Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1550-855/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-14
Bylos Nr.
e2S-1550-855/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28387-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Atsakovas
P. S.
Ieškovas
Luftcap OÜ
Kategorijos
  • 3.1.3.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1550-855/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28387-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje vyloje pagal ieškovo Luftcap OÜ patikslintą ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Luftcap OÜ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas: priteisti iš atsakovo P. S. ieškovo naudai 2 092,31 Eur sumą su procesinėmis palūkanomis, įpareigoti atsakovą prisijungti prie gyvenamojo namo buitinių nuotekų valymo sistemos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; įtraukti trečiuoju asmeniu į bylą Vilniaus miesto savivaldybę; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Gyvenamasis namas) nuosavybės teise priklauso ieškovui (7390/16819 dalys Gyvenamojo namo, sudarančios 73,90 kv. m.), atsakovui P. S. (4573/16819 dalys Gyvenamojo namo, sudarančios 45,73 kv. m.). Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausanti Gyvenamojo namo dalis yra suformuota ir įregistruota kaip butas, kurio plotas 48,56 kv. m. Atsakovas visiškai nesirūpina Gyvenamojo namo priežiūra, teršia ieškovui ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, taip pat Pavilnių regioninį parką buitinėmis, statybinėmis atliekomis. Gyvenamasis namas yra labai prastos būklės, jame nebuvo buitinių nuotekų surinkimo ir valymo sistemos. Atsakovas gyvena su dar keturiais šeimos nariais, iš viso penki asmenys. Gyvenamajam namui kritiškai būtina įrengti nuotekų valymo sistemą, tačiau atsakovas tuo klausimu niekuomet nebendradarbiavo, ignoravo bet kokius pokalbius dėl Gyvenamojo namo būtinosios priežiūros, eksploatavimo nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.

1.2. Ieškovas, siekdamas laikytis teisės aktų reikalavimų eksploatuojant Gyvenamąjį namą, įrengė Gyvenamojo namo poreikius atitinkančią „Biorock“ biologinę nuotekų valymo sistemą. 2021 m. rugpjūčio 24 d. nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbai buvo pabaigti ir visoms Gyvenamojo namo patalpoms sudaryta galimybė prisijungti prie valymo įrenginio. Tačiau atsakovas toliau teršia buitinėmis nuotekomis Gyvenamojo namo žemės sklypą ir Pavilnių regioninį parką ir atsisako prisijungti prie Gyvenamojo namo nuotekų valymo sistemos, bei kompensuoti ieškovui nuotekų sistemos įrengimo pagal atsakovui nuosavybės teise priklausantį plotą Gyvenamajame name.

Atsiliepimas

2. Atsakovas P. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsiliepimą iš esmės grindė tuo, kad Gyvenamasis namas neatitinka daugiabučio namo sąvokos. Name yra tik vienas butas, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, t. y. butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei; kita Gyvenamojo namo dalis, sudaranti 119,63 kv. m plotą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovui (ieškovui priklauso 7390/16819 dalys Gyvenamojo namo, atsakovui – 4573/16819 dalys), tačiau kiekvieno iš jų turima dalis nėra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir neturi VĮ „Registrų centras“ priskiriamo unikalaus daikto numerio. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, balsavimas dėl geriamojo vandens gręžinio ir nuotekų valymo įrengimo buvo įvykdytas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, kadangi ieškovui ir atsakovui Gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime negalėjo būti suteikiama po vieną balsą (anot ieškovo, jie turėjo tik vieną balsą kartu, kaip Namo dalies, sudarančios 119,63 kv. m plotą, bendraturčiai), taip pat 2021 m. birželio 11 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas yra imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris ir yra niekinis ir negaliojantis, todėl negali būti pagrindu reikalauti iš atsakovo 2 092,31 Eur skolos priteisimo. To pagrindu ir reikalavimas įpareigoti atsakovą prisijungti prie neteisėtai įrengtos nuotekų sistemos taip pat yra nepagrįstas.

3. Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savyvaldybės administracijos, į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pašalinti ją, kaip trečiąjį asmenį, iš nagrinėjamos civilinės bylos, o dėl ieškovo ieškinio reikalavimo spręsti teismo nuožiūra.

