Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis ūkininkės L. D. ūkyje, traktorininku, teistas: 2013-10-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nubaustas 9 mėnesiams viešųjų darbų, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ir paskirti 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2015-11-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nubaustas 12 mėnesių viešųjų darbų, BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta ir paskirti 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (bausmes atlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. 2016 m. lapkričio 22 d. apie 22:27 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto su žmona metu, tyčia, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą savo žmonai L. U., taip smurtaudamas, jis savo šeimos nariui, žmonai L. U., sukėlė fizinį skausmą.

S. U. apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. vakare, apie 17-18 val., kartu su žmona L. U. buvo išėjęs į svečius pas kaimynus, kur gėrė alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė nepamena, gal 1 ar 2 litrus degtinės keturiese. Kelintą valandą sugrįžo į namus nepamena. Kodėl prasidėjo namuose konfliktas ir kuris pradėjo konfliktą nepamena. Pamena, kad ėjo į virtuvę ir trenkė L. U. vieną kartą kumščiu į veidą, daugiau smūgių nesudavė, jie nesistumdė, ar ką nors sakė suduodamas smūgį nepamena. Jis nematė ar L. U. pradėjo iš nosies bėgti kraujas, nes iškart išėjo iš namų ir grįžo tik kitą rytą bei persirengęs išėjo į darbą (b. l. 41).

Kaltinamojo S. U. kaltė be jo paties prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiosios L. U. parodymais, kuri parodė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. ji su S. U. buvo pas kaimynus, kur išgėrė alkoholio, tačiau ten nesipyko ir jokių konfliktų nebuvo. Sugrįžus į namus, ji paprašė, kad S. U. jai padėtų ir parneštų iš balkono kubiliuką su susūdyta mėsa, kad ji ją galėtų paruošti rūkymui. S. U. pasakė, kad jam tos mėsos nereikia ir ji pati gali tvarkytis jei nori. Ji pati parsinešė tą mėsą į virtuvę ir tvarkė ją, tuomet į virtuvę įėjo S. U. ir pasiėmė užvalgyti, ką būtent tiksliai pasakyti negali, kažką mėsiško. Ji jo paklaususi, ar taip jam nereikia mėsos? S. U. išėjo iš virtuvės ir netrukus vėl sugrįžęs jos paklausė: „Ar nori į galvą?“, į ką ji atsakė, kad nenori ir jis nieko nelaukęs jai kumščiu trenkė vieną kartą į veidą, pataikė į dešinę akį bei nosį, nes iš nosies pradėjo bėgti kraujas, vėliau pamėlynavo dešinysis paakys. Jo suduotas smūgis jai sukėlė fizinį skausmą. Į gydytojus nesikreipė, nesigydė. Daugiau smūgių S. U. nesudavė, jie nestumdė, tik iš rankos jai ištraukė telefoną, kad nepaskambintų į policiją, telefono nesulaužė ir nesugadino. Po to ji išbėgo iš buto ir nuėjo miegoti pas dukrą, į namus nebegrįžo (b. l. 19-20).

2016-11-22 įvykio registravimo duomenimis, kuriame užfiksuotas L. U. kreipimasis į policiją, dėl smurto artimoje aplinkoje, pranešėja nurodė, kad namuose ją sumušė vyras, trenkė kumščiu į veidą (b. l. 8-9).

2016-11-12 tarnybiniu pranešimu ROIK Nr. 0116000654424 dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad pranešėjos vyras sumušė pranešėją, trenkė kumščiu į veidą, virtuvėje matosi kraujo dėmės, baldai neišvartyti (b. l. 10-11).

2016-11-22 foto lentele, kurioje užfiksuotas L. U. veido sužalojimas, po smūgio į veido sritį, bei virtuvės kambarys su matomomis kraujo dėmėmis ant grindų (b. l. 12).

2016-11-22 asmens blaivumo testu Nr. 7772, kuriame nurodyta, kad L. U. nustatytas 1,43 promilių girtumas (b. l. 17).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo S. U. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas (b. l. 22-23), administracine tvarka nebaustas (b. l. 27-31). Kaltinamojo S. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. nusikalstama veika padaryta teisto už tyčinį nusikaltimą asmens, neišnykus teistumui (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Atkreiptinas dėmesys jog, pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajai į veido sritį, tačiau kaltinamojo duoti parodymai nepatvirtina nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, savo smurtinių jis nevertina kritiškai, todėl teismui nenustačius kaltininko nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, teismas neturi teisinio pagrindo kaltininko prisipažinimą laikyti lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis S. U. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam S. U. BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 5 val. bei bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant S. U. neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 5 val. bei bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant S. U. neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. U. sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 5 val. bei bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant S. U. neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti S. U., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.