmus. Svarbiausia, apelianto nuomone, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje nei vienas iš nukentėjusiųjų negalėjo įvardinti jo kaip asmens, atlikusio prieš juos smurtinius veiksmus. Teisminio nagrinėjimo metu tie patys nukentėjusieji, paklausti teisme, ar atpažįsta jį, kaip trečiąjį asmenį, teigė, jog negali atpažinti ir kad tai ne tas asmuo, o A. M. teisme patvirtino, kad nebuvo garantuotas atpažinimo metu bei kad visai neįsidėmėjo ar A. G. buvo tą vakarą A. K. draugų tarpe. V. K. teisme davė tokius pat parodymus - nėra tikras, nežino, neįsidėmėjo, negalėjo pasakyti, kad būtent apeliantas yra tas asmuo. Teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl šių svarbių abejonių, o tiesiog padarė abstrakčią niekuo nepagrįstą išvadą ir jį nuteisė neteisingai, todėl nuosprendis neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų prašymus apeliacinius skundus patenkinti, prokuroro prašymą apeliacinius skundus atmesti, bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad visų nuteistųjų apeliaciniai skundai yra pagrįsti ir todėl tenkinami.

Dėl A. K. ir N. N. apeliacinių skundų.

Dėl nuteistųjų A. K. ir N. N. kaltės ir jų veikos kvalifikacijos ginčas nekyla, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą pagal šių apeliantų skundus nagrinėja tik dėl Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymo.

Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl to, kad A. K. ir N. N. prisipažino padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Nukentėjusiųjų A. M. ir V. K. pareiškimai, esantys byloje, patvirtina, jog A. K. ir N. N. atlygino jiems nusikaltimu padarytą žalą, atsiprašė, nukentėjusieji pretenzijų nuteistiesiems neturi. Pareiškimuose bei teismo posėdyje nukentėjusieji taip pat prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistieji A. K. ir N. N. bei jų gynėjai prašė atsižvelgti į nustatytas aplinkybes, taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir bylą nutraukti su nukentėjusiaisiais susitaikius.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą (LR LAT nutartis byloje Nr. 2K-378/2011).

Pažymėtina, kad nukentėjusiesiems bei kaltinamiesiems išreiškus pageidavimus bylą nutraukti, teismas privalėjo nustatyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų buvimą ir analizuoti galimybę taikyti jų atžvilgiu šią įstatymo nuostatą ir motyvuoti savo sprendimą dėl šio straipsnio taikymo ar netaikymo, tačiau to nepadarė. Teismas nuteistųjų prisipažinimą, savanorišką žalos atlyginimą bei susitaikymą su nukentėjusiaisiais ir atsiprašymą pripažino tik jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, skiriant bausmes.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino nustatytas byloje aplinkybes, dėl ko nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos BK 38 str., t.y. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, kuria galima pasinaudoti tik esant visiems Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje visos būtinos sąlygos šio straipsnio taikymui yra nustatytos. Be minėtų jau aptartų pirmųjų trijų įvykdytų sąlygų, būtina ir ketvirtoji - pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikaltimų. A. K. ir N. N. nors praeityje ir buvo teisti, tačiau teistumai išnykę, todėl jie laikomi neteistais. Nusikaltimas, kuriuo jie kaltinami, buvo padarytas daugiau nei prieš metus, per šį laiką jie daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė. Šios aplinkybės duoda pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamieji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, esant visoms būtinoms sąlygoms, A. K. ir N. N. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 38 str. ir jie nuo baudžiamosios atsakomybės atleistini.

Dėl A. G. apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus dėl nuteistojo A. G. kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., įvertino neteisingai ir padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko A. G. už minėtą nusikaltimą yra nuteistas nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad apeliantas dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. G. kartu su A. K. ir N. N. 2010-06-20 apie 2 val. Alytuje, ( duomenys neskelbtini)3, viešoje vietoje - naktinio klubo ( duomenys neskelbtini) patalpose ir lauke šalia įėjimo, veikdami kartu, iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent, įžūliais veiksmais, kitų asmenų akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą prieš baro darbuotojus A. M. ir V. K., ir būtent A. G. spyrė A. M. į dešinės rankos alkūnę, o V. K. - į dešinę koją, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.

Pripažindamas A. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas, kaip jo kaltės įrodymais rėmėsi nukentėjusiųjų A. M. ir V. K., liudytojų D. S., G. B., V. K. parodymais, asmens parodymų pažinti pagal nuotrauką protokolų duomenimis, o kaltinamojo parodymus laikė neteisingais bei vertino juos kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistasis A. G. nuo pat bylos tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, tvirtindamas, kad įvykio vietoje buvo, galėjo net nusikeikti, tačiau jokių neteisėtų veiksmų neatliko, viešosios tvarkos nepažeidė, baro darbuotojų atžvilgiu smurto nenaudojo. Šių jo parodymų nepaneigė nei vienas byloje esantis įrodymas. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų A. M. ir V. K. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų, nurodydami konfliktuojančius ir jų atžvilgiu naudojusius smurtą asmenis, jie neabejotinai įvardino tik A. K. ir N. N.. Apie A. G. nukentėjusysis A. M. parodė: „A. G. atpažinėjau tik iš foto. Jis nespyrė į alkūnę“, nukentėjusysis V. K. parodė: „vaikinas, kuris spyrė į šlaunį, buvo panašus į A. G., nes tiksliai pasakyti negaliu. A. G. neužfiksavau, jis panašus į kitą žmogų, apačioje baro jo nepastebėjau, o lauke panašus žmogus buvo. Kuris man įspyrė, negaliu pasakyti“. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu nukentėjusieji A. M. ir V. N. atpažino A. G. kaip asmenį, panašiausią į tą, kuris įspyrė vienam į alkūnę, kitam - į koją (t.1., b.l. 51-53, 65-67). Liudytojas G. B. taip pat parodė, kad A. K. ir N. N. bare buvo nusiteikę agresyviai, ar su jais buvo trečias asmuo, jis pasakyti negali, A. G. jam į akis nekrito. Liudytojas D. S., duodamas parodymus teisme, apskritai juose A. G., kaip dalyvavusio kilusiame konflikte asmens, nepaminėjo. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu D. S. atpažino A. G. kaip asmenį, kuris bare su kitais asmenimis šūkavo, priešinosi baro darbuotojams (t.1., b.l. 81-83). Šio protokolo duomenys tik patvirtina paties kaltinamojo parodymus, kad jis iš tiesų buvo bare įvykio metu, galėjo elgtis netinkamai, tačiau konkrečių faktinių duomenų, patvirtinančių A. G. padarius būtent veiksmus, atitinkančius jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, nustatyta nėra.

Įvertinus visus aptartus įrodymus, akivaizdu, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojai negalėjo kategoriškai ir neabejotinai patvirtinti, kad būtent nuteistasis A. G. kartu su kitais nuteistaisiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, kad elgėsi įžūliai, kad mušė baro darbuotojus, taigi, nei vienas iš šių įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė A. G. kaltę, neginčijamai nepatvirtina jam pareikšto kaltinimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi šiuos įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė įvykio aplinkybes, apkaltinamąjį nuosprendį grindė netiksliai ir neobjektyviai įvertintais bei abejotinais įrodymais, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų A. G. kaltinančių ir teisinančių įrodymų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus ir todėl, remdamasis vien prielaidomis, visiškai nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi A. G. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinančių įrodymų byloje nėra, jis išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 329 str. 1 p. kolegija

nusprendė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį dalyje dėl A. K. ir N. N. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. pakeisti:

A. K. bei N. N., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. nuosprendį dalyje dėl A. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį A. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisinti, nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.