Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-1843-615/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
2-1843-615/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19270-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas, Linas Stanislovas Bagdonas, Raimundas Lideika
Civilinė byla Nr. 2-1843-615/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19270-2013-5

Procesinių sprendimų kategorijos: 44.2.1; 44.2.4.2; 44.5.2.5.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m.rugsėjo 29 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, nedalyvaujant ieškovui A. G., dalyvaujant jo atstovui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, atstovui, dalyvaujant trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros atstovui Marijui Šalčiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. G. Kauno apylinkės teisme pareiškė atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 3-7). Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 8630 Lt turtinės žalos atlyginimo, 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. liepos 4 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. 300 str. 1 d. Pranešimai apie įtarimą padarius minėtas nusikalstamas veikas A. G. įteikti atitinkamai 201l m. rugsėjo 21 d. ir 201l m. gruodžio 5 d. 2011 m. rugsėjo 21 d., 2011 m. spalio 13 d., 201l m. gruodžio 5 d pagal šiuos įtarimus A. G. apklaustas įtariamuoju. 2011 m. rugsėjo mėn. 21 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu įtariamajam A. G., dirbančiam (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos be prokuroro ir teismo leidimo. Įpareigotas iki atskiro procesinio sprendimo nebendrauti ir neieškoti jokio kontakto su S. K. bei S. M.. 2011 m. gruodžio 16 d. Panevėžio apygardos prokuratūros surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla Nr. 50-9-00026-11 perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-206-719/2012, kurioje A. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. 2012 m. gegužės mėnesio 17 d. priėmė nuosprendi, kuriuo nusprendė A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. (2007 m. birželio mėnesio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 300 str. 1 d. išteisinti, nepadarius jam veikų turinčių šių nusikaltimų požymių. A. G. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta. Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-592-350/2012 išnagrinėjęs apeliacinį skunda 2012 m. lapkričio mėnesio 30 d. priėmė nutartį Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Audriaus Leonavičiaus apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės mėnesio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-206-719/2012 bei Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio mėnesio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-592-350/2012 kasacine tvarka apskųsta nebuvo. A. G., norėdamas išspręsti civilinį ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ne teismo tvarka su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Teisėsaugos ministeriją, tačiau 2013 07 17 d. buvo gautas raštas Nr. (1.23.)7R-5279, kuriame minėta institucija atsisakė sumokėti prašomą turtinę ir neturtinę žalą.

Kaip nurodė ieškovas, baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Ieškovo teigimu, teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Ieškovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kadangi neturi reikiamų teisinių žinių, buvo priverstas kreiptis į advokatus, kad būtų tinkamai užtikrinta gynyba. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. gynė advokatas Raimundas Lideika, kurio paslaugos kainavo 3630 Lt. Panevėžio miesto apylinkės teisme bei Panevėžio apygardos teisme A. G. gynė advokatas Linas Stanislavas Bagdonas ir šio advokato paslaugos kainavo 5000 Lt. Todėl ieškovo patirta turtinė žala sudaro 8630 Lt. Tai patvirtina prie ieškinio pridėti kvitų nuorašai. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, būtina atsižvelgti į nepagrįstai uždelstą baudžiamąjį procesą, viso proceso metu taikytą procesinę prievartos priemonę,- paskirtą kardomąją priemonę, kadangi ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju, A. G. išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė jo kaip vadovo reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai teismų pagrįstai vertinti kaip patirta neturtinė žala. Ieškovo nuomone, neturtinės žalos atlyginimo suma 50000 Lt iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškinį, tripliku (b.l. 55-58, 70-71) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal CK 6.273 str. 1 d. nuostatas bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tuo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo" įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, tas valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas neteisėtais laiko Panevėžio apygardos prokuratūros veiksmus, dėl kurių ieškovui atsirado turtinė ir neturtinė žala. Teismo veiksmų neteisėtumo ieškovas nenurodo, todėl šioje civilinėje byloje tinkamas atsakovo Lietuvos valstybės atstovas yra Generalinė prokuratūra. Nurodė, kad įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatytas procesinių veiksmų neteisėtumas, todėl negalima teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teisėjai ikiteisminio tyrimo metu pažeidė BPK normų reikalavimus ir atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose, baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Teisingumo ministerijos manymu, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nepadarė veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala ieškovui, o išteisinamasis nuosprendis nepreziumuoja atlikto ikiteisminio tyrimo neteisėtumo ir savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei konstatuoti, t. y. pripažinti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonių pritaikymas bei kiti procesiniai veiksmai buvo ab initio neteisėti. Išteisinamajame nuosprendyje nėra konstatuotas ieškovo baudžiamojo persekiojimo neteisėtumas, o tik po baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų įvertinimo liko neįrodyta, kad ieškovas padarė nuskalstamą veiką. Ieškovo prašymas atlyginti pilnai 8630 Lt bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, kadangi atlyginama tik ta žala, kuri su neteisėtais veiksmais yra susijusiu priežastiniu ryšiu (gali būti laikoma valstybės institucijų veiksmų rezultatu), todėl ieškovas turi konkrečiai nurodyti, kurie ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai laikytini neteisėtais, kad būtų galima nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių. Atsakovas nurodė, kad nors ieškovo manymu baudžiamasis procesas užtruko nepagrįstai ilgai, tačiau kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas 2011 m. liepos 4 d., o baigtas 2011 m. gruodžio 16 d. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas jam paskirtos kardomosios priemonės neskundė, todėl jos taikymas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Ikiteisminis tyrimas buvo įvykdytas per nepilnai 5 mėn., t.y. nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d. Taigi teigti, kad ikiteisminis tyrimas vyko nepagrįstai ilgai yra neteisinga. Be to, ieškovas prašydamas atlyginti 50000 Lt neturtinės žalos nenurodo, kokiais kriterijais remdamasis jis prašo atlyginti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. G. Kauno apylinkės teisme pareiškė atsakovui Lietuvos valstybei ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Ieškinį ieškovas grindžia iš esmės pernelyg ilgai užsitęsusiu, nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizuotu baudžiamuoju procesu ir tuo, kad buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nenustačius nusikaltimo požymių.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais atlyginimo institutas inter alia lemia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.272 straipsnyje nustatytos atsakomybės sąlygos už padarytą žalą šių subjektų: ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos– arešto– paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad pagal nurodytą teisės normą valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t.y. atsakomybė be kaltės. Valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės S.G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, bylos Nr. 3K-3-346/2014; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir UAB „Dreivida“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007, kt.).

Dėl baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas A. G. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje,300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, bylos Nr. 50-9-00026-11.

Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Audrius Leonavičius 2011 m. liepos 4 d. pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento klastojimo bei jo panaudojimo 2011-12-21 pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą bei nepagrįstai sumokant pinigus už neatliktus darbus (baudžiamosios bylos Nr. 50-9-00026, I t., b. l. 1). Iš baudžiamojoje byloje esančio Panevėžio miesto savivaldybės mero pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą prašydamas įvertinti pateiktą medžiagą ir pagal savo kompetenciją imtis priemonių galimai nusikalstamai veikai ištirti (baudžiamosios bylos Nr. 50-9-00026, I t., b. l. 2-3). BPK 169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą. Teismas pažymi, kad Panevėžio miesto savivaldybės mero pareiškime buvo nurodyti akivaizdūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., požymiai – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba viršijimas įgaliojimų, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, bei dokumento suklastojimas ir disponavimas juo, todėl prokuroras pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir jo veiksmai laikytini teisėtais. Teismas konstatuoja, jog šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai.

Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras A.Leonavičius 2011 m. gruodžio 16 d. surašė kaltinamąjį aktą, kuriame nurodė, kad A. G., būdamas valstybės tarnautojui prilyginti asmeniu – (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal užimamas pareigas atstovaudamas šį institutą vykdant su Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2007-04-18 pasirašytą projektavimo darbų sutartį, siekdamas materialinės naudos (duomenys neskelbtini) ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo oficialų dokumentą (baudžiamosios bylos Nr. 50-9-00026, I t., b. l. 152-157). Teismas pažymi, kad šis kaltinamasis aktas atitiko visus BPK 219 straipsnio reikalavimus kaltinamojo akto turiniui, jame buvo nurodyti įtariamieji, nusikalstamos veikos aprašymas: vieta, laikas, būdai, padariniai, duomenys, kad nukentėjusiųjų nėra, įtariamojo gynėjo duomenys, kiti duomenys. Teismas taip pat nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. nutartyje nenustatė kliūčių nagrinėti bylą teisme ir perdavė ją nagrinėti teisiamajame posėdyje (baudžiamosios bylos Nr. 50-9-00026, I t., b. l. 161). Šios aplinkybės patvirtina, kad pats Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A.Leonavičiaus 2011 m. gruodžio 16 d. kaltinamojo akto surašymas civilinės atsakomybės prasme negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, nes taip prokuroras pagrįstai realizavo jam suteiktą diskrecijos teisę, įsitikinus, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančio įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo baigti ikiteisminį tyrimą ir BPK 218 straipsnio nustatyta tvarka atlikus atitinkamus veiksmus surašyti kaltinamąjį aktą (BPK 218 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismui civilinėje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, surašęs 2011 m. gruodžio 16 d. kaltinamąjį aktą, atliko neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu ieškovą A. G. pagal BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1. išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (baudžiamosios bylos Nr. 50-9-00026, III t., b.l. 84-98).

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A.Leonavičiaus apeliacinį skundą, 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė (baudžiamosios bylos Nr. 50-9-00026, III t., b. l. 156-160).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus pirmosios instancijos, apeliacinės instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje, kurioje A. G. buvo kaltinamas pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 str. 1 d. sprendžia, kad nėra pagrindo laikyti, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai atliko neteisėtus veiksmus. Kaip jau šioje civilinėje byloje teismo yra konstatuota, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog asmuo padarė nusikaltimą ir ikiteisminis tyrimas pradėtas atlikti esant BPK 169 straipsnio 1 dalyje nustatytam teisiniam pagrindui. Teismas konstatuoja, kad prokurorui nebuvo pagrindo manyti, jog ikiteisminio tyrimo pradžios momentu buvo aplinkybės, nurodytos BPK 168 straipsnio 1 dalyje, nes nebuvo pagrindo laikyti, kad nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Prokurorui nebuvo galima akivaizdžiai spręsti, jog nėra padaryta didelė žala asmens (Panevėžio miesto savivaldybei) teisėms ar teisėtiems interesams. Dėl galimo piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo padarytos žalos dydžio buvo sprendžiama ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, todėl laikyti, kad jau šioje proceso stadijoje buvo akivaizdu, jog nepadaryta didelė žala asmens teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. buvo akivaizdu, jog nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo būtinos objektyviosios pusės požymio, nebuvo pagrindo, juolab, kad didelė žala šio BK straipsnio prasme laikytina ne tik materiali, bet ir nemateriali, padaryta ir neturtinėms asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas konstatuoja ir tai, kad, kaip minėta, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A.Leonavičiaus 2011 m. gruodžio 16 d. surašytas kaltinamasis aktas atitiko įstatymo reikalavimus, tuo tarpu kaltinimo teisme palaikymas ir apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavimas yra vienos iš pagrindinių prokuroro, kaip kaltinimą valstybės vardu palaikančio pareigūno, konstitucinių teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 punktas, BPK 42 straipsnis, 312 straipsnio 1 dalis). Teismui šioje civilinėje byloje nėra pagrindo laikyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro A. Leonavičiaus apeliacinis skundas dėl išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo buvo pateiktas neteisėtai, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai neįvertinant padarytos žalos dydžio, kitų būtinų inkriminuotų veikų požymių. Teismui, įvertinus aukščiau išanalizuotus įrodymus civilinio proceso įrodymų įvertinimo taisyklėmis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis), ir padarius nurodytas teisines išvadas, konstatuotina, kad šioje ieškinio dalyje ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų nėra nustatyta.

