- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-19
- Bylos Nr.
- 1N-200-483/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- R. Č.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. Č. (R. Č.) gynėjo advokato R. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atmestas R. Č. gynėjo prašymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu R. Č. (R. Č.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo už tai, kad iki 2010 m. balandžio 29 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, gabeno ir nenustatytoje vietoje laikė nuosprendyje nurodytas narkotines medžiagas, neteisėtai atgabeno šias narkotines medžiagas iki namo, esančio Klaipėdoje, Kepėjų g. 12, šio namo laiptinėje pardavė dalį narkotinių medžiagų R. G., o likusias narkotines medžiagas toliau neteisėtai gabeno ir laikė prie savęs iki 2010 m. balandžio 29 d. (20 b. t., 93-115 l.).
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendis pakeistas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant tam tikrą kaltinimo dalį, tarp jos – dalį kaltinimo, pareikšto R. Č.; nuteistajam R. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė (21 b. t., 196-236 l.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. Č. ir jo gynėjo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio panaikinimo (22 b. t., 64-67 l.).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu R. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnį 4 MGL dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, dvejų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, nuosprendžiui įsiteisėjus, slapstėsi nuo teismo nuosprendį vykdžiusių pareigūnų nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. spalio 13 d., kol buvo sulaikytas, bei 2014 m. spalio 13 d. VšĮ „Jūrininkų sveikatos priežiūros centre“ siekė išvengti sulaikymo. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendį, paskirdamas nuteistajam subendrintą bausmę – 4 MGL (150,60 EUR) baudą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendį ir 1 metų 3 mėnesių bei 16 dienų laisvės atėmimą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu.
Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. birželio 25 d. gautas nuteistojo R. Č. advokato R. K. prašymas, kuriuo nuteistojo gynėjas prašė taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (22 b. t., 98, 99 l.). Nuteistojo gynėjas nurodė, kad yra visi pagrindai R. Č. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų pakeitimą, įsigaliojusį nuo 2015 m. kovo 24 d. Pasak gynėjo, nuteistasis anksčiau buvo teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau teistumas yra išnykęs; dėl abiejų nusikalstamų veikų, už kurias R. Č. yra nuteistas, jis prisipažino, gailisi, sumokėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtą 150,60 EUR baudą. Pasak gynėjo, nuteistasis nepadarė naujų veikų nuo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendyje nustatytos veikos padarymo iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Gynėjo teigimu, R. Č. iki nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dirbo, mokėsi, sukūrė šeimą. Gynėjas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog R. Č. atliko didelę dalį laisvės atėmimo bausmės, sumokėjo teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, jo atžvilgiu gali būti taikomas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. Č. gynėjo advokato R. K. prašymą dėl bausmės sušvelninimo (22 b. t., 113-115 l.). Teismas nurodė, kad nuteistasis nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. spalio 13 d. vengė atlikti bausmę, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu; po nuosprendžių priėmimo padarė administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 2 d.: nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų bei pasipriešino policijos pareigūnams). Pasak teismo, neteisėti nuteistojo veiksmai ir elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą bei įstatymais nustatytas privalomas elgesio taisykles, kurias R. Č. neteisėtai ignoravo ir sąmoningai stengėsi išvengti bausmės atlikimo. Įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyti R. Č. veiksmai po Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d., pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, priėmimo, rodo, kad nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. Č. gynėjas advokatas R. K. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį ir taikyti R. Č. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį, atidedant R. Č. paskirtos 1 metų 3 mėnesių 16 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą (22 b. t., 124-128 l.). Gynėjas teigia, kad žemesnės instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl R. Č. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, prie nagrinėjamos bylos turėjo būti prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-306-144/2015, kurioje nuteistojo atžvilgiu priimtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendis, nes minėtoje byloje yra R. Č. charakterizuojanti medžiaga (charakteristikos, santuokos liudijimas, darbo sutartys). Gynėjas nurodo, kad susipažinus su prijungtinos baudžiamosios bylos duomenimis, iš paties nuteistojo paaiškinimo, medicininių dokumentų, sulaikymo protokolo matyti, kad R. Č. nebuvo pakeitęs gyvenamosios vietos po 2014 m. gegužės 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo. Dėl šio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio buvo paduotas kasacinis skundas, kuris išnagrinėtas tik 2014 m. gruodžio 30 d., o nuteistasis tikėjosi, kad jo kasacinis skundas bus patenkintas, jam nereikės atlikti bausmės. Gynėjo teigimu, nuteistasis kelis kartus per savaitę lankydavosi pas gydytojus dėl sveikatos problemų, lankė fizioterapiją, mankštas gydymo įstaigoje, jo oficiali asmens paieška nebuvo paskelbta. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, paskiriant baudą, kuri, taikant Lietuvos Respublikos BK 61¹ straipsnio nuostatą, mažintina 1/3 dalimi. Skundžiamoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad R. Č. nevertina kritiškai savo elgesio, tačiau 2015 m. kovo 9 d. teismo nuosprendyje nustatyta R. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes bei kritiškai vertina savo elgesį.
Gynėjas nurodo, kad iš pateiktos Pravieniškių pataisos namų administracijos charakteristikos matyti, jog nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų bausmės atlikimo metu, atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas; nuteistasis savarankiškai mokosi užsienio kalbų, dalyvauja Sporto klubo programoje, visuomeniškai yra aktyvus; nuteistojo ryšys su artimaisiais yra tvirtas, pastovus. Pasak gynėjo, nuteistasis paleistas lygtinai turi galimybę įsidarbinti UAB „Girinukas“ vairuotoju-vadybininku. Gynėjo nuomone, pateiktos R. Č. charakteristikos patvirtina, kad nuteistasis gali integruotis į visuomenę, turi realią galimybę įsidarbinti, turėti realias pajamas, turi gyvenamąją vietą, šeimą, su kuria palaiko artimus ryšius, todėl skundžiamos teismo nutarties motyvai, kad nuteistasis nevertina savo elgesio kritiškai, bei kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės, yra nepagrįsti.
Gynėjo nuomone, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.) pavojingumas visuomenei buvo ženkliai mažesnis nei įprastai, kadangi sandėris dėl narkotinių medžiagų pirkimo-pardavimo nagrinėjamu atveju vyko tarp dviejų narkotines medžiagas vartojančių asmenų (nuteistojo ir R. G.), šis sandėris buvo vienkartinis. Be to, R. Č. nurodytą veiką padarė 2010 m. balandžio 29 d., apeliacinės instancijos teismas priėmė nuosprendį, kuriame buvo įvertina R. Č. veika, 2014 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus daugiau kaip ketveriems metams po nusikalstamos veikos padarymo, visą šį laikotarpį nuteistasis dirbo, paskutinė jo darbo vieta – UAB „Technorama“, jis nesislapstė, dėl jo kaltės nebuvo atidėtas nei vienas teisiamasis posėdis, per visą šį laikotarpį jis nepadarė naujų veikų, nebuvo baustas administracine tvarka, sukūrė šeimą, bei savanoriškai atsisakė narkotinių medžiagų vartojimo. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos bausmės, todėl mano, kad R. Č. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės vykdymo, atidėjus likusios bausmės dalies vykdymą, bei skiriant įpareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Č. gynėjo advokato R. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą.
Nuteistojo R. Č. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu (iki 2010 m. balandžio 29 d.) galiojusioje Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2004-07-05 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2004-07-13) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Palyginus ankstesnę Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius sunkius nusikaltimus.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies paskutinės redakcijos taikymo R. Č. atžvilgiu, 2015 m. liepos 16 d. nutartyje nurodė, kad, įvertinus nuteistojo elgesį po Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio priėmimo, negalima daryti išvados, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nuteistojo gynėjas skunde dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties teigia, kad žemesnės instancijos teismas neįvertino nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, buvusių iki Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio priėmimo; R. Č. vengė atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi tikėjosi, jog jo kasacinis skundas bus patenkintas ir jam nereikės atlikti bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį; gynėjo nuomone, nuteistojo padaryta veika (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.) nepasižymėjo ypatingu pavojingumu; teismas neteisingai nurodė, kad nuteistasis nevertina savo elgesio kritiškai.
Vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei teisingumą, būtina turėti omenyje, kad byloje nurodytas įstatymas, palengvinantis asmens, padariusio nusikalstamą veiką padėtį, neįpareigojo teismų švelninti bausmę, t. y. privalomai taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį visiems asmenims, nuteistiems iki įstatymo įsigaliojimo. Šiam įstatymui automatiškai netaikomos Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį teismas kiekvienoje byloje svarsto klausimą ir priima sprendimą, įvertindamas galimybę pasiekti bausmės tikslus realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis (conditio sine qua non): asmuo nuteistas už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis. Net ir esant formaliai būtinoms Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo minėtą straipsnį taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu R. Č. paskirtas laisvės atėmimas yra minimali bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad R. Č. paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršijo 4 metų, turi būti sprendžiamas klausimas, ar šiuo metu yra tikimybė, kad bausmės tikslai (Lietuvos Respublikos BK 41 str.) bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo.
Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, R. Č. charakterizuojantys duomenys (anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbo, mokėsi, sukūrė šeimą) buvo įvertinos, Lietuvos apeliaciniam teismui skiriant nuteistajam minimalią bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas svarstė ir galimybę paskirti R. Č. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau padarė išvadą, kad nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. Č. paskirta bausmė turi būti švelninama.
Minėtame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės, susijusios su R. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo vengimu, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nevertino savo elgesio kritiškai, vengdamas atlikti bausmę, paskirtą Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį. Priežastys, dėl kurių R. Č. vengė atlikti minėtą bausmę, svarstant galimybę atidėti bausmės vykdymą, nėra reikšmingos, jos buvo įvertinos Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2015 m. kovo 9 d. priimant nuosprendį, pripažįstant R. Č. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnį bei skiriant nuteistajam bausmę – baudą.
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistasis kritiškai vertino savo elgesį, susijusį su bausmės vykdymo vengimu post factum, t. y. po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, vykdančių Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžius. Tačiau R. Č. neprisipažino padaręs Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką bylos, kurioje jis buvo kaltinamas pagal minėtą BK straipsnį, nagrinėjimo metu. Nuteistasis bandė išvengti už ją paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, aktyviai pasipriešindamas policijos pareigūnams, vykdžiusiems Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžius (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.11-4793-606/2014). Todėl Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, remiantis Lietuvos Respublikos 3 straipsnio 2 dalimi, turėjo pagrindo teigti, jog R. Č. nevertina savo elgesio kritiškai.
Įvertinus R. Č. gynėjo pateiktą Pravieniškių pataisos namų kolonijos nuteistojo R. Č. charakteristiką, galima daryti išvadą, kad šiuo metu nuteistojo asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs. Tačiau, atsižvelgiant į jo padarytos veikos pavojingumą (padarė sunkų nusikaltimą), elgesį iki Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžių priėmimo (neprisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo), bei po minėtų nuosprendžių priėmimo (vengė atlikti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, aktyviai pasipriešino policijos pareigūnams, siekiantiems įvykdyti šį nuosprendį), žemesnės instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismas pagrįstai atmetė R. Č. gynėjo prašymą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Todėl gynėjo R. K. skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties panaikinimo atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 362¹ straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. Č. gynėjo advokato R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.