- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-20
- Bylos Nr.
- 1-1040-1135/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05609-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Civilinis ieškovas
- A. G.
- Advokatai
- Stanislovas Jankauskas
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G., jo gynėjui advokatui Stanislovui Jankauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, našlys, dirbantis UAB „N.“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J.
2024 m. vasario 9 d., apie 19:30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamojo kambaryje, konflikto metu, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis A. G. į veidą, krūtinę ir pilvą, padarė minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairės akiduobės srityje, žaizdą nosyje, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas A. G. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažįsta iš dalies, nepripažįsta, kad sudavė į krūtinę ir pilvą. Parvažiavo iš darbo, kūreno pečių koridoriuje. A. G. ir A. V. vartojo alkoholį. Galėjo būti apie 19.30 val. Viskas vyko pas A. V. kambaryje. Jis nuėjo ir pasakė, kad nebegertų ir A. G. pasakė, kad išeitų namo, jis neišėjo, tada tempė jį iš kambario, jis pradėjo jį smaugti, mostelėjo kumščiu ir delnu į veidą, gal tris ar keturis kartus. Per veidą sudavė. Mačtė kur sudavė. Po to jis susmuko ir jis (kaltinamasis) išėjo iš kambario. Atsitrenkė į spintą ir susmuko. A. V. pasakė, kad išprašytų savo svečią. Po kiek laiko pamatė, kad kieme stovi medikų mašina ir policijos mašina. Medikai apžiūrėjo A. G., siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau A. G. atsisakė važiuoti. Patys medikai pasakė, kad didelių žymių, sužalojimų nėra. Smūgiai buvo. Ant A. G. rankos matė šiek tiek kraujo. Nežino kuo skundėsi nukentėjusysis. Negalėjo krūtinės ir pilvo susižeisti krisdamas, nes jis atsitrenkė į spintą nugara. Negalėjo smūgis būti į krūtinę, nes ten jam netrenkė. Valgydamas vakarienę buvo išgėręs šimtą gramų, tačiau nesijautė apsvaigęs. Vėliau nuėjus jau A. V. vienas buvo, tada grįžo į savo kambarį. Negali pasakyti, kodėl nukentėjusysis sakė, kad į krūtinę sudavė. Jis penktadienį atsisakė rašyti pareiškimą, tik pirmadienį parašė, kur jis dar galėjo susižaloti jis nežino. Viską matė A. V., jie gėrė kartu. Policija nevažiuoja, kol neatsitinka tokių incidentų. Ne pirmą kartą jau buvo jam pasakyta, kad neitų ten ir negirtuokliautų. Administracine tvarka baustas už dviračio važiavimu išgėrus. Yra dirbantis. Pripažįsta, kad sudavė. Dabar jau nesielgčiau taip, kitaip spręstų situaciją. Gailisi, kad taip išėjo. Sumokėjo ligonių kasoms. Nesutinka mokėti nukentėjusiajam. Nuo 100 iki 200 eurų galėtų sumokėti. 150 eurų sumokėtų. A. G. galėjo jausti skausmą, bet kodėl jis tada nevažiavo su medikais. Dirba, viešųjų darbų bausmės nenorėtų.
Nukentėjusysis A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš ryto buvo užsukęs pas A. V., nunešė jam pataisyti kažką, vakare grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir vėl užsuko pas jį, paprašė nupirkti alkoholio ir užsibuvo pas jį. Jį turėjo kaimynas parvežti namo, kadangi buvo bjaurus oras, lijo lietus. Skambino kaimynui, sakė grįždamas užsuks, tai jie su A. V. sėdėjo, vakarojo prie taurelės. Atėjo V. J., pakalbėjo kažką, paskui antrą kartą užėjo jau piktokas, pasakė, kad kaimynas užsuks paimti jo, prasidėjo konfliktas, liepė eiti per lietų namo. Jis jį čiupo už džemperio, kilstelėjo ir pradėjo smūgiuoti į veidą, krūtinę, pilvą, kai griuvo pajuto skausmą sprande. Patys medikai atsisakė vežti į ligoninę, nes jis atsisakė. Tikslios sekos nepasakys, smogė į veidą, į ausį. Gal iš alkūnės kliuvo į pilvą, nelabai jau ką bematė, parkrito ir atsitrenkė į spintą, po paskutinio smūgio į ausį. Tuo pat metu smūgiai buvo, tame tarpe galėjo būti smūgis ir į pilvą iki nukritimo. Juto smūgį, bet mėlynių nebuvo, fizinio skausmo dėl to nejuto. Pajuto, kad sprandą skauda, paprašė A. V., kad iškviestų medikus, nes pats nesugebėjo. Apžiūrėjo, pasakė, kad jam nieko nėra, pareigūnai parveš namo, medikai atsisakė vežti į medicinos įstaigą. Pareigūnai parvežė namo. Jis reikalavo, bet medikai atsisakė vežti. Ne jis atsisakė. Kitą dieną atsikėlė, net krosnies nekūrė, sulaukė pirmadienio, vyko pas šeimos gydytoją, pasiuntė pas traumatologą skubos tvarka, padarė rentgeną. Kaklo traumų nėra turėjęs anksčiau, skausmo nejausdavo kakle. Buvo paskirtas įtvaras, nuskausminamieji. Norėjo pateikti civilinį ieškinį paramedikei. Jam nereikia iš V. J. tokios sumos, užtektų gero atsiprašymo. Atsisako civilinio ieškinio, atsisakymo pasekmės jam yra žinomos. Mano, kad jis gailisi, ir daugiau taip nesielgs. Prašo bylą užbaigti susitaikymu.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Liudytojas A. V. nurodė, kad V. J. yra jo sesers sutuoktinis ir gyvena kartu su juo, su teisėmis ir pareigomis yra supažindintas ir sutinka duoti parodymus. Jis turi savo kambarį su atskiru išėjimu. 2024 m. vasario mėn., tikslios dienos nepamena, tikslaus laiko taip pat nepamena, pas jį į namus atėjo A. G.. Prieš tai, jei neklysta, buvo susiskambinę, todėl jis pas jį ir atėjo. Jis jo tikrai nėjo pasitikti iš autobusų stoties ir nežino, kodėl jis taip nurodo. Nuo jo namų iki autobusų stoties gal 4 minučių kelias. A. G. atsinešė trauktinę ir ją jie dviese gėrė jo kambaryje. Išgėrus A. G. padėjo garsiau kalbėti, todėl pas jį į kambarį atėjo V. J. ir jis liepė jiems būti tyliau, davė valandą laiko išgerti ką turi ir skirstytis. V. jau buvo beišeinantis iš kambario, kai A. G. pradėjo žodžiais provokuoti V.. Jis sakė „čia ne tavo namai, ką tu jį išmesi, jis toks ir toks“. Atsisukęs V. pasakė A. G.: tada dabar čiuožk iš mano namų. Tada V. J. priėjęs prie sėdinčio A. G. sugriebė už džemperio gobtuvo ir tempė jį link durų. A. G. pradėjo priešintis, muistytis ir nesutiko išeiti. Tada V. J. grumtynių metu su A. G. parvirto ant žemės. V. J. užgriuvo ant A. G. ir sudavė jam kumščiu į veido sritį ne mažiau kaip keturis kartus. Ar sudavė į kitas kūno vietas nematė. V. išėjo iš jo kambario, o A. G. prašė jo, kad iškviestų medikus, nes skundėsi galvos skausmu. Mano, kad galvą galėjo susitrenkti virsdamas. Jis nematė ant A. G. veido jokių sužalojimų, tik prie nosies kraujo žymes. Jis iškvietė medikus ir jie apžiūrėjo A. G.. Tuo pat metu atvyko ir policijos pareigūnai. V. J. buvo blaivus (b. l. 110-113).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 21-23, 24-30).
Asmens apžiūros protokole nurodoma, kad atlikta A. G. apžiūra. Asmens veido srityje yra violetinės spalvos kraujosruvos abiejų akių paakiuose. Ties nosies pertvaros kremzle yra patinimas ir violetinės spalvos kraujosruva. Krūtinės ir pilvo sritis neapžiūrėta, nes yra suveržta su medicininiu elastiniu įtvaru (b. l. 36-38, 39-46).
