- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-06
- Bylos Nr.
- eAS-122-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04569-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. BRK-5571 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai pritaikyta sankcija visa apimtimi nekompensuoti 15 697,78 Eur paramos sumos; 2) įpareigoti NMA iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 30 d. pateikto prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011136-MP003, dalį dėl rekreacinių (pažintinių) takų (600 kv. m) ir medinių skulptūrų (16 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo.
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, jei teismas spręstų, kad terminas skundui paduoti yra praleistas. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu gavo Agentūros 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. BRK-5571 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ kopiją. Agentūra Sprendimą Paramos sutarties 42 punkte nustatyta tvarka registruotu paštu 2018 m. lapkričio 21 d. išsiuntė pareiškėjui, siunta 2018 m. lapkričio 23 d. perduota kurjeriui įteikimui, tačiau iki šiol pareiškėjui neįteikta. Pagal Paramos sutarties 43 punktą, pranešimas laikomas įteiktu praėjus septynioms darbo dienoms po jo išsiuntimo registruotu paštu. Tokiu būdu ginčijamas Agentūros Sprendimas laikomas įteiktu pareiškėjui 2018 m. lapkričio 30 d., t. y. praėjus septynioms darbo dienoms po jo išsiuntimo, todėl laikytina, kad 2018 m. gruodžio 27 d. skundas teismui teikiamas nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto apskundimo termino. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad skundžiamas Agentūros sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2018 m. lapkričio 21 d., prašo teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Pažymi, kad būtina atsižvelgti į procesinių terminų tikslą (paskirtį). Procesiniai terminai iš esmės yra skirti užkirsti šalims galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir užtikrinti teisinį tikrumą. Nagrinėjamu atveju, terminas, jei jis yra skaičiuojamas nuo 2018 m. lapkričio 21 d., skundui paduoti pradelstas labai trumpą laiko tarpą (1 darbo diena) ir termino atnaujinimas nepažeistų nei teisinio tikrumo, nei leistų pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. V. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo panaikinimo paduoti ir skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data). Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjui apie Sprendimą tapo žinoma 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. kai jis elektroniniu paštu gavo Sprendimą, todėl sprendė, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą.
Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas termino paduoti skundą praleidimo priežastis, pažymėjo, kad jos negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis per nustatytą terminą paduoti skundą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra atstovaujamas profesionalių teisininkų. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, nenurodė, todėl terminas apskųsti Agentūros Sprendimo dalį negali būti atnaujintas. Teismas, netenkinęs prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Kadangi skundo reikalavimas įpareigoti Agentūrą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 30 d. pateikto prašymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, registracijos Nr. 2IM-KP-12-1-011136-MP003, dalį dėl rekreacinių (pažintinių) takų (600 kv. m) ir medinių skulptūrų (16 vnt.) įrengimo išlaidų kompensavimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Agentūros Sprendimo dalį, atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą.
II.
Pareiškėjas A. V. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu bus nuspręsta, kad terminas praleistas, ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė termino paduoti skundą teismui pradžią. Agentūros Sprendimas yra individualus administracinis aktas, nagrinėjamu atveju labai svarbu yra nustatyti šio individualaus administracinio akto įteikimo momentą. Paramos sutartyje, sudarytoje su Agentūra 2014 m. gruodžio 5 d., 42-47 punktuose nurodyta, kad Agentūra visus pranešimus privalo pareiškėjui išsiųsti registruotu paštu jo gyvenamosios vietos adresu, jokie kiti informavimo būdai (telefonu, faksu ar elektroniniu paštu) Paramos sutartyje nėra numatyti. Be to, Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl priimdama atitinkamą individualų administracinį aktą bei apie jį informuodama suinteresuotus asmenis, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, kurio 4 dalyje nurodyta, jog kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas. Agentūra Sprendimą privalėjo išsiųsti per 3 darbo dienas, ką ir padarė, registruota siunta 2018 m. lapkričio 23 d. buvo perduota kurjeriui, kad įteiktų pareiškėjui, todėl nuo šios datos anksčiausiai galėjo būti tinkamai įteiktas Agentūros sprendimas ir nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas. Pareiškėjo įsitikinimu, Agentūros sprendimo įteikimas elektroniniu paštu negali būti laikomas tinkamu, nes toks pranešimų įteikimo būdas nėra nurodytas Paramos sutartyje, be to pareiškėjas nėra davęs Agentūrai jokio sutikimo gauti tokio pobūdžio pranešimus ne tik registruotu paštu, bet ir / ar elektroniniu paštu.