Teismas, spręsdamas dėl neteisėtų teismo (teismų) veiksmų, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, įvertina tai, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-30 nutartis, kuria apeliacinis prokuroro skundas buvo atmestas, įsiteisėjo nuo nutarties paskelbimo dienos 2012-11-30 ir nuo tos dienos kaltinamasis A. G. įgijo išteisintojo statusą (BPK 336 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina, kad ieškovas A. G. nuteistojo statuso nebuvo įgijęs, pirmosios instancijos teismas 2012-05-17 nuosprendžiu jį išteisino, todėl ieškovas de jure ir toliau buvo išteisintas iki pat Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-30 nutarties, kuria buvo paliktas galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. išteisinamasis nuosprendis, priėmimo ir paskelbimo. Taigi, ieškovas A. G. nebuvo teismo neteisėtai ir nepagrįstai nuteistas: tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos nuosprendį, A. G. išteisino, kasacine tvarka nuosprendis nebuvo skųstas, išteisinamasis nuosprendis nepanaikintas. Teismas konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje teismo išanalizuoti įrodymai ir nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti neteisėtų teismo (teismų) veiksmų priimant išteisinamąjį nuosprendį, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudžiamojo proceso kodekse (toliau- BPK) BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Europos Žmogaus Teisių Teismas procesą vertina kaip jo stadijų visumą, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo procese priėmimo (Europos Žmogaus Teisių Teisme sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą (Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00, judgement of 13 November 2001; Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18 January 2011, § 35). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Dedeman prieš Turkiją (Dedeman c. Turquie, no. 12248/03. 16 décembre 2008). Nacionalinis teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisė į įmanomai trumpą procesą, bei vertindamas, ar proceso trukmė atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, turi atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus kriterijus. Tačiau konkrečios bylos aplinkybės, faktų gausa bei įvairovė, galimos jų kombinacijos lemia teismo diskrecijos ribas konkrečiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007). Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą lemia valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Situacija, kai baudžiamojoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Schumacher prieš Liuksemburgą (Schumacher c. Luxembourg, no 63286/00, arr?t du 25 novembre 2003).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad baudžiamasis procesas dėl ieškovo prasidėjo 2011 m. rugsėjo 21 d., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumento suklastojimo, bei truko iki 2012 m. lapkričio 30 d., kai įsiteisėjo 2012 m. gegužės 17 d. išteisinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Taigi, bendra baudžiamojo proceso trukmė- 1 metai 2 mėnesiai 9 dienos (iš jų: ikiteisminis tyrimas – 2 mėnesiai ir 25 dienos (nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. gruodžio 16 d., kai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla atiduota teismui); bylos nagrinėjimas teismuose (pirmos ir apeliacinės instancijos)– 11 mėnesių ir 11 dienų (nuo 2011 m. gruodžio 20 d., kai byla buvo gauta Panevėžio miesto apylinkės teisme iki 2012 m. lapkričio 30 d., kai įsiteisėjo 2012 m. gegužės 17 d. išteisinamasis nuosprendis).

Pagal BPK 176 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Ištyrus ir įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 21 d., kai A. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą piktnaudžiavus tarnyba ir suklastojus dokumentą (1 t., b.l. 124), iki 2011 m. gruodžio 5 d., kai buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą A. G. (1 t., b.l. 144), buvo 51 darbo diena, iš kurių 2011 m rugsėjo mėnesio 22-23, 26-30, spalio mėnesio 3, 5-7, 10-12, 14, 17, 19, 21, 24, 26, 28, 31, lapkričio mėnesio 3, 7, 9-11, 14-18, 22-23, 25, 29-30, gruodžio mėnesio 1-2 dienomis baudžiamojoje byloje nebuvo atliekami visiškai jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, o 2011 m. spalio mėnesio 4, 25, lapkričio mėnesio 4, 24 dienomis buvo atlikti tiktai savo esme techninio pobūdžio ir nedidelės apimties veiksmai (išsiųsti kvietimai, surašytas raštas dėl dokumentų gražinimo). Todėl įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, kad pažeidžiant BPK 176 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, iš per aukščiau nurodytą ikiteisminio tyrimo laikotarpį buvusios 51 darbo dienos, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami tiktai 12 dienų, 4 iš kurių buvo atlikti tiktai savo esme techninio pobūdžio ir nedidelės apimties veiksmai. Todėl akivaizdu, kad, kad ikiteisminio tyrimo procesas A. G. atžvilgiu be jokio tam pagrindo truko pernelyg ilgai.

