- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2-660-516/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00349-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ProBIOteka“, D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kseda“, M. L., uždaroji akcinė bendrovė „Profilinija“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-1102-390/2024 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „ProBIOteka“ ir D. J. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kseda“, M. L. ir uždaroji akcinė bendrovė „Profilinija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ProBIOteka“ ir D. J., prašydamas:
1.1. pradėti UAB „ProBIOteka“ veiklos tyrimą;
1.2. nustačius, kad UAB „ProBIOteka“ vadovo D. J. veikla yra netinkama, pašalinti D. J. iš pareigų ir laikinai UAB „ProBIOteka“ vadovu paskirti R. R.;
1.3. panaikinti UAB „ProBIOteka“ vadovo D. J. sudarytus neteisėtus sandorius: 2023 m. birželio 6 d. prekinio ženklo „AVIZO“ (EUIPO reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „ProBIOteka“ (pardavėjos) ir UAB „Kseda“ (pirkėjos); 2023 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1, pagal kurią UAB „ProBIOteka“ pardavė M. L. prekinį ženklą „ZOE“ (EUIPO reg. Nr. (duomenys neskelbtini));
1.4. priteisti iš atsakovo D. J. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti suinteresuotam asmeniui UAB „Kseda“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bet kokia forma ir būdu, tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis komercinėje veikloje naudoti Europos Sąjungos (toliau – ES) prekių ženklą „AVIZO“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat uždrausti perleisti minėtą prekių ženklą, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti į jį teises; uždrausti suinteresuotam asmeniui UAB „Profilinija“ iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bet kokia forma ir būdu, tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis komercinėje veikloje naudoti ES prekių ženklą „ZOE“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat uždrausti perleisti minėtą prekių ženklą, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti į jį teises.
3. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas. Suinteresuotiems asmenimis viso teismo proceso metu leidus naudoti prekių ženklus, pačiai atsakovei neabejotinai bus padaryta didelė žala, atsakovės verslas galimai bus sužlugdytas. Dėl užsitęsusių atsakovės vadovo D. J. neteisėtų veiksmų UAB „ProBIOteka“ išvis nebegalint tęsti veiklos, teismo sprendimo, kuriuo bus patenkinti ieškovo reikalavimai, vykdymas bus netekęs prasmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikė faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teismas ieškovo pateiktą ieškinį laikė preliminariai pagrįstu, nurodęs, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas.
6. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės, jeigu jos taikomos, kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, todėl jas prašanti taikyti šalis turi pareigą tokį savo prašymą pagrįsti, nurodyti aplinkybes, kurios bent minimaliai patvirtintų tikėtiną grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Teismo vertinimu, ieškovo akcentuojamos aplinkybės apie nuostolingą atsakovės (juridinio asmens) veiklą, atsakovės valdymo organų galimus neteisėtus veiksmus, sudaro pagrindą teikti teismui ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, bet ne savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nurodė, kad ieškovas suformulavo reikalavimus ir dėl neteisėtų sandorių panaikinimo. Teismo vertinimu, ieškovui pasirinkus būtent tokį ieškinio dalyko formulavimą, neįmanoma nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje neįmanoma įvertinti ir nustatyti ar prašomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su ieškinio dalyku ir ar nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Ieškovas nepateikė konkrečių duomenų apie suinteresuotų asmenų ketinimus turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip jį apsunkinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.
8. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Ieškovas R. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nesutinka, kad ieškovas nepateikė konkrečių duomenų apie suinteresuotų asmenų ketinimus turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Ieškovas pažymėjo, kad ruošiant pateikti ieškinį dėl UAB „ProBIOteka“ veiklos tyrimo, 2024 m. birželio 3 d. buvo atliktas nuosavybės teises į ES prekių ženklą „ZOE“ perregistravimas iš UAB „ProBIOteka“ į UAB „Profilinija“. Atsakovai atliko veiksmus, įrodančius, kad jie elgiasi nesąžiningai ir ES prekių ženklą „ZOE“, kuris yra vienintelis įmonės turimas turtas, pardavė.