Pareiškėjo nuomone, paduodamas skundą teismui, jis nepraleido ABTĮ nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti, kadangi terminas turi būti skaičiuojamas ne anksčiau kaip nuo 2018 m. lapkričio 23 d. (datos, kuomet Agentūros registruoto pašto siunta buvo perduota pašto kurjeriui įteikti pareiškėjui), o skundas teismui paduotas 2018 m. gruodžio 27 d., t. y. pirmą po 2018 m. gruodžio 23 d. einančią darbo dieną. Tačiau jeigu teismas visgi spręstų, kad Agentūros Sprendimas pareiškėjui įteiktas 2018 m. lapkričio 21 d. ir terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo šios datos, pareiškėjas prašė atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, į Paramos sutarties bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, susijusias su tinkamu paramos gavėjo informavimu, į tai, kad terminas praleistas tik viena diena, todėl prašė jį atnaujinti, skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Pareiškėjas skundžia Agentūros 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. Nr. BRK-5571 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta sankcija visa apimtimi nekompensuoti 15 697,78 Eur paramos sumos. Pareiškėjo teigimu, šį skundžiamą Sprendimą jis gavo elektroniniu paštu 2018 m. lapkričio 21 d., tačiau nelaiko, kad Sprendimas jam įteiktas tinkamai, kaip nustato Viešojo administravimo įstatymo bei Paramos sutarties nuostatos, kadangi Paramos sutartyje jis nenurodė, jog sutinka gauti informaciją elektroniniu paštu ar faksu, todėl Sprendimas, išsiųstas registruotu laišku, laikomas įteiktu praėjus 7 darbo dienoms nuo jo išsiuntimo. Be to, 2018 m. lapkričio 21 d. registruota siunta išsiųstas Sprendimas 2018 m. lapkričio 23 d. buvo perduotas kurjeriui, kad įteiktų pareiškėjui, todėl nuo šios datos anksčiausiai galėjo būti tinkamai įteiktas Agentūros sprendimas ir nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia tikslinga įvertinti, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs terminą skundui dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo paduoti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Agentūros 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. lapkričio 21 d. registruotu paštu ne pareiškėjo Paramos sutartyje nurodytu adresu, taip pat Sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu, nurodytu Paramos sutartyje. Agentūros pareiškėjui registruota siunta siųstas laiškas 2018 m. gruodžio 27 d. grąžintas neįteiktas. Elektroniniu paštu išsiųstas Sprendimas pareiškėjui įteiktas 2018 m. lapkričio 21 d., šios aplinkybės pareiškėjas neginčija. Kaip jau buvo minėta, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Sprendimas priimtas 2018 m. lapkričio 20 d., pareiškėjui įteiktas 2018 m. lapkričio 21 d. elektroniniu laišku, todėl nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo Sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 21 d. Paskutinė diena skundui dėl Sprendimo pateikti buvo 2018 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu kreipėsi 2018 m. gruodžio 27 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą skundui paduoti.
Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su pareikėjo atskirajame skunde nurodytu termino skaičiavimo būdu (nuo 2018 m. lapkričio 23 d., kuomet siunta buvo perduota kurjeriui, kad įteiktų pareiškėjui, taip pat nuo Paramos sutartyje numatytų terminų (praėjus 7 darbo dienoms nuo išsiuntimo)), kadangi, kaip nustatyta bylos medžiaga ir teigia pareiškėjas, skundžiamas Sprendimas elektroniniu laišku jam faktiškai įteiktas 2018 m. lapkričio 21 d. Nagrinėjamu atveju skaičiuojant terminus pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais būdais, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Pažymėtina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta, kokiu būdu skundžiamas aktas asmeniui turi būti įteiktas (paštu, elektroniniu paštu ar kitomis priemonėmis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Paramos sutartyje nurodyta pranešimų įteikimo taisyklė gali būti taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą asmeniui. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimą pareiškėjas gavo elektroniniu paštu 2018 m. lapkričio 21 d., registruota siunta išsiųsto Sprendimo jis negavo iki šiol. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos, tačiau pagrįstai terminą skundui dėl Agentūros Sprendimo paduoti skaičiavo nuo faktinio Sprendimo įteikimo pareiškėjui dienos – 2018 m. lapkričio 21 d.
Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra pagrindo vadovautis, kadangi bylos aplinkybės nėra analogiškos, sprendžiami ir vertinami skirtingi dalykai, skiriasi ir bylos šalys.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus dėl termino paduoti skundą praleidimo priežasčių, pažymi, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).
Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).
Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų, pareigūnų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Teisminės gynybos principo svarba akcentuojama ir tarptautinių teismų praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina „teisę į teismą“, kurios dalis – teisė kreiptis į teismą, t. y. inicijuoti teisminį procesą, sudaro tik vieną aspektą. Tačiau šis aspektas iš esmės lemia, ar suinteresuotas asmuo galės pasinaudoti kitomis garantijomis, numatytomis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Z. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atskirojo skundo argumentus, byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, nurodytas skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastis, tai, kad pareiškėjas buvo aktyvus gindamas savo teises (skundas teismui paduotas kitą darbo dieną po termino pabaigos (2018 m. gruodžio 22–26 dienos buvo nedarbo), konstatuoja, kad yra pagrindas atnaujinti skundo dėl Agentūros 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo padavimo teismui terminą. Minėta išvada daroma įvertinus ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų elgęsis nesąžiningai, itin nerūpestingai ar neatidžiai, pareiškėjas, gavęs Sprendimą, buvo aktyvus ir skundą teismui pateikė per protingą terminą nuo Agentūros Sprendimo gavimo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. V. terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. BRK-5571 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ panaikinimo paduoti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.