- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- AN2-162-312/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02084-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal S. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2017 m. liepos 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir S. U. skundas netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2017 m. liepos 12 d. nutarimu S. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. birželio 3 d. 10.10 val. Eišiškių plente, Vilniuje, vairuodamas automobilį, lenkė kitą transporto priemonę, kirsdamas ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją Nr. 1.1, ir jam paskirta 170 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, S. U. apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2017 m. liepos 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir S. U. skundas netenkintas
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. U. prašo sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, paliekant piniginę baudą ir sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinį nusižengimą S. U. padarė dėl to, kad prieš jį važiavo transporto priemonės apie 30 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 70 km/h. Pažeidėjas lenkė tuo metu, kai nebuvo kitų transporto priemonių ir greičio neviršijo. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad S. U. gyvena už miesto, o dirba mieste. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti – vežioti darbo įrankius, statybines medžiagas, vykti į darbą. Be to, jis turi garbaus amžiaus tėvus, kuriuos reikia prižiūrėti, motina yra neįgali, vienas augina nepilnametį sūnų, kuris turi sveikatos problemų. Šeimoje S. U. yra vienintelis maitintojas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju, S. U. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta papildoma privaloma administracine nuobauda pagal ATPK 420 straipsnio 5 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda S. U. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra numatyta bauda vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).
Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. S. U. lenkė transporto priemones draudžiamoje vietoje, t. y. kirto siaurą ištisinę ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams. Tai, kad, pažeidėjo teigimu, jis neviršijo greičio ir lenkė tuo metu, kai nebuvo kitų transporto priemonių, teisės pažeidimo pavojingumo nesumažina. Jei asmuo būtų viršijęs leistiną greitį, jis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, sąlygojusios administracinio nusižengimo padarymą (prieš pažeidėją važiavo transporto priemonės apie 30 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 70 km/h), nepateisina neteisėto elgesio ir nešvelnina administracinės atsakomybės.
Skiriant nuobaudą taip pat vertintina ir pažeidėjo asmenybė. Apeliantas praeityje yra šešis kartus baustas administracine tvarka, taip pat už kelio ženklų ir ženklinimo nesilaikymą, paskirtų baudų nemoka, kas parodo, kad S. U. nedaro tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek pažeidinėja įstatymo reikalavimus.
Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena S. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas šias aplinkybes, vis tiek nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tai, kad pažeidėjo motina yra prastos sveikatos būklės, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė taip pat ir todėl, kad dažnas vyresnio amžiaus žmogus turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Numatoma sūnaus operacija nėra tiesiogiai susijusi su apelianto būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones. Nors S. U. nurodo, kad gyvena už miesto, tačiau iš Pagirių k., Vilniaus r. į Vilnių važiuoja viešasis transportas, todėl apeliantas turės visas galimybes nuvykti į darbą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė, skirdama administracinę nuobaudą, įvertino visas apeliantui palankias aplinkybes ir paskyrė minimalią ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o S. U. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.