9.2. Atsakovų nesąžiningą elgesį patvirtina ir tai, kad praėjus vos 4 dienoms kai ieškovas tapo atsakovės UAB „ProBIOteka“ akcininku, 2023 m. rugsėjo 25 d. prekių ženklas „ZOE“ buvo atsakovės UAB „ProBIOteka“ parduotas pagal sąskaitą faktūrą Nr. 1 suinteresuotam asmeniui M. L., kurio nuosavybės teisės EUIPO net nebuvo registruotos, t. y. ES prekių ženklo „ZOE“ savininke iki 2024 m. birželio 3 d. EUIPO buvo įregistruota atsakovė UAB „ProBIOteka“. Tik rengiant ieškinį pateikti teismui, 2024 m. birželio 3 d. EUIPO registre prekių ženklo „ZOE“ savininku buvo įregistruotas ne M. L., kuriam tariamai buvo parduotas minėtas prekės ženklas dar 2023 m. rugsėjo 25 d., bet trečiasis asmuo UAB „Profilinija“. Dėl to konstatuotina, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. sandoris buvo sudarytas tik dėl akių.
9.3. Siekiant užtikrinti reikalavimų dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo tinkamą vykdymą, suinteresuotiems asmenis UAB „Kseda“ ir UAB „Profilinija“ turi būti uždrausta iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bet kokia forma ir būdu, tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis komercinėje veikloje naudoti UAB „ProBIOteka“ priklausančius ES prekių ženklus „ZOE“ ir „AVIZO“. Jei suinteresuotiems asmenimis viso teismo proceso metu bus leidžiama naudoti prekių ženklus, pačiai atsakovei UAB „ProBIOteka“ neabejotinai bus padaryta didelė žala, atsakovės verslas galimai bus sužlugdytas. Atsakovei dėl užsitęsusių jos vadovo D. J. neteisėtų veiksmų nebegalint tęsti veiklos, teismo sprendimo, kuriuo bus patenkinti ieškovo reikalavimai, vykdymas bus nebetekęs prasmės.
Atsiliepimas
10. Atsakovai UAB „ProBIOteka“ ir D. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydami skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Įmonės 2022 m. kovo 22 d. akcininkų sprendimu buvo nutarta parduoti abu prekinius ženklus kitoms įmonėms ar fiziniams asmenims, kurie pareikš norą įsigyti. UAB „Kseda“ prekinį ženklą įsigijo 2023 m. birželio 6 d., o trečiasis asmuo M. L. taip pat 2023 m. Sandoriai buvo sudaryti iki R. R. tampant UAB „ProBIOteka“ akcininku.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovas tiek ieškinį, tiek prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė prielaidomis, nepagrįsdamas jų jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo UAB „Profilinija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prekių ženklas „ZOE“ gali būti perleistas kitiems asmenims. Priešingai, suinteresuotas asmuo šiuo metu gamina prekinio ženklo „ZOE“ produkciją. Patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo patirtų didelių nuostolių. Tokiu atveju atsirastų pagrindas prašyti nuostolių užtikrinimo.
11.2. Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindžia tik ta aplinkybe, kad prekių ženklai buvo parduoti jam tapus atsakovės akcininku. Nėra svarbu, kada buvo sudaryti sandoriai dėl prekių ženklų pardavimo, nes toks sprendimas buvo priimtas visuotiniame akcininkų susirinkime, o direktorius tik vykdė akcininkų valią.
11.3. Ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesiekia užtikrinti ieškinio reikalavimų, tačiau siekia žlugdyti dviejų įmonių verslą.
12. Suinteresuotas asmuo UAB „Kseda“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prekių ženklas „AVIZO“ gali būti perleistas kitiems asmenims. Priešingai, suinteresuotas asmuo šiuo metu gamina prekinio ženklo „AVIZO“ produkciją. Patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo patirtų didelių nuostolių. Tokiu atveju atsirastų pagrindas prašyti nuostolių užtikrinimo.
12.2. Ieškovas reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik ta aplinkybe, kad prekių ženklai buvo parduoti jam tapus atsakovės akcininku. Nėra svarbu, kada buvo sudaryti sandoriai dėl prekių ženklų pardavimo, nes toks sprendimas buvo priimtas visuotiniame akcininkų susirinkime, o direktorius tik vykdė akcininkų valią. R. R. tiek akcininkų sprendimo priėmimo metu, tiek sandorio sudarymo metu bendrovės akcininku dar nebuvo.
12.3. Ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesiekia užtikrinti ieškinio reikalavimų, tačiau siekia žlugdyti dviejų įmonių verslą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
16. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Taigi pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
17. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas R. R., būdamas atsakovės UAB „ProBIOteka“ vienu iš akcininkų (turintis 50 proc. įmonės akcijų), pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pradėti juridinio asmens – UAB „ProBIOteka“ – veiklos tyrimą, o nustačius, kad UAB „ProBIOteka“ vadovo D. J. veikla yra netinkama, pašalinti jį iš einamų pareigų ir laikinai vadovu paskirti R. R., taip pat panaikinti sandorius, kuriais buvo perleisti atsakovei UAB „ProBIOteka“ priklausę prekių ženklai „AVIZO“ ir „ZOE“ suinteresuotiems asmenims UAB „Kseda“ ir M. L.. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti suinteresuotiems asmenims UAB „Kseda“ ir UAB „Profilinija“ bet kokia forma ir būdu, tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis komercinėje veikloje naudoti ES prekių ženklus „AVIZO“ (priklauso UAB „Kseda“) ir „ZOE“ (priklauso UAB „Profilinija“), taip pat uždrausti perleisti minėtus prekių ženklus, juos įkeisti ar kitaip suvaržyti į juos teises. Taigi prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės būtų užtikrinti ne ieškinio reikalavimai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo ir esamo vadovo pašalinimo bei kito laikino vadovo paskyrimo, o tik reikalavimas, kuriais ginčijami prekinių ženklų „AVIZO“ ir „ZOE“ perleidimo sandoriai.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) antrosios knygos X skyriaus normos (CK 2.124–2.131 straipsniai) reglamentuoja juridinio asmens veiklos tyrimą, nustato tokio tyrimo pagrindus, tvarką ir pasekmes, nustačius, kad juridinio asmens veikla netinkama.
20. CK 2.124 straipsnis nustato, kad CK 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Taigi teismas, pripažinęs juridinio asmens (jo valdymo organų ar jų narių) veiklą netinkama, gali taikyti vieną (arba kelias) iš CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytų priemonių.
21. Pasisakydamas dėl galimybės taikyti kitokias negu CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytos poveikio priemones, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemonių sąrašas, įvertinus šią normą sistemiškai, atsižvelgiant į šio CK instituto specifinę paskirtį bei CK įtvirtintus galimus kitokius pažeistų teisių gynimo būdus, yra baigtinis, todėl nustačius netinkamą juridinio asmens veiklą, jam negali būti taikomos CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nenurodytos poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2016, 29 punktas).
22. Pažymėtina, kad įmonės sudarytų sandorių pripažinimas negaliojančiais (jų panaikinimas) nėra numatytas kaip viena iš galimų poveikio priemonių, įtvirtintų CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, kuri galėtų būti taikoma tuo atveju, jei juridinio asmens veikla būtų pripažinta netinkama. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir kartu prašydamas panaikinti įmonės sudarytus sandorius, kurie, jo teigimu, yra neteisėti, šiuo atveju pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais neatitinka vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – toks reikalavimas nėra prima facie pagrįstas.
23. Kaip minėta, ieškovo prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės yra užtikrinamas tik ieškinio reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Nei draudimas suinteresuotiems asmenims komercinėje veikloje naudoti prekių ženklus „AVIZO“ ir „ZOE“, nei draudimas perleisti paminėtus prekių ženklus, juos įkeisti ar kitaip suvaržyti į juos teises neužtikrintų ieškinio reikalavimų dėl juridinio asmens veikos tyrimo pradėjimo bei esamo vadovo pašalinimo ir kito laikino vadovo paskyrimo. Pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų būsimo teismo sprendimo, jei ieškinio reikalavimai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, esamo vadovo pašalinimo ir laikino vadovo paskyrimo būtų patenkinti, įvykdymo.
24. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: tikėtinas ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra galimas.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovui pasirinkus netinkamą savo teisių gynimo būdą (dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais), t. y. neįrodžius pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio (dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais) prima facie pagrįstumo, taip pat įvertinus tai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins ieškinio reikalavimų dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo ieškinys preliminariai yra pagrįstas, tačiau, nepaisant to, iš esmės priėmė teisėtą nutartį, netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas R. R., kaip UAB „ProBIOteka“ akcininkas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius CK 1.82 straipsnio pagrindu, tačiau toks ieškinys turėtų būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka, o ne kartu su ieškiniu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo. Kaip minėta, sandorių pripažinimas negaliojančiais nėra ir negali būti taikomas kaip viena iš CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytų poveikio priemonių, jei UAB „ProBIOteka“ veikla būtų pripažinta netinkama, be to, juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra ir tikslai yra skirtingi nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip savarankiško akcininko teisių gynimo būdo.
27. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.