3.1. Nurodė, kad vadovaujantis 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1020, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), 2021 m. gruodžio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas L. S.; šis juridins faktas 2021 m. gruodžio 20 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė nebėra Buto savininkė, t. y. neegzistuoja faktinė aplinkybė, dėl kurios teismas Vilniaus miesto savivaldybę į bylą įtraukė trečiuoju asmeniu, pastaroji neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl iš bylos turi būti pašalinta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės prašymą tenkino ir pašalino ją, Vilniaus miesto savivaldybę, iš nagrinėjamos civilinės bylos; į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė L. S..

5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei į aplinkybes, kad L. S. nusipirko Butą iš Vilniaus miesto savivaldybės, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu L. S., o trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti iš nagrinėjamos civilinės bylos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) P. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė buvo pašalintas iš bylos nagrinėjomo. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

6.1. Būsimas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas turės įtakos Vilniaus miesto savivaldybės materialinėms teisėms ir pareigoms, todėl pastarąją būtina palikti byloje trečiuoju asmeniu, kadangi tuo atveju, jeigu teismas atmestų patikslintą ieškinį atsiliepime į jį nurodytais argumentais (pripažinęs, kad Butų savininkų sprendimas yra niekinis), o Vilniaus miesto savivaldybė jau yra sumokėjusi jai tenkančią nuotekų valymo įrengimo darbų kainos dalį, tokiu atveju ieškovas privalėtų Vilniaus miesto savivaldybei grąžinti sumokėtus pinigus. Kitu atveju, jeigu paaiškėtų, jog Vilniaus miesto savivaldybė dar nesumokėjusi, tačiau balsavusi už nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbų atlikimą, tokiu atveju gali kilti ginčas, kas šią sumą turės sumokėti ateityje, t. y. ar Vilniaus miesto savivaldybė, ar naujoji buto savininkė.

7. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apelianto P. S. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

7.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnio 5 dalimi, nustatęs, kad bylos sprendimas neturi įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savyvaldybės, teisėms ir pareigoms, pašalino ją iš nagrinėjamos civilinės bylos.

7.2. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė nėra dalyvavusi atsakovo nurodytame Namo susirinkime, taip pat nėra atlikusi jokių mokėjimų už nuotekų valymo įrenginio darbus.

8. Ieškovas Luftcap OÜ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apelianto P. S. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Tiek atsakovui P. S., tiek L. S. iki buto įsigijimo buvo žinoma, kad yra inicijuojamas Gyvenamajam namui reikalingos buitinių nuotekų valymo sistemos įrengimas, tačiau tiek atsakovas, tiek L. S. iki šiol teršia Gyvenamojo namo sklypą ir Pavilnių regioninį parką buitinėmis nuotekomis. Taip pat SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kurį administravo Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusį butą, esantį Gyvenamajame name, informavo L. S. apie planuojamus Gyvenamojo namo eksploatavimo/priežiūros darbus, jų preliminarią kainą. Todėl L. S., prieš įsigydama butą, turėjo įsivertinti galimas būtinas Gyvenamojo namo eksploatavimo bei priežiūros išlaidas ateityje. Be to, atsakovas kartu su anūke L. S. iki buto įsigijimo jame gyveno ir žinojo visas aplinkybes, susijusias tiek su butu, tiek su Gyvenamuoju namu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys) ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties dalies, kuria Vilniaus miesto savivaldybė, turėjusi trečiojo asmens procesinį statusą, buvo pašalinta iš bylos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui Luftcap OÜ (7390/16819 dalys namo) ir atsakovui P. S. (4573/16819 dalys namo). Vilniaus miesto savivaldybei priklausiusi gyvenamojo namo dalis yra suformuota ir įregistruota kaip butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 48,56 kv m.

13. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio turinio, Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolo, balsavime iš trijų gyvenamojo namo bendrasavininkų balsavo du, t. y. ieškovas Luftcap OÜ bei Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Susirinkime buvo nespręsta įrengti nuotekų valymo sistemą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus komercinius pasiūlymus. Taigi, ieškovas Luftcap OÜ, remdamasis 2021 m. birželio 11 d. įvykusiu Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, 2021 m. rugpjūčio 24 d. įrengė gyvenamajam namui nuotekų sistemą, kurios įrengimo kaštų dalį, proporcingą nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto daliai, t. y. 2 092,31 Eur, prašo priteisti iš atsakovo, kaip namo bendraturčio, bei įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų prisijungti prie gyvenamojo namo buitinių nuotekų valymo sistemos.

14. Savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais atsakovas grindžia neteisėtai įvykusiu Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimu. Anot atsakovo, Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas ir jame priimtas sprendimas įrengti nuotekų valymo sistemą yra niekinis, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime vieną balsą turėjo Vilniaus miesto savivaldybė, o antrą balsą – ieškovas ir atsakovas kartu, kaip daugiabučio namo dalies, sudarančios 119,63 kv. m plotą, bendraturčiai, ieškovui ir atsakovui negalėjo būti suteikiama po vieną balsą, todėl, anot atsakovo, toks įvykęs balsavimas ir priimtas sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis teisės normoms.

15. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu 2021 m. gruodžio 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), L. S. (atsakovo P. S. anūkei). Šios aplinkybės pagrindu, t. y. kad butas šiuo metu priklauso kitam asmeniui, o ne Vilniaus miesto savivaldybei, ieškovas prašė pašalinti pastarąją, kaip trečiąjį asmenį nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino – pašalino iš bylos Vilniaus miesto savivaldybę ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukė naują buto savininkę – L. S..

16. Apeliantas (atsakovas) P. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš bylos buvo pašalintas trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, pateikė atskirąjį skundą, nurodydamas, kad Vilniaus miesto savivaldybę būtina palikti byloje trečiuoju asmeniu, kadangi būsimas teismo sprendimas pastarajai turės įtakos, t. y. (i) tuo atveju, jeigu teismas atmestų patikslintą ieškinį atsiliepime į jį nurodytais argumentais (pripažinęs, kad Butų savininkų sprendimas yra niekinis), o Vilniaus miesto savivaldybė jau yra sumokėjusi jai tenkančią nuotekų valymo įrengimo darbų kainos dalį, tokiu atveju ieškovas privalėtų Vilniaus miesto savivaldybei grąžinti sumokėtus pinigus; (ii) kitu atveju, jeigu paaiškėtų, jog Vilniaus miesto savivaldybė dar nesumokėjusi, tačiau balsavusi už nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbų atlikimą, tokiu atveju gali kilti ginčas, kas šią sumą turės sumokėti ateityje, t. y. ar Vilniaus miesto savivaldybė, ar naujoji buto savininkė.

17. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1141-370/2017). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis).

18. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje šiuo klausimu yra atkreipęs dėmesį į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, jog galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos.

19. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

20. CPK 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.

21. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta aukščiau, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 093,31 Eur sumą su procesinėmis palūkanomis už nuotekų sistemos įrengimą proporcingai atsakovui nekilnojamame turte (gyvenamajame name) priklausančiam plotui bei įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų prisijungti prie gyvenamojo namo buitinių nuotekų valymo sistemos. Taigi, nagrinėjamos bylos dalykas yra piniginis reikalavimas, pareikštas atsakovui, kaip nekilojamojo turto bendraturčiui, už jam bendrosios nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (jo dalies) nuotekų sistemos įrengimo kaštus bei nepiniginis reikalavimas – atlikti tam tikrus veiksmus. Šis ieškinio dalykas – reikalavimas atlyginti atsakovui 2 093,31 Eur sumą už nuotekų sistemos įrengimą, bei prisijungti prie sistemos – ieškovės yra kildinamas būtent iš 2021 m. birželio 11 d. įvykusio Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, kuriuo metu ir buvo priimtas atitinkamas gyvenamojo namo bendraturčių sprendimas įrengti gyvenamajam namui nuotekų valymo sistemą (ieškinio pagrindas), kuriuo pagrindu, teigdamas, kad susirinkimas ir jame priimtas sprendimas yra niekiniai, atsakovas ginčija jam pareikštus ieškinio reikalavimus. Taigi, ieškinio bei atsikirtimo į jį pagrindą – aplinkybes, kurių pagrindu atsirado ieškinio reikalavimai (ar Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriuo metu buvo priimtas sprendimas gyvenamajam namui įrengti nuotekų valymo sistemą, buvo organizuotas teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ir ar jame priimtas sprendimas yra teisėtas), turės tirti pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėdamas iš esmės.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien aplinkybe, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise šiuo metu priklauso kitam asmeniui – L. S., o ne Vilniaus miesto savivaldybei, nepagrįstai, kaip trečiąjį asmenį, pastarąją pašalino iš bylos. Minėta, ieškovės pasirinktas ir nurodytas ieškinio pagrindas yra būtent 2021 m. birželio 11 d. Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, kurio metu butas priklausė būtent Vilnius miesto savivaldybei ir Savivaldybė, atstovaujama SĮ „Vilniaus miesto būstas“, susirinkime dalyvavo, balsuodama už nuotekų valymo sistemos įrengimą gyvenamajame name, priimtas sprendimas. Taigi, Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, kuriame priimtas sprendimas įrengti nuotekų valymo sistemą, metu butas nuosavybės teise priklausė būtent Vilniaus miesto savivaldybei, tad bylą nagrinėjant iš esmės (aiškinantis ir tyriant aplinkybes) būtent Savivaldybė, bet ne nauja buto savininkė, galės pateikti teismui aktualius teisingam bylos išnagrinėjimui įrodymus ir paaiškinimus apie tuo metu buvusias aplinkybes.

23. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad būsimas teismo sprendimas turės (gali turėti) įtakos Vilniaus miesto savyvaldybės materialinėms teisėms ir pareigoms, kadangi bet kuriuo atveju – ieškinio tenkinimo / atmetimo atveju – teismo sprendimas Vilniaus miesto savivaldybei turės prejudicinę reikšmę – tuo atveju, jei teismas byloje konstatuotų / nustatytų, jog Butų savininkų sprendimas yra niekinis ir ieškovė atitinkamai negalėjo įrengti nuotekų valymo sistemos tokio sprendimo pagrindu, atitinkami negali reikalauti iš atsakovo padengti dalį tokios sistemos įrengimo išlaidų, o Vilniaus miesto savivaldybė jau bus sumokėjusi jai tenkančią nuotekų valymo įrengimo darbų kainos dalį, gali kilti regresinio ieškovės reikalavimo Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu pareiškimo tikimybė; kitu atveju, jeigu paaiškėtų, jog Vilniaus miesto savivaldybė dar nėra sumokėjusi, tačiau balsavusi už nuotekų valymo įrenginio įrengimo darbų atlikimą, tokiu atveju gali kilti klausimas bei ginčas, kas šią sumą pagal galimą ieškovės reikalavimą turėtų sumokėti ateityje, t. y. ar Vilniaus miesto savivaldybė, ar naujoji buto savininkė. Pastaroji situacija suponuoja būtinybę šuio metu nagrinėjamoje byloje dalyvauti tiek buvusiai, tiek naujajai buto savininkėms.

24. Taigi, šių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad procesas šioje byloje, nors ir netiesiogiai, tačiau gali paveikti ir Vilniaus miesto savivaldybės materialiąsias subjektines teises ir pareigas, kadangi būtent Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. birželio 11 d. vykusio Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu, kuriuo pagrindu atsakovas ginčija jam pareikštus reikalavimus, buvo Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė ir dalyvavo (nepaisant to, kad per įgaliotą asmenį SĮ “Vilniaus miesto būstas“) minėtame Susirinkime, balsuodama už nuotekų valymo sistemos įrengimą minėtame name.

25. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą pašalinti trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybę iš civilinės bylos, neįvertino visų šiam klausimui spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių ir nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties dalis, kuria nutarta pašalinti trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybę iš civilinės bylos, panaikinama, ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo Luftcap OÜ prašymas pašalinti trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybę iš civilinės bylos atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 47 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus miesto savivaldybė, kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pašalinta iš civilinės bylos, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti ieškovo Luftcap OÜ prašymą pašalinti trečiąjį asmenį Vilniaus miesto savivaldybę iš civilinės bylos.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko