Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1035/2010

Teisėjas Vita Lučkauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4., 2.4.2., 2.4.7.

2010 m. lapkričio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. Ž. priteista 7128,32 Lt Valstybinei ligonių kasai. Taip pat iš A. Ž. priteista G. K. 4079,14 Lt turtinei bei 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų, o būtent: 2009 m. rugpjūčio 31 d. apie 11 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės, esančios Nupronių k., Onuškio sen., Trakų r., kilusio žodinio konflikto tarp jo ir G. K. metu, sudavė vieną smūgį kumščiu G. K. į veidą, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, po ko G. K. krito aukštielninkas ant asfalto, galvą trenkdamasis į kietą pagrindą, ko pasėkoje G. K. lūžo dešinys momenkaulis ir smilkinkaulis, buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio. Tokiais savo veiksmais A. Ž. sunkiai sutrikdė G. K. sveikatą.

Anot apelianto, teismas, priteisdamas iš jo pernelyg didelę neturtinę žalą, neatsižvelgė į jo materialinę, šeimyninę padėtį, nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas advokatas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo veiksmuose nėra įrodyta tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo G. K. sveikatą, jo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais: paties nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadose, kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis.

Baudžiamojoje teisėje nusikaltimų padarinių atsiradimo priežastis ir sąlyga suprantami kaip baudžiamajame įstatyme uždrausti nusikaltimo subjekto veikimas ar neveikimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Ž. sudavė kumščiu vieną smūgį G. K. į veidą, nuo ko nukentėjusysis parkrito. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp smūgio sudavimo G. K. į veidą ir jo griuvimo bei sužalojimo yra priežastinis ryšys. Iš esmės šios aplinkybės neginčija ir nuteistasis, tačiau jo teigimu, jo veiksmuose nebuvo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, teismas, pripažinęs jį kaltu pagal BK 135 str., neva netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Kolegija šį skundo argumentą vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės. Kaip seka iš bylos, liudytojai J. R. ir J. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino matę, kaip A. Ž. sudavė G. K. smūgį į veidą, nuo ko pastarasis parkrito ant asfalto (t.1, b.l. 116-117, 125-129, 130-131; t. 2, b.l. 36-37). Duomenų, jog G. K. būtų sužaloję kiti asmenys, nėra. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad G. K., trenkdamasis galva į kietą pagrindą (asfaltą), patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. jam lūžo dešinys momenkaulis ir smilkinkaulis, buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio (t.1, b.l.23-26). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms dėl A. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 str. 1 d., kaip žinia, jei asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nenori konkrečiame BK straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia joms atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tyčia. A. Ž. ir veikė netiesiogine tyčia, t.y. jis, suduodamas stiprų smūgį G. K. į veidą, suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie gali atsirasti, todėl apeliantas turi atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius, A. Ž. veika atitinka BK 135 str. 1 d. požymius. Darydama tokią išvadą, kolegija vadovaujasi ir Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika panašiose bylose (Baudž. byla Nr. 2K-854/2007).

Nors apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusysis pats jį išprovokavo, tarp jų kilus konfliktui, ši aplinkybė nėra patvirtinta objektyviais bylos duomenimis.

Kolegijos nuomone, skirdamas A. Ž. bausmę, teismas BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei paskyrė bausmę, artimą BK 135 str. 1 d. minimaliai ribai.

Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog A. Ž. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. Ž. pateikė duomenis apie turtinės žalos dalinį atlyginimą ir prašė šią aplinkybę pripažinti lengvinančia jo atsakomybę.

Tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d.3 p.), teismų praktikoje pripažįstama tada, kai pastarasis pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Baudž. bylos Nr. 2K-451/2005, 2K-38/2009, 2K-77/2009).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismo nuosprendžiu iš A. Ž. priteista 7128,32 Lt Valstybinei ligonių kasai padarytai žalai ir nukentėjusiajam G. K. - 4079,14 Lt turtinei žalai bei 30 000Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš A. Ž. apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų seka, jog jis tiek Valstybinei ligonių kasai, tiek nukentėjusiajam G. K. atlygino tik dalį turtinės žalos, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apelianto argumentas, kad apylinkės teismas, paskirdamas jam bausmę, nepagrįstai nusikaltimo sunkumą priskyrė prie aplinkybių, sunkinančių jo padėtį, o jo charakterizavimą –prie lengvinančių jo padėtį aplinkybių, nepagrįstas ir atmestinas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str., kuriame išdėstyti bausmės skyrimo pagrindai. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir kt. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą bei kaltininką charakterizuojančius duomenis ir, kaip jau minėta, BK 54 str. nuostatų nepažeidė.

Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam G. K.

A. Ž. apeliaciniu skundu prašo sumažinti G. K. priteistos neturtinės žalos dydį.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo teisėtas ir pagrįstas, sumažinti neturtinės žalos dydį šioje byloje nėra pagrindo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajam G. K. iš A. Ž. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus.

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, A. Ž. nusikalstamais veiksmais yra padaryta neturtinė žala G. K., kadangi jis buvo sunkiai sužalotas, neatstatomos sužalojimo pasekmės nėra išnykusios iki šiol, šiuo metu yra iš dalies darbingas, nes dėl patirtų traumų neteko 60 procentų darbingumo. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino po įvykio nukentėjusiajam likusias fizines ir psichologines pasekmes. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į turtinę kaltininko padėtį.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.