Akistatos metu tarp nukentėjusiojo A. G. ir įtariamojo V. J. proceso dalyviai liko prie savo parodymų. Akistatos metu prieštaravimai nepašalinti (b. l. 129-133).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. G. minkštųjų audinių sumušimas ir poodinė kraujosruva kairės akiduobės srityje, žaizda (ar nubrozdinimas) nosyje padaryti kietu buku daiktu ir galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieninteliu smūgiu kumščiu. Sužalojimų aprašymas medicininėje dokumentacijose fragmentiškas, neišsamus ir net prieštaringas – tokie duomenys neleidžia atsakyti į klausimą tiksliau. Turimai duomenimis, sužalojimai veide vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozuotas stuburo kaklo dalies lūžis yra nepatikslinto senumo ir labiausiai tikėtina įvykę iki užduotyje nurodytos dienos. Tai patvirtina lūžio pobūdis – kompresiniai stuburo slankstelių lūžiai dažniausiai išsivysto nuo stuburo suspaudimo išilginėje ašyje veikiant gan didelės energijos traumai – šiuo atveju tai mažai tikėtina. Diagnozės - peties ir žasto sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas aplamai nepagrįstas jokiais objektyviais klinikiniais simptomais ar tyrimų rezultatais ir dėl to nesietinas su tiriamu įvykiu (b. l. 74-76).
Teismas konstatuoja:
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog V. J. 2024 m. vasario 9 d., apie 19:30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamojo kambaryje, konflikto metu, tyčia sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis A. G. į veidą, krūtinę ir pilvą, padarė minkštųjų audinių sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairės akiduobės srityje, žaizdą nosyje, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas A. G. sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir su nukentėjusiuoju susitaikė, pateikė teismui raštu sudarytą susitaikymo protokolą, prašė nutraukti baudžiamąją bylą.
BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra visos nurodytos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. V. J. kaltinamas padaręs vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, neteistas (b. l. 155-157), kaltę dėl pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, dėl padaryto gailisi. Kaltinamasis nebaustas administracinių nusižengimų teisena (b. l. 158-159), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dirbantis (b. l. 160-162), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio atsiprašė nukentėjusiojo, su nukentėjusiuoju susitaikė. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, pretenzijų jam neturi, atsisakė ieškinio, prašė bylą nutraukti susitaikius su kaltinamuoju, o ne skirti kaltinamajam bausmę.
Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, kaltinamasis privalės stengtis gyventi pagal nusistovėjusias visuomenėje taisykles, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju, jam gali tekti atsakyti už šias nusikalstamas veikas ir atlikti bausmę. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Prokuroras siūlė skirti kaltinamajam 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Gynėja prašė šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti arba skirti mažesnio dydžio.
BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamasis ne iš karto pripažino kaltę, kaltinamasis dirba, siekiant teigiamai paveikti kaltinamojo elgesį ateityje, kaltinamajam skirtina prokuroro pasiūta baudžiamojo poveikio priemonė – skirtinas minimalus įstatymo numatytas įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų dydis – t. y. 10 MGL (500 Eur), įpareigojant įmoką sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 145-148) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Civilinis ieškovas A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos, tačiau bylos nagrinėjime teisme metu jis pareiškė, kad civilinio ieškinio atsisako (nurodė, kad atsisakymo pasekmės jam yra žinomos ir suprantamos), todėl jo pareiškimas tenkintinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 112 straipsnio 3 dalis, CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė, pateikdama pareiškimą 2024 m. rugsėjo 20 d., kadangi kaltinamasis žalą atlygino pilnai, tai patvirtino ir kaltinamasis teismo posėdžio metu, pateikdamas teismui sumokėjimo kvitą. Tuo pagrindu procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto 50,10 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas, pažyma dėl apskaičiuotų išlaidų iki šio nėra pateikta, tačiau akivaizdu, kad išlaidos dėl gynėjo dalyvavimo teisiamajame posėdyje susidarė ir bus apskaičiuotos ateityje.
Nukentėjusiajam byloje buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas, pažyma dėl apskaičiuotų išlaidų patvirtina, kad patirtos išlaidos sudaro 391,67 eurų. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą; kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų (BPK 105 straipsnio 1, 7 dalys). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį; teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pradėta dėl kaltinamojo atliktų veiksmų, dėl kurių jis pripažino savo kaltę, kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, nukentėjusiam buvo paskirtas advokatas šioje baudžiamojoje byloje dėl kaltinamojo atliktų veiksmų, iš kaltinamojo išieškotinos valstybės garantuodamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiuoju A. G. ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 (penkių šimtų eurų) Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą privaloma sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke, banko kodas 40400. Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.
Priimti Kauno teritorinės ligonių kasos 50,10 Eur civilinio ieškinio atsisakymą ir procesą dėl jo nutraukti.
Prašymą dėl A. G. civilinio ieškinio atsisakymo tenkinti ir procesą dėl civilinio ieškovo A. G. civilinio ieškinio nutraukti.
Priteisti iš V. J. valstybės naudai 391,67 eurų (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 67 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke, nurodant įmokos kodą 5630.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.