Taip pat akivaizdu, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (vertinant tai, kad tyrimas vyko dėl dviejų nusikaltimų, kurių padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas, atsakomybėn trauktini du asmenys ir iš esmės visi įrodymai buvo žinomi jau pačioje tyrimo pradžioje ir tyrimo veiksmai galėjo būti nekliudomai vykdomi), procesas teisminėse institucijose taip pat truko pernelyg ilgai- beveik metus laiko. Valstybės pareigos organizuoti tinkamą procesą aspektu neigiamai vertintina tai, kad iš esmės nesudėtingiems klausimams išspręsti byloje prireikė net šešių teisiamųjų posėdžių.

Vertinant ieškovo elgesį, konstatuotina, kad jis didesnių procesinių delsimų iš esmės nesukėlė. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką asmeniui negali būti priekaištaujama dėl sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis.

Dėl bylos sudėtingumo kriterijaus pažymėtina, kad sudėtingumas gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis bylos aplinkybėmis. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų (apklausos, akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, ekspertizės, įrodymų rinkimas užsienio valstybėse ir pan.), kitais konkrečios bylos aspektais (pvz., proceso eigai įtakos turėjo kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas, įtariamųjų, kaltinamųjų veiksmai (slapstėsi, dažnai keitė parodymus), tokių asmenų ekstradicija ar perdavimas iš užsienio valstybės ir pan.). Dėl teisinių bylos aspektų reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, turintys reikšmės vertinamam procesui, iškilę sudėtingi teisės klausimai, lėmę pareigūnų darbo byloje apimtį (pvz., teismui kilo taikytinų teisės normų atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės klausimų, teko taikyti užsienio teisę ir pan.), ir kt. Nagrinėjamu atveju, byloje nusikaltimo padarymo mechanizmas nebuvo sudėtingas, atsakomybėn trauktini asmenys ir iš esmės visi įrodymai buvo žinomi jau pačioje tyrimo pradžioje, nereikėjo skirti ekspertizių, atlikti kitų ilgai užtrunkančių tyrimo veiksmų, teisiamasis nesislapstė ir nekliudė tyrimo eigai, visi liudytojai, kuriuos reikėjo apklausti, ir dokumentai, kuriuos reikėjo paimti, jau buvo žinomi tyrimo pradžioje, taigi baudžiamasis procesas galėjo vykti gerokai sparčiau. Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso, vykdyto dėl ieškovo A. G., trukmė negali būti pateisinama baudžiamosios bylos sudėtingumu nei dėl faktinių, nei dėl teisinių aspektų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nepagrįstai uždelsto baudžiamojo proceso pažeista tiek nacionalinės teisės, tiek Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies garantuota ieškovo teisė, kad jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką.

Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūros pareigūnai ar teismas ieškovo teisės, kad jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, neužtikrino dėl galimai objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (pavyzdžiui dėl didelio darbo krūvio, atliekamų procesinių veiksmų kitose bylose, ligos ar pan.), negali sudaryti pagrindo atmesti ieškovo ieškinį. Kadangi, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos– arešto– paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad pagal nurodytą teisės normą valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

Dėl ieškovui priteistino žalos atlyginimo dydžio.

Ieškovas A. G. nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje patyrė turtinę žalą, nes naudojosi teisininkų paslaugomis ir patyrė 8630 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato Raimundo Lideikos paslaugos už 3630 Lt ikiteisminio tyrimo metu, advokato L. S. Bagdono paslaugos už 5000 Lt Panevėžio miesto apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme. Minėtas išlaidas patvirtina civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai: sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitai (b.l. 35- 38). Teismas laiko, kad šios išlaidos turi būti pripažintos kaip ieškovo A. G. patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su teismų neteisėtais veiksmais, nes ieškovas A. G. šių išlaidų būtų nepatyręs, jei nebūtų reikėję advokato paslaugų ikiteisminiame tyrime ir teisminiame bylos nagrinėjime (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis– pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį. Todėl konstatavus, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, ir atsižvelgus į tai, kad ieškovas išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą.

Pagal CK 6.272 straipsnį 1 dalį valstybė visiškai atlyginą žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, o pagal šios straipsnio 3 dalį be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai ilgai užtrukusiu baudžiamuoju procesu, atlyginimo formuojama atsižvelgiant, be kita ko, ir į EŽTT jurisprudenciją dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su proceso trukme, pažeidimų. EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginčijama prezumpcija, jog pernelyg užsitęsęs procesas sukelia neturtinę žalą (pvz., Apicella v. Italy, no. 64890/01, judgment of 29 March 2006, § 93), kuri apibūdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirūpinimo dėl proceso rezultato būsena (pvz., Guillemin v. France, no. 19632/92, judgment of 21 February 1997, § 63). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos nepagrįstai uždelstu baudžiamuoju procesu, įvertintina, kad ieškovas pakankamai ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, ši procesinė padėtis neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė reputacijai tiek bendradarbių, tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Tokio pobūdžio išgyvenimai ir nepatogumai vertintini kaip ieškovo patirta neturtinė žala. Tokia ieškovo padėtis truko nepateisinamai ilgai dėl nepagrįstai užtrukusio bylos nagrinėjimo teisme, todėl konstatuotinas nurodytos neturtinės žalos ir neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad nustatytos visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės už ieškovo patirtą neturtinę žalą sąlygos.

Sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė, asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, jam taikyti proceso metu teisių apribojimai, delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, analizuotina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, EŽTT praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo, taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį, be to, konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Ieškovas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, jo dydį grindė tuo, kad dėl neteisėtų kaltinimų nusikalstama veika baudžiamojoje byloje jis išgyveno netikrumo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties būseną, tai neigiamai veikė jo emocinę būklę, įprastą savijautą, neabejotinai pakenkė jo reputacijai kaip vadovo tiek bendradarbių tiek kitų jį pažįstančių žmonių akyse. Be to, ieškovas nurodė, kad vertinant jo patirtą neturtinę žalą reikia atsižvelgti į nepagrįstai uždelstą baudžiamąjį procesą, viso proceso metu taikytą kardomąją priemonę. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinos ieškovui neturtinės žalos dydžio, vadovaujasi tiek bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek atsižvelgia ir į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus: kaltinimo sunkumą, dėl proceso ieškovo patirtus neigiamus padarinius, taip pat valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį bendrą lygį. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma dėl proceso trukmės, patirtų ieškovo teisių apribojimų teikia pagrindą pripažinti, kad teismo nustatytinas 5000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus.

Teismas pažymi, kad tai, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu A. G., kaltinamą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 str. 1 d., išteisino, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pats ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, kad išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės gali nesutapti; baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad teisiamojo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo; be to, ir tos pačios aplinkybės civilinėje byloje gali turėti kitokią teisinę reikšmę. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimu grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, civiliniame procese gali būti paneigta remiantis tam tikru vienu faktu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujapilė“ ieškinį Lietuvos Respublikai, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. prieš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, bylos Nr. 3K-7-381/2003), taip pat civilinėje byloje atliktu daugelio aplinkybių ištyrimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas šioje byloje patyrė 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant ieškinį, dubliką ir atstovaujant ieškovą teisme (b. l. 86, 87). Teismas patenkino 60 procentų ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovo priteistina 60 procentų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 1500 Lt (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė patyrė 23,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo turėtų būti priteistina 40 procentų jų atlyginimo, t. y. 9,60 Lt (CPK 96 straipsnis), todėl vadovaujantis ekonomiškumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis), šia suma mažintina ieškovui priteistina suma iš atsakovo, galutinai priteisiant ieškovui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės 1490,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. G., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 8630 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui A. G., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1490,